Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Donato Šerno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Kauno technologijos universiteto apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-229-259/2007 pagal ieškovo viešosios įstaigos ,,Jūsų kolegos“ ieškinį atsakovui Kauno technologijos universitetui dėl patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas VšĮ ,,Jūsų kolegos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Kauno technologijos universitetui (toliau – KTU), prašydamas priteisti iš atsakovo 963 496 Lt patalpų pagerinimo išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas KTU 1993 m. gruodžio 31 d. nuomos sutartimi iki 2000 m. gruodžio 31 d. išnuomojo UAB „Manora“ 2 545 kv. m ploto patalpas, esančias Studentų g. 63a, Kaune. UAB „Manora“ ir viešoji įstaiga „V. Chomičius ir kolegos“ (įsteigta 1997 m. sausio 20 d., 2002 m. rugsėjo 4 d. pavadinimas pakeistas į VšĮ „Jūsų kolegos“) su atsakovu KTU 1997 m. balandžio 28 d. sudarė minėtų patalpų panaudos sutartį, pagal kurią KTU perdavė viešajai įstaigai teisę neatlygintinai naudotis šiomis patalpomis iki 2005 m. gruodžio 31 d. jaunimo, sporto, sveikatingumo ir pramogų veiklai bei kitai panaudos gavėjo įstatuose nurodytai veiklai, derinant tai su panaudos davėju. Tą pačią dieną šalys pasirašė patalpų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame užfiksavo, kad pirmojo aukšto patalpos tvarkingos; rūsio patalpose ir jose esančioms komunikacijoms reikia skubaus remonto; antrojo aukšto patalpos remontuotinos, pritaikant jas panaudos gavėjo reikmėms; dėl nubyrėjusios pastato fasado tinko reikia skubaus remonto; šalys taip pat nustatė, kad visi patalpų, fasadų, stogo keitimo darbai turi būti derinami su panaudos davėju KTU ir kitomis projektus derinančiomis institucijomis. Panaudos gavėjas ieškovas 1997 m. rugpjūčio 19 d. paprašė panaudos davėjo atsakovo sutikimo įrengti naudojamose patalpose cukrainę–kavinę ir sporto bei sveikatingumo kompleksą. Atsakovas KTU 2005 m. spalio 14 d. pranešė ieškovui, kad, pasibaigus panaudos sutarties terminui, ši sutartis nebus pratęsta.

Ieškovas teigė, jog minėtos panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu jis atsakovo leidimu pertvarkė patalpas ir pagerino panaudos objektą, todėl turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų patalpų pagerinimo išlaidas (1964 m. CK 316 str., 2000 m. CK 6.501 str.). Grįsdamas savo teiginius, jog ginčo patalpų pagerinimo darbai buvo atlikti turint atsakovo sutikimą, ieškovas nurodė, jog prašymuose leisti įrengti tam tikras patalpas padarytos atsakovo darbuotojų žymos („suderinta“, „neprieštarauju“) turi būti laikomos leidimais atlikti pagerinimus, nes reikšminga valios išraiška, o ne pavartotos frazės ar terminai. Dėl to, ieškovo teigimu, visi pagerinimo darbai atlikti laikantis galiojančių teisės aktų ir negali būti laikomi savavališkais. Be to, per visą panaudos laikotarpį iš atsakovo nebuvo gauta nei viena pretenzija dėl to, kad pertvarkymai padaryti be jo sutikimo, o tokie ieškovo veiksmai, jeigu jie būtų padaryti be atsakovo leidimo, būtų sudarę pagrindą panaudos sutartį nutraukti anksčiau termino, kas taip pat nebuvo padaryta. Ieškinyje nurodytas aplinkybes ieškovas grindė: 1993 m. spalio 30 d. nuomos sutartimi, 1993 m. spalio 20 d. pastato techninės būklės apžiūros aktu, 1997 m. vasario 20 d. raštu, 1997 m. kovo 4 d. raštu, nuotraukomis, 1997 m. balandžio 28 d. panaudos sutartimi ir perdavimo–priėmimo aktu, 1997 m. rugpjūčio 19 d. prašymu, 2005 m. spalio 14 d. raštu, 2004 m. lapkričio 17 d. KTU senato nutarimu, 2005 m. lapkričio 30 d. raštu, 2005 m. gruodžio 9 d. raštu, 2005 m. gruodžio 19 d. raštu, 1997 m. – 2005 m. PVM sąskaitomis faktūromis, UAB „Ekspertika“ atlikta statybine ekonomine ekspertize.

Atsakovas KTU su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog ieškovas (panaudos gavėjas) darbus atliko be panaudos davėjo leidimo, be to, dalis darbų atlikta pažeidžiant statybos procesą reglamentuojančias viešosios teisės normas.

Kauno apygardos teismas 2007 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui VšĮ „Jūsų kolegos“ iš atsakovo Kauno technologijos universiteto 522 396 Lt už atliktus naudojamų patalpų pagerinimo darbus, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad naudojamose ginčo patalpose statybos-remonto darbus ieškovas atliko atsakovui leidus (CK 6.501 str. 1 d., 6.629 str. 2 d.). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas būsimus statybos remonto darbus su atsakovu derino netinkama forma, ir nurodė, jog rašytiniai įrodymai: šalių pasirašytas patalpų perdavimo-priėmimo aktas, kuriame nurodyti patalpų trūkumai, būtinumas atlikti remonto darbus, šalių susirašinėjimas, atsakovo atsakingų darbuotojų vizos ant statybos leidimų, projektų, leidžia spręsti, jog atsakovas žinojo ir raštu sutiko, kad ieškovas atliktų tam tikrus remonto-statybos darbus. Be to, darbai vyko ilgą laiką (1997-2005 m.), atsakovas turėjo apie tai žinoti, tačiau pretenzijų ieškovui nereiškė.

