Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms; pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 30 parų arešto;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms; pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 30 parų arešto;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį areštu 45 paroms; pagal BK 64¹ straipsnį ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, šios bausmės subendrintos jas apimant ir visiškai sudedant ir jam paskirta subendrinta bausmė – areštas 60 parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. spalio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 17 MGL (640,22 Eur) bauda, šias bausmes visiškai sudedant, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 parų ir 17 MGL (640,22 Eur) bauda.

Iš jo priteista nukentėjusiajam R. K. 1408,61 Eur turtinei žalai ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. balandžio 19 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas R. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrobė ir taip neteisėtai įgijo AB SEB banko R. K. išduotą mokėjimo kortelę „Mylimiausia“, kurios numeris (duomenys neskelbtini), bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą, kuriuos laikė savo žinioje nenustatytoje vietoje iki 2019 metų balandžio mėnesio, kol grąžino R. K.;

1.2. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas vieninga tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą užvaldyti svetimas pinigines lėšas bei apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. 18.05 val. iki 2019 m. balandžio 13 d. 9.54 val. įvairiose (duomenys neskelbtini) vietose – bankomatuose, parduotuvėse, degalinėse ir „Perlo“ terminaluose, apgaule – save melagingai pristatydamas kaip teisėtą banko sąskaitos savininką – R. K., neteisėtai panaudodamas svetimą nukentėjusiojo R. K. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę „Mylimiausia“, kurios numeris (duomenys neskelbtini), priklausančią AB SEB bankui, bei naudotojo R. K. tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – PIN kodą, per 12 kartų atliko įvairias finansines operacijas – iš sąskaitos išgrynino bei atsiskaitė už įvairias prekes iš viso už 1408,64 Eur, ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimus R. K. pinigus – iš viso 1408,64 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Ž. prašo jam paskirtą areštą pakeisti į laisvės atėmimą ir pritaikius BK 75 straipsnį šios bausmės vykdymą atidėti. Jis sutinka, kad laisvės atėmimas yra griežtesnė bausmės rūšis nei areštas, tačiau paskyrus jam laisvės atėmimą ir atidėjus jo vykdymą, jis galėtų sumokėti paskirtą baudą, dirbti ir atlyginti nukentėjusiajam R. K. priteistą žalą. Todėl nuteistasis mano, kad laisvės atėmimas ir šios bausmės vykdymo atidėjimas yra jam palankesnis bei užtikrins bausmės tikslus ir nukentėjusiojo interesus. Tačiau šis nuteistojo reikalavimas nėra pagrįstas.

6. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos analogiškos bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam E. Ž., šių bausmės taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į jo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertino kitus bausmės skyrimui reikšmingus bylos duomenis. Nuteistasis E. Ž. padarė 3 nusikalstamas veikas – vieną nesunkų ir du apysunkius baigtus, tyčinius nusikaltimus. Šiuos nusikaltimus jis padarė būdamas 2 kartus teistas, atlikdamas ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę – laisvės apribojimą, baustas administracine tvarka. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertintina ir tai, kad E. Ž. nukentėjusiojo vardu išduota banko kortele disponavo bei ja naudojosi pakankamai ilgą laiką ir padarė nukentėjusiajam reikšmingą turtinę žalą. Nuteistasis savo veiksmų nenutraukė ir nukentėjusiajam R. K. su juo bandant susitarti geruoju dėl pinigų grąžinimo, tačiau pastarojo pastangos buvo veltui. Visa tai nuteistąjį E. Ž. apibūdina labiau neigiamai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam E. Ž. už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskyrė griežtesnes sankcijose numatytas bausmes – areštą, artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatytam jo vidurkiui. Kadangi pirmosios instancijos teismas šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstai buvo sumažintos vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepažeidė bausmių bendrinimo taisyklių ir nuteistajam E. Ž. paskirtas bausmes subendrino tinkamai ir teisingai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė atitinka bausmės skyrimo pagrindus, ji nėra per daug švelni ar griežta.

8. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skirti jam laisvės atėmimą, t. y. griežtesnę bausmę negu pirmosios instancijos teismas jam paskyrė. Taip jis pats prašo bloginti savo teisinę padėtį. Tačiau pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo padėtį, apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai. Šis įstatymo reikalavimas yra įsakmus. Kadangi šiuo atveju nagrinėjamas tik nuteistojo apeliacinis skundas, todėl bloginti jo padėtį ir skirti jam griežtesnę bausmę nėra įstatyminio pagrindo. Kita vertus, tenkinti nuteistojo prašymą – skirti jam laisvės atėmimo bausmes ir atidėti galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą – šiuo atveju būtų galima tik tada, jei būtų nuspręsta, jog bausmės tikslai nuteistajam tikrai gali būti pasiekti ir neskyrus jam atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Kadangi apeliantas anksčiau teistas du kartus, naujus nusikaltimus padarė atlikdamas anksčiau jam paskirtą bausmę, vienareikšmiai manyti, jog jam bausmės tikslai tikrai gali būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės, nėra pakankamo pagrindo.

1. Nors šioje byloje yra nuteistojo ir nukentėjusiojo pasirašytas pakvitavimas apie turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, tačiau byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumoje abejotina, ar nuteistasis iš tikrųjų atlygino žalą nukentėjusiajam. Viso proceso metu nuteistasis E. Ž. tvirtino apie savo sunkią materialinę padėtį, kas ir nulėmė jo nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį R. K.. Apeliaciniame skunde (surašytame 2019 m. spalio 21 d.) nuteistasis žada atlyginti nukentėjusiajam priteistą žalą bei sumokėti teismo paskirtą baudą, todėl prašo jo neizoliuoti, kad jis galėtų dirbti. Kita vertus, tos pačios dienos (2019 m. spalio 21 d.) pakvitavime jau nurodoma, kad nuteistasis atlygino visą žalą nukentėjusiajam.