Teismas, nustatydamas ieškovo atliktų darbų vertę, vadovavosi Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio finansinės ekonominės techninės ekspertizės aktu, nes laikė, kad jame yra teisingai nustatyta atliktų darbų vertė, išsamiai išanalizuota atliktų darbų apimtis, nustatytas objektų nusidėvėjimas, atsižvelgiant į atliktų darbų datas, užfiksuoti atliktų darbų trūkumai, sugadinimai, ir nesirėmė UAB ,,Ekspertika“ atlikta statybine ekonomine ekspertize, nes sprendė, jog ekspertai nepagrįstai vadovavosi 1996 m. spalio 1 d. kainomis bei maksimaliais darbų įkainiais. Teismas laikė, kad ieškovas įrodė turėtas 665 985 Lt išlaidas patalpų remontui, tačiau, nustatydamas galutinę ieškovui priteistiną sumą, atsižvelgė į Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro statinio finansinės ekonominės techninės ekspertizės akto duomenis, jog kai kurie darbai atlikti nekokybiškai, dėl ilgalaikio eksploatavimo yra susidėvėjusios kiliminės grindų dangos, sugadintos, iš dalies išardytos akustinės pakabinamos lubos, o kai kuriose patalpose sugadintas sienų dažymas, neveikia ventiliacija, oro kondicionieriai. Teismas atmetė reikalavimą dėl išlaidų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui, nes ieškovas už šiuos darbus neatsiskaitė, be to, žemės sklypo, kuriame įrengtos aikštelės, panaudos teisė ieškovui neperduota. Teismas nustatė, jog 87 413 Lt vertės patalpų pagerinimai yra sunaudoti paties ieškovo. Taigi, iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteista 522 396 Lt (665 985 Lt – 143 589 Lt) suma, o kita ieškinio dalis atmesta.

Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno technologijos universitetas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 522 396 Lt suma patalpų pagerinimo išlaidoms atlyginti, šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas panaudos sutarties pagrindu naudojamose patalpose statybos-remonto darbus atliko atsakovui leidus, nes byloje nėra pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų. Panaudos gavėjo be panaudos davėjo leidimo padarytų pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama (1964 m. CK 316 str. 3 d., 2000 m. CK 6.501 str. 3 d.). Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas ginčo patalpose atliko statybos-remonto darbus, nepažeisdamas statybos procesą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės normų. Ieškovui nebuvo išduoti statybos leidimai, leidžiantys atlikti jo padarytus pastato rekonstrukcijos/kapitalinio remonto darbus, todėl galima spręsti, jog ieškovas minėtus darbus atliko savavališkai. Tai yra neteisėta veikla, o iš neteisėtos ieškovo veiklos atsakovui negali atsirasti prievolė atlyginti tokių darbų atlikimui turėtas išlaidas. Savavališkų statinio rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbų atlikimo atveju tokiu statiniu negalima disponuoti ir jo naudoti (CK 4.103 str.).Teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu ginčo patalpose atliktų statybos-remonto darbų negalima laikyti patalpų pagerinimais. Pirma, rekonstruotas/kapitališkai suremontuotas statinys nėra pripažintas tinkamu naudoti. Antra, ginčo patalpose 1997-2005 metais atlikti darbai šiuo metu jau nebeturi to teigiamo efekto, kurį daro tokio pobūdžio statybos darbų atlikimas, nes statinys iki pat sutarties pasibaigimo buvo intensyviai ir neatlygintinai naudojamas ieškovo reikmėms. Trečia, kai kurie statybos darbai buvo atlikti nekokybiškai, o kai kurių darbų vertė sumažėjo, sugadinus tam tikras statinio dalis jo naudojimo metu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi specialųjį teisnumą ir patalpas gali naudoti tik mokymo tikslais. Dėl to ieškovo padarytais patalpų pertvarkymais atsakovas objektyviai negali pasinaudoti, nes tie pertvarkymai yra netinkami atsakovui vykdyti patalpose veiklą, susijusią su mokymu. Siekiant patalpas pritaikyti mokymosi reikmėms, atsakovui būtina pačiam investuoti didelę pinigų sumą, ženkliai viršijančią ieškovo reikalaujamą sumą.Teismas neteisingai sprendė, kad ieškovo pagrįstų ir įrodytų patalpų pagerinimo išlaidų suma yra 665 985 Lt. Teismas turėjo remtis ne tik byloje esančiais ekspertizės aktais ir juose padarytomis išvadomis, bet ir byloje surinktais ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentais. Iš teismo padarytų išvadų yra akivaizdu, kad šių rašytinių įrodymų teismas visiškai netyrė ir jų nevertino, tuo pažeisdamas CPK 176, 185, 265 straipsnių, 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. PVM sąskaitos faktūros už tam tikrų darbų atlikimą ieškovui buvo išrašytos trečiųjų asmenų, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie įgalintų teismą spręsti, jog šie darbai buvo atlikti būtent ginčo patalpose. Neretai PVM sąskaitose faktūrose nurodyta statybinių medžiagų, atliktų darbų kaina nesutampa su ieškovo tretiesiems asmenims sumokėtomis pinigų sumomis, tai yra neretai kaina skiriasi nuo realiai ieškovo turėtų išlaidų. Be to, teismas nepagrįstai prie atlygintinų išlaidų priskaičiavo išlaidas už pagerinimus, kurie gali būti atskirti be žalos turtui (sąskaitos už šviestuvus, kėdes, baro kėdes, baro stalus ir kt.).

Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. kovo 31 d. nutartimi šį atsakovo apeliacinį skundą buvo patenkinęs iš dalies. Minėtas teismo sprendimas buvo pakeistas ir ieškovui priteistas patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimas buvo sumažintas iki 263 335 Lt. Atitinkamai buvo perskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kita teismo sprendimo dalis buvo palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas turėjo atsakovo leidimą statybos-remonto darbams atlikti. Šią išvadą grindė duomenimis, esančiais 1997 m. balandžio 28 d. patalpų perdavimo–priėmimo akte, ir konstatavo, jog atsakovas patvirtino faktą, kad ginčo patalpoms reikalingas remontas, o kai kuriuos darbus būtina atlikti skubiai. Kolegija taip pat rėmėsi ieškovo atsakovui pateiktu 1997 m. rugpjūčio 19 d. prašymu duoti sutikimą įrengti cukrainę–kavinę, o patalpų rūsyje – sporto ir sveikatingumo centrą, ant kurio esančią atsakovo darbuotojo vizą ,,suderinta“, parašą ir KTU antspaudą vertino kaip šio klausimo suderinimą. Be to, teisėjų kolegija vertino tai, kad ginčo patalpos buvo perduotos ieškovui konkrečiam tikslui - studentų ir jaunimo kultūriniam laisvalaikiui bei sportiniam sveikatingumui organizuoti, todėl šis, neatlikęs patalpų remonto darbų, negalėjo vykdyti panaudos sutartyje nustatytos veiklos, tuo tarpu pagal CK 6.633 straipsnio pirmąją dalį panaudos davėjas privalo perduoti daiktą panaudos gavėjui tokios būklės, kuri atitinka sutarties nustatytas sąlygas ir daikto naudojimo paskirtį.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas pagerino ginčo patalpas. Nustatydama atlygintinų išlaidų dydį, nurodė, jog pagal Kauno rajono statybos konsultavimo ir audito centro finansinės–ekonominės ir techninės ekspertizės aktą biuro ir sporto komplekso patalpų remonto vertė – 231 190 Lt, tačiau dalis atliktų darbų yra sugadinta, susidėvėję eksploatuojant, neveikia. Dėl to teismas sprendė, kad už juos atsakovas neturi atlyginti ir atlygintiną sveikatingumo kompleksų darbų 213 190 Lt vertę sumažino 62 122 Lt. Nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog klubas–diskoteka, patalpos, kuriomis naudojosi UAB ,,Apsaugos žiedas“, kabinetai, banketų salė įrengti su atsakovo leidimu, todėl sprendė, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovui šių patalpų įrengimo išlaidas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas iki 1997 m. balandžio 28 d. patalpų panaudos sutarties sudarymo minimas patalpas nuomojo UAB ,,Manora“ pagal 1993 m. spalio 30 d. sutartį. Ši bendrovė 1995 m. sausio 18 d. ir spalio 17 d. bei 1996 m. sausio 31 d. raštais prašė leidimo įrengti biliardinę, suprojektuoti ir rekonstruoti pagrindinį pastato įėjimą, užmūryti priekinę balkono dalį bei įstiklinti šoninę, įrengti kirpyklą ir kanceliarinių prekių parduotuvę, ant kurių yra atsakovo darbuotojų vizos ,,suderinta“, ,,neprieštarauju“. Pagal šios nuomos sutarties sąlygas kapitalinio remonto darbų išlaidos turėjo būti įskaitomos į nuomos mokestį. Ieškovas atsakovo jam duotą sutikimą pagerinti panaudos sutarties pagrindu perduotas patalpas grindė nurodytais UAB ,,Manora“ raštais ir 1997 m. balandžio 28 d. panaudos sutarties sąlyga, kad ieškovas perima visus UAB ,,Manora“ įsipareigojimus atsakovui. Kolegija pažymėjo, kad ginčo patalpų panaudos sutartis iš esmės skiriasi nuo šių nuomos sutarties, nes ieškovas pagal panaudos sutartį neturėjo mokėti atsakovui mokesčio, o atsakovas neįsipareigojo savo lėšomis atlikti patalpų remonto. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kad už tam tikrus remonto darbus (langų įstatymas, lubų, sienų dažymas, durų įstatymas, grindų dangos (keramikinių plytelių, medžio plokščių, parketo, kiliminės dangos įrengimas), santechnikos, elektros darbai ir kt.) atsakovas sumokėjo, įskaitydamas remonto išlaidas į UAB „Manora“ nuomos mokestį, o faktą, kad nurodyti darbai buvo atlikti, patvirtina ekspertizės, atliktos atsakovo užsakymu, išvados. Dėl to, kolegijos nuomone, darbai yra atlikti, tikėtina, jog visus šiuos darbus atliko ieškovas (CPK 185 str.). Atsakovas davė ieškovui sutikimą įrengti kavinę, o UAB ,,Manora“ – biliardo klubą. Darbams, kuriems atlikti atsakovas davė