2. Tuo tarpu nukentėjusysis R. K. kategoriškai neigė, jog nuteistasis jam atlygino žalą. Dėl pakvitavimo nukentėjusysis paaiškino, kad jį pasirašė pasitikėdamas nuteistuoju ir būdamas jo suklaidintas dėl šio dokumento turinio, nes nuteistasis jam nurodė, jog tai yra jų susitaikymo protokolas. Kadangi nukentėjusysis R. K. nemoka nei skaityti, nei rašyti ir jam šiais klausimais padeda socialiniai darbuotojai, tikėtina, kad nuteistasis jį suklaidino ir jis nežinojo tikrojo šio dokumento turinio. Tokie byloje esantys skirtingi duomenys apie žalos atlyginimą nukentėjusiajam neleidžia teigti, kad 2019 m. spalio 21 d. pakvitavime nurodyta informacija yra teisinga. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu procesas dėl nukentėjusiojo civilio ieškinio nenutraukiamas. Tuo labiau aplinkybė, ar nuteistasis atlygino nukentėjusiajam priteistą žalą, ar jos neatlygino, nesudaro pagrindo sugriežtinti jam paskirtą bausmę.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. Ž. aiškino, kad nukentėjusysis R. K. žinojo, jog tai jis naudojosi jo banko kortele, tačiau nesiėmė jokių veiksmų prieš jį, todėl tokiems jo veiksmams pritarė ir dabar reiškia jam nepagrįstas pretenzijas. Su tuo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio E. Ž. disponavo R. K. banko kortele, jos PIN kodu ir ja pasinaudojo atsiskaitydamas už įvairias prekes bei išsigrynindamas pinigus iš viso už 1408,64 Eur. Nuteistasis ir nukentėjusysis patvirtino, kad tuo metu jie buvo kaimynai, juos siejo draugiški santykiai, E. Ž. net turėjo R. K. buto durų raktus. Tačiau nukentėjusysis R. K. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jis nedavė E. Ž. savo banko kortelės ir jos PIN kodo bei neleido jam naudotis banko kortele. Anot nukentėjusiojo, E. Ž. veikė be jo žinios ir sutikimo. Tai ikiteisminio tyrimo metu (nuo antrosios jo, kaip įtariamojo, apklausos) ir pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pats nuteistasis E. Ž. Todėl tai, kad apeliacinės instancijos teisme nuteistasis faktines bylos aplinkybes pradėjo aiškinti kitaip, vertintina tik kaip jo siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo teiginiais, kad nukentėjusysis R. K. apie jo banko kortelės panaudojimą įvairioms finansinėms operacijoms atlikti sužinojo gerokai anksčiau nei 2019 m. balandžio mėnesį. Tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, kaip parodė nukentėjusysis, stengdamasis susitarti geruoju ir nenorėdamas pakenkti jaunam žmogui, jis prašė E. Ž. grąžinti jam pinigus, nuteistasis jam žadėdavo tai padaryti. Tačiau nuteistajam ir toliau tęsiant neteisėtus savo veiksmus, pinigų nukentėjusiajam negrąžinant, R. K. nebeliko nieko kito tik pasikeisti savo banko kortelės PIN kodą, savo buto durų spyną ir kreiptis į policiją dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų prieš jį. Nors toks nukentėjusiojo R. K. delsimas ne visai atitinka apdairaus žmogaus kriterijų (nukentėjusysis galėjo ir anksčiau imtis priemonių apginti savo pažeistas teises), tačiau tai nepateisina nuteistojo E. Ž. neteisėtų veiksmų ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, kai jis, pasinaudodamas nukentėjusiojo patiklumu, be jo valios ir sutikimo neteisėtai disponavo jo banko kortele bei ja pasinaudojo atlikdamas įvairias finansines operacijas.

4. Atsižvelgdama į visa tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam E. Ž. bausmė paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo, ji atitinka jo asmenybę ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Byloje nėra, nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nepateikė objektyvių, svarių duomenų, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs jam skirdamas bausmę. Tokių duomenų nenustatė ir teisėjų kolegija. Todėl keisti nuteistajam paskirtą bausmę jokio pagrindo nėra. Kadangi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta arešto bausme, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BK 75 straipsnio taikymu, nepasisako.

5. Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacinį skundą buvo pateikęs ir nukentėjusysis R. K. Šiuo skundu jis iš esmės prašė neizoliuoti nuteistojo E. Ž. nuo visuomenės. Tačiau nukentėjusysis šį skundą atšaukė 2019 m. lapkričio 5 d., pateikdamas atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą. Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad jis su nuteistuoju E. Ž. nesusitaikė, nuteistasis jam žalos neatlygino, jo neatsiprašė, ir prašė jo apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir teismo posėdyje. Pagal BPK 316 straipsnio 1 dalį apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis). Kadangi nukentėjusysis realizavo savo teisę atšaukti apeliacinį skundą, toks jo prašymas pateiktas nepažeidus minėtų BPK nuostatų, jo apeliacinis skundas paliekamas nenagrinėtas ir teismo procesas dėl šio skundo nutraukiamas (BPK 316 straipsnio 5 dalis).

6. Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą, nukentėjusiojo ir jo atstovo advokato baigiamųjų kalbų, nukentėjusysis nesutinka su jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu bei prašo jį padidinti. Kaip jau minėta anksčiau, pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju tokių skundų nėra. Tai padaryti atsiliepimu į apeliacinį skundą įstatymas proceso dalyviui teisės nesuteikia. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, siekdama užtikrinti, kad nebūtų pažeista nuteistojo teisė į gynybą, nesant dėl to paduoto apeliacinio skundo, nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam R. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą.

Nukentėjusiojo R. K. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą dėl šio skundo nutraukti.