sutikimą UAB ,,Manora“, o šiuos darbus tęsė ieškovas, atlikti nereikėjo atskiro sutikimo. Kolegija nurodė, kad remonto, atlikto biliardinėje, fojė, bare, kavinėje, virtuvėje, pirmajame aukšte, darbų vertė yra 133 021 Lt, tačiau iš jos turi būti atimta 49 954 Lt suma, kurią sudaro atliktų darbų susidėvėjimas, sugadinimas. Kolegija taip pat nurodė, kad UAB ,,Manora“ buvo duotas sutikimas sutvarkyti pastato pagrindinį įėjimą, fasadui reikėjo skubaus remonto, todėl atsakovas turi atlyginti ir šių darbų išlaidas: nurodytų išlaidų suma – 35 513 Lt, tačiau iš jos turi būti atimta 10 216 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl to, jog dalį ginčo patalpų remonto darbų ieškovas atliko ūkio būdu, statybinė–ekonominė ekspertizė objektyviausiai galėjo nustatyti faktiškai atliktus remonto darbus: darbų kiekį ir kainas, panaudotų medžiagų kiekį, jų kainas, o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovo išlaidų dydį, pagrįstai rėmėsi eksperto apskaičiuotomis išlaidomis, kurias sudaro atliktų darbų ir panaudotų medžiagų kainos, atskaičius nusidėvėjimą, sugadinimą. Kolegija nurodė, kad sąmatose Nr. 1 ir Nr. 5 nurodyti darbai (akustinių lubų įrengimas, lubų dažymas, langų įdėjimas, sienų tinkavimas, dažymas, sienų apdaila gipso kartono plokštėmis, metalinių durų įdėjimas, kondicionieriaus, vėdinimo aparato įrengimas, vandens šildytuvų, maišytuvų įrengimas, sienų aptaisymas plytelėmis, grindų įrengimas ir kiti) nėra tokie, kuriems būtina turėti leidimą vykdyti statinio remontą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis, 23 straipsnis). Sąmatoje Nr. 8 nurodytas pagrindinio įėjimo įrengimas yra nesudėtingas statinys, kuriam taip pat nereikia statybos leidimo (2002 m. balandžio 30 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 19 punktas, Statybos įstatymo 23 straipsnis, STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.10, 12.1 punktai). Kolegija nutarė, kad ieškovui turi būti priteistos remonto darbų, nurodytų sąmatose Nr. 1 ir Nr. 5 (biuro ir sporto komplekso įrengimas) bei sąmatoje Nr. 8 (priestatas–įėjimas ir fasado aptaisymai), išlaidos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė ieškovo VšĮ ,,Jūsų kolegos“ kasacinį skundą, iš dalies patenkino atsakovo KTU kasacinį skundą ir panaikino minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties dalį dėl 263 335 Lt patalpų pagerinimo išlaidų priteisimo iš atsakovo KTU ieškovui VšĮ ,,Jūsų kolegos“ bei bylinėjimosi išlaidų perskirstymo ir perdavė bylą šioje dalyje apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita šios nutarties dalis palikta nepakeista. Kasacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas panaudos gavėjui minėtą neatlygintinai naudotų patalpų pertvarkymo išlaidų dalį, netinkamai aiškino ir taikė panaudos pagrindu naudojamo daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, o šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai nutarties daliai priimti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pakartotiniam bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka yra svarbu pirmiausiai nustatyti šio nagrinėjimo ribas, kurios seka iš nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarties turinio. Kaip buvo minėta, šio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi buvo iš dalies patenkintas atsakovo KTU kasacinis skundas, panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 31 d. nutarties dalis, kuria, iš dalies patenkinus atsakovo KTU apeliacinį skundą, buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. sprendimas ir ieškovui VšĮ ,,Jūsų kolegos“ iš atsakovo KTU priteistas 522 396 Lt atlyginimas už naudotų patalpų pagerinimą buvo sumažintas iki 263 335 Lt bei perskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ši bylos dalis buvo grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Teismas kitas nutarties dalis paliko nepakeistas, atmetęs ieškovo VšĮ ,,Jūsų kolegos“ kasacinį skundą dėl panaikinimo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria, pakeitus minimą teismo sprendimą, buvo atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 252 946 Lt išlaidas klubo – diskotekos, kabinetų bei banketų salės patalpoms įrengti.

Atmesdamas ieškovo VšĮ ,,Jūsų kolegos“ kasacinį skundą, kasacinės instancijos teismas nurodė, kad jo argumentai dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo yra abstraktūs, pacituotos bendrosios įrodymų vertinimo nuostatos, nesusiejant jų su konkrečių nagrinėjamos bylos aplinkybių nustatymu ir vertinimu. Konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog kasatorius nepateikė įrodymų, kad klubo–diskotekos, kabinetų ir banketų salės patalpas įrengė panaudos davėjo sutikimu, turėjo pagrindą atmesti su tuo susijusį reikalavimą (1964 m. CK 316 str., 366 str. 2 d., 2000 m. CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d., CPK 178 str.). Nurodė, kad teisiniais argumentais nepagrįstas teiginys, jog sutarties sąlygos patvirtina atsakovo leidimą įrengti visas patalpas, kad nesiremiama sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimu. Kartu pažymėjo, kad sutartyje kasatorius buvo įsipareigojęs neperplanuoti ir nepertvarkyti patalpų be panaudos davėjo sutikimo.

Iš dalies patenkindamas atsakovo KTU skundą, kasacinės instancijos teismas nurodė, jog ginčas yra kilęs dėl perduotų neatlygintinai naudotis patalpų pagerinimo išlaidų, patirtų laikotarpiu nuo 1997 m. balandžio 28 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., atlyginimo, todėl taikytinos tiek 1964 m. CK, tiek galiojančio CK teisės normos. Pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias CK normas, neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai (lot. mutatis mutandis – pakeitus tai, kas keistina) taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (1964 m. CK 316 straipsnis, 366 str. 2 d., CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d.). Taigi išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos daikto panaudos atveju turi būti taikomos atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatumus ir tikslus. Pagal 1964 m. CK 316 straipsnio, galiojančio CK 6.501 straipsnio nuostatas, kurios atitinkamai taikomos turto panaudos atveju (1964 m. CK 366 str. 2 d., 2000 m. CK 6.629 str. 2 d.), tuo atveju, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą daiktą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis nustato ką kita. Tačiau nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertė neprivalo būti atlyginama.

Teisėjų kolegija nustatė, jog teismai, spręsdami klausimą, ar turėjo ieškovas (panaudos gavėjas) atsakovo (panaudos davėjo) leidimą pagerinti neatlygintinai naudojamas ginčo patalpas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176 str., 185 str., 177 str. 1 d.). Ginčo patalpų 1997 m. balandžio 28 d. perdavimo–priėmimo akte, kuriuo rėmėsi teismai, konstatuodami, jog leidimas buvo, užfiksuota perduodamų panaudai patalpų būklė, nurodyta, kad tam tikroms patalpoms reikia remonto. Tačiau panaudos sutartyje ieškovas buvo įsipareigojęs su atsakovu derinti patalpose vykdomą veiklą, be jo sutikimo nepertvarkyti patalpų, o patalpų perdavimo–priėmimo akte – su atsakovu bei kitomis institucijomis derinti visus patalpų, pastato fasado, stogo keitimo darbus. Todėl minimas aktas pats savaime nereiškia atsakovo leidimo ieškovui remontuoti patalpas, nederinant konkrečių darbų. Atsakovo atsakingų darbuotojų vizas buvusio šių patalpų nuomininko UAB „Manora“ prašymuose leisti įrengti kirpyklą, kanceliarinių prekių parduotuvę, bilijardinę, suprojektuoti ir rekonstruoti pagrindinį pastato įėjimą, užmūryti priekinę balkono dalį, įstiklinti šoninę, o taip pat ieškovo prašymą leisti įrengti kavinę, sporto ir sveikatingumo kompleksą, teismai vertino, kaip patvirtinančias atsakovo sutikimą pagerinimams, tačiau nesiaiškino, ar nurodytos vizos reiškia tik atsakovo sutikimą, kad ieškovas užsiimtų patalpose konkrečia veikla ir atitinkamai pertvarkytų šiai veiklai tam tikras patalpas, ar ir leidimą vykdyti tokius statybos–remonto darbus, kurie pagerintų panaudos objektą. Tuo tarpu daikto savininkas, spręsdamas duoti ar ne jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu.

Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog panaudos gavėjas turi teisę į būtinų išlaidų daiktui pagerinti atlyginimą, jeigu daiktas pagerintas, tai yra, kai pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (1964 m. CK 316 str. 1 d., 2000 m. CK 6.501 str. 1 d.), bet teismas netyrė, šių aplinkybių. Teismai, tenkindami dalį ieškovo reikalavimų, iš esmės pripažino, kad visi statybos–remonto darbai, įrengiant tam tikras patalpas, pagerino ginčo patalpas, bet nenustatė, kokie darbai ir kaip realiai pagerino panaudos objektas, neatskyrė, kurie darbai pagerino patalpas, o kurie buvo vykdyti dėl to, kad ieškovas siekė pritaikyti patalpas savo veiklai, iš kurios neabejotinai buvo gauta ekonominės naudos. Teisėjų kolegija pripažino teisiškai pagrįstu kasatoriaus argumentą, kad daikto pertvarkymas, pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas, negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį argumentą, tinkamai nepagrindė savo išvadų teisiniais motyvais.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai, spręsdami šį ginčą, nesiaiškino tikrųjų konkrečios panaudos sutarties šalių ketinimų ir tikslų, susitariant dėl daikto perdavimo būtent naudotis neatlygintinai, neatsižvelgė į sutarties vykdymo aplinkybes, sutarties galiojimo laikotarpį, į tai, kad atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, aukštojo mokslo įstaiga, turtą iš esmės naudoja mokymo tikslams, todėl, pasibaigus sutarčiai, šias patalpas nusprendė naudoti mokymui, pradėjo įrenginėti auditorijas. Konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.633 straipsnio pirmąja dalimi, išėjo už ieškinio ribų, nes tai yra savarankiškas civilinės teisės institutas. Be to, aktas patvirtina, kad šalys aptarė perduodamų patalpų būklę, ieškovas jas priėmė panaudai.

Teigė, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo turėtų ginčo patalpų pagerinimo išlaidų dydžio, nesilaikė įrodymų leistinumo reikalavimų (CPK 177 str. 4 d., 178 str.), nesiaiškino, kokios išlaidos buvo būtinos panaudos objektui pagerinti, rėmėsi tik ekspertų nustatytomis darbų ir medžiagų kainomis, tačiau neįvertino to, kad panaudos gavėjas, atlikdamas darbus vadinamuoju ūkio būdu, ir neturėdamas konkrečias išlaidas patvirtinančių dokumentų, taip prisiėmė riziką dėl galimų neapdairios veiklos neigiamų padarinių. Neįvertino, ar išlaidų priteisimas pagal ekspertų išvadą nesudarytų sąlygų nepagrįstam ieškovo praturtėjimui atsakovo sąskaita. Remdamasis šiais argumentais, kasacinės instancijos teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl 263 335 Lt priteisimo ieškovui iš atsakovo už remonto darbus ir bylą šioje dalyje perdavė nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Atsižvelgdama į paminėtus kasacinės instancijos teismo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog, teismui atmetus ieškovo VšĮ ,,Jūsų kolegos“ kasacinį skundą, kuriuo ši ginčo šalis prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo atmestas ieškovo ieškinys dalyje dėl 252 946 Lt priteisimo, iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą dėl minėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovui iš atsakovo priteistinų išlaidų dalis sumažinta iki 263 335 Lt, ir tik šią bylos dalį grąžinus nagrinėti iš naujo – pakartotinai apeliacine tvarka byla nagrinėjama tik šioje dalyje. Kaip žinoma, pagal CK 362 straipsnio nuostatas teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, yra privalomi kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai. Todėl teisėjų kolegija, vykdydama kasacinio teismo nurodymus dėl papildomo aplinkybių, susijusių su sąmatose Nr. 1, 5, 8 (t. 5, b. l. 7-90) nurodytų statybos darbų legalumu, panaudos davėjo sutikimu juos vykdyti, turto pagerinimu, išlaidų būtinumu ir kt., prijungė prie bylos atsakovo pateiktą Kauno registro statybos konsultavimo ir audito centro 2008 m. gruodžio 9 d. ekspertizės aktą Nr. 08-91, o taip pat antstolio M. Petrovskio atlikto faktinių bylos aplinkybių konstatavimo 2009 m. birželio 23 d. protokolą, kuriame užfiksuota ginčo patalpų esama būklė, nurodyta, kuriomis iš šių patalpų atsakovas KTU naudoja savo veikloje, o kurios jo nėra naudojamos (CPK 314 str.).

Nagrinėdama paminėtą bylos dalį pakartotinai apeliacine tvarka, teisėjų kolegija laiko, jog esminę reikšmę kasacinio teismo nurodytų aplinkybių įvertinimui turi šio teismo nurodymai, jog išsinuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą reglamentuojančios teisės normos (1964 m. CK 316 str., galiojančio CK 6.501 str.), turto panaudos atvejais (1964 m. CK 366 str. 2 d., galiojančio CK 6.629 str. 2 d.) turi būti taikomos, atsižvelgiant į šių civilinių teisinių santykių ypatingumus ir tikslus konkrečiu atveju. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas panaudos pagrindu, tai yra neatlygintinai, nuo 1997 m. iki 2005 m. savo komerciniams interesams naudojo ieškovui Kauno technologijos universitetui priklausančiu turtu - 2 545 kv. m ploto patalpas, esančias Studentų g. 63a, Kaune, jas pertvarkė savo poreikiams tenkinti ir atlaisvino tik 2007 m. antstoliui jį iškeldinus priverstine tvarka (t. 5, b. l. 93, 97, 100).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo teisės reikalauti jo nurodytų išlaidų atlyginimo, konstatavo, jog negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis neuždraudė ieškovui reikalauti patalpų pagerinimo išlaidų, byloje esantys įrodymai patvirtina jam perduotų patalpų trūkumus ir remonto būtinumą, o atsakovo darbuotojų vizos ant statybos leidimų bei projektų patvirtina, kad atsakovas žinojo, sutiko su panaudos pagrindu ieškovo valdomų patalpų remontu ir, nors darbai vyko 1997-2005 m., nereiškė šiam jokių pretenzijų. Taigi teismas sprendė, jog atsakovas sutiko su ieškovo atliekamų darbų pobūdžiu bei apimtimi, leido juos vykdyti, žinojo ar privalėjo žinoti faktinę padėtį, todėl privalo už šiuos darbus atlyginti. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, laikė, jog ieškovo nurodyti darbai atlikti su panaudos davėjo atsakovo KTU leidimu pagerinti turtą, turint būtinus atitinkamų institucijų suderinimus, jog išlaidos įrodytos, o atsakovo turtas buvo pagerintas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad minima pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta (CPK 185 str.). Kasacinis teismas, kaip minėta, nurodė, kad 1997 m. balandžio 28 d. patalpų perdavimo-priėmimo akto nuostatos negali būti traktuojamos kaip atsakovo leidimas pagerinti panaudos objektą, nes daikto savininkas, spręsdamas duoti ar ne šį daiktą naudojančiam asmeniui leidimą jį pagerinti, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti. Be to, pagal panaudos sutarties sąlygas ieškovas privalėjo derinti ne tik ketinamus atlikti patalpų pertvarkymus, bet ir patalpose vykdomą veiklą (sutarties pirmojo skirsnio 1 p., antrojo skirsnio 5.5 p.).

Teisėjų kolegija laiko, jog bylos medžiaga patvirtina apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, jog ieškovo nurodyti ir byloje esančiuose šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo sprendime išanalizuoti atsakovo darbuotojų sutikimai tam, kad ieškovas naudojamose patalpose įrengtų jo veiklai reikalingas patalpas (parašai, antspaudai, įrašai ,,suderinta“, ,,neprieštarauju“ ir kt.), kvalifikuotini kaip atsakovo duoti leidimai daryti konkrečius panaudos objekto pagerinimus, tokia prasme, kaip jie yra atskleisti minimoje kasacinio teismo nutartyje (CPK 158 str., 185 str., 1964 m. CK 316 str. 1 d., CK 6.50 str. 1 d.). Teismo nurodyta aplinkybė, kad šie darbai buvo vykdomi ilgą laiką, o atsakovas ieškovui nereiškė jokių pretenzijų dėl pertvarkomo jo turto, taip pat neduoda pagrindo atsakovo elgesį traktuoti kaip leidimą atlikti konkrečius darbus, gerinant jo turtą. Visų pirma, būtent ieškovas, kaip be atlygio atsakovo turtą savo verslui naudojantis asmuo, turėjo pareigą veikti, tai yra tinkamai užfiksuoti, įforminti atsakovo leidimą, kad minimas turtas nurodomu būdu yra nepritaikomas paties ieškovo reikmėms, o, keičiant atsakovo turtą, atlygintinai kuriamas gėris (pridėtinė vertė) ir tai leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Teismų praktika taip pat patvirtina tokios išvados teisingumą (2000 m. rugsėjo 27 d. nutartis, civilinė byla UAB “Armanai” v. AB “Dirbtinis pluoštas”, AB “Dirbtinis pluoštas” filialas “Girstutis”, bylos Nr. 3K-3-890/2000). Antra, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas sutiko su ieškovo vykdoma veikla, o taip pat su tuo, kad šiai veiklai pradėti bei ją vystyti savo reikmėms ieškovas turi ir gali pertvarkyti panaudai gautą turtą. Tokią išvadą patvirtina paties ieškovo elgesys: pretenzijos atsakovui dėl minimų išlaidų atlyginimo nebuvo keliamos iki pat 2005 m. pabaigos, t. y. iki tol, kol atsakovas jam pranešė apie atsisakymą pratęsti panaudos sutartį (t. 1, b. l. 27-32). Taigi visą panaudos galiojimo laikotarpį šalims buvo aišku, jog atsakovas suteikia neatlygintinai ieškovui naudotis savo turtu ir leidžia jį pritaikyti komercinei veiklai, o ieškovas su tuo susijusių išlaidų nelaiko atsakovo skola. Šiame kontekste teisėjų kolegija laiko svarbia apelianto minimą aplinkybę, kad pagal byloje esančių ieškovo balansų duomenis, reikalaujamų patalpų pertvarkymo išlaidų ieškovas savo finansinėje atskaitomybėje netraktavo kaip gautinų lėšų (12-ojo verslo apskaitos standarto 50, 51 p.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovo prašomos priteisti lėšos traktuotinos kaip būtinosios išlaidos atsakovo turtui pagerinti. Kaip jau buvo minėta, kasacinis teismas nurodė, jog panaudos davėjo atsakomybė už daikto trūkumus bei prievolė atlyginti panaudos objekto pagerinimo, atlikto panaudos davėjui leidus, būtinasias išlaidas yra skirtingi civilinės teisės institutai (CK 6.633, 6.634 str., 6.501 str. 1 d., 6.629 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nekėlė ir nekelia atsakovui pretenzijų dėl panaudai gautų patalpų kokybės, todėl, sprendžiant klausimą dėl šioje byloje nagrinėjamų ieškovo nurodytų išlaidų atlyginimo, yra svarbūs kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su 1964 m. CK 316 straipsnio pirmosios dalies bei galiojančio CK 6.501 straipsnio pirmosios dalies nuostatų turiniu. Šis teismas nurodė, jog būtinosios išlaidos daiktui pagerinti gali būti atlygintos, kai dėl atliktų darbų pagerėja panaudos objekto techninės savybės, jis tampa vertingesnis ir naudingesnis. Taigi nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar, 2005 m. pasibaigus turto panaudos sutarčiai ir ieškovą 2007 m. priverstinai iškeldinus iš šių patalpų (t. 5, b. l. 93, 97, 100), dėl ieškovo nurodytų darbų atsakovui atiteko pagerintas ir jam naudingesnis turtas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas šias patalpas su atliktais pertvarkymais ilgą laiką neatlygtinai naudojo savo aktyviai komercinei veiklai. Be to, kaip nurodė kasacinis teismas, šiuo klausimu yra svarbi aplinkybė, apibūdinanti panaudos davėją ir jo veiklos specifiką. Taigi atsakovas KTU yra viešasis asmuo, turintis specialų teisnumą, tai yra aukštojo mokslo institucija, savo turtą privalanti naudoti mokslo ir mokymo tikslais, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo padaryti šių patalpų pertvarkymai yra reikalingi ir naudingi atsakovui. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina apelianto teiginius, jog, siekiant pritaikyti minimas patalpas mokymosi reikmėms, būtinos nemažos investicijos. Tokias išvadas patvirtina anksčiau šioje nutartyje paminėto antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo 2009 m. birželio 23 d. protokolo duomenys, kiti atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai (t. 6, b. l. 23-53) (CPK 185 str.).

Esminę reikšmę šiuo klausimu turi taip pat ir kitas kasacinio teismo nurodytas argumentas, susijęs su ieškovo atliktų darbų legalumu, tai yra ar statybos-remonto darbai, už kuriuos ieškovas reikalauja atlyginimo, padaryti nepažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minimoje nutartyje nurodo, jog priešingu atveju būtų pažeistas vienas pagrindinių teisės principų, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos medžiaga yra pagrįsti su šia aplinkybe susiję atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pastato rekonstrukcija ir kapitalinio remonto darbai atlikti nesant tam būtinųjų statybos normatyvinių dokumentų, o rekonstruotas/kapitališkai suremontuotas statinys nėra pripažintas tinkamu naudoti ir įregistruotas viešajame registre, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo darbai atlikti nepažeidžiant viešosios teisės aktų reikalavimų (Aplinkos ministro 2000 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 383 patvirtintas organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:1996 ,,Statinių priėmimo naudoti tvarka“, Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, Statybos įstatymo 2 str. 18, 20, 21 d. ir kt.).

Kaip minėta, ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, bet siekdamas paneigti šiuos apelianto teiginius, nagrinėjant bylą remiasi jam išduotu leidimu vykdyti statybos darbus Nr. 253-2-92 (t. 4, b. l. 96-98). Tačiau, kaip matyti iš šio dokumento turinio, juo leidžiama rekonstruoti kavinės-valgyklos stogą, pakeičiant jį šlaitiniu, tačiau ieškovas teismui nepateikė dokumentų, jog toks leidimas būtų realizuotas. Priešingai, bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos patvirtina apelianto teiginius, jog leidime nurodytu būdu kavinės stogas nebuvo perstatytas (t. 2, b. l. 151-160, t. 4, b. l. 42-160).

Kasacinis teismas nurodė, jog būtina pakartotinai patikrinti aplinkybes, susijusias su lokalinėse sąmatose Nr. 1, 5, 8 nurodytais darbais ir spręsti, ar pagrįsta teismo išvada, jog jiems nėra būtinas leidimas vykdyti statinio remontą. Teisėjų kolegija, remdamasis bylos medžiaga, taip pat ir Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro atliktos statinio dalinės finansinės, ekonominės, techninės ekspertizės 2007 m. gegužės 28 d. akto Nr. 07-38 išvadomis (t. 5, b. l. 1-90), sprendžia, kad pagal lokalinėse sąmatose Nr. 1 ir Nr. 5 nurodytų darbų pobūdį bei jų turinį šie darbai yra traktuotini ne kaip statinio paprastoji (einamoji) remonto, o kapitalinio remonto rekonstrukcijos darbai, todėl galėjo būti atlikti tik turint nustatyta tvarka patvirtintą statybos leidimą bei parengtą, suderintą ir patvirtintą statinio projektą (Statybos įstatymo 2 str. 18, 20 d., STR 1.01.02:1997, STR 1.07.01:1997, STR 1.05.03:1997, SRT 1.08.01:1998, STR 1.07.01:1999, STR 1.01.08:2002, SRT 1.07.01:2002, SRT 1.0802:2002, SRT 1.05.07:2002), o pats statinys, kaip buvo minėta, turėjo būti pripažintas tinkamu naudoti bei įregistruotas viešajame Nekilnojamojo turto registre (SRT 1.11.01.1996, SRT 1.11.01:2002). Tuo tarpu byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju šie įstatymų reikalavimai buvo įvykdyti, todėl darbai traktuotini kaip savavališki (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi SRT 1.07.01:1997 nuostatomis sprendžia, jog lokalinėje sąmatoje Nr. 8 nurodytiems darbams vykdyti taip pat turėjo būti gautas statybos leidimas, o tokio nesant, darbai kvalifikuotini kaip savavališki (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.). Paminėtą išvadą taip pat patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikto Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2008 m. gruodžio 9 d. atlikti statinio dalinės ekspertizės akto duomenys bei išvados. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas savo darbų legalumą grindė šioje nutartyje anksčiau jau nurodyto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotu leidimu vykdyti statybos darbus Nr. 253-2-92, tačiau, kaip minėta, šis leidimas yra sietinas tik su stogo rekonstrukcija, be to, byloje nėra įrodymų, kad jis būtų buvęs realizuotas (CPK 178 str.).

Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad, nagrinėjant šią bylos dalį apeliacine tvarka, pakartotinai turi būti patikrintas ieškovo reikalaujamų priteisti išlaidų realumas, tai yra ar ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis grindžia savo teiginius, kad jis šias lėšas iš tiesų yra išleidęs (CPK 177 str. 4 d., 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, ne vienoje savo nutartyje yra nurodęs, kad juridinis asmuo savo išlaidas turi patvirtinti buhalterinės apskaitos dokumentais (2000 m. rugsėjo 18 d. nutartis, civilinė byla J.C v V.R., AS., bylos Nr. 3K-3-827/2000; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, civilinė byla Vilniaus miesto savivaldybė v UAB ,,Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004 ir kt.). Šie nurodymai taikytini ir nagrinėjamoje byloje. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovui atlygintinų išlaidų dydį, be pagrindo vadovavosi vien Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2007 m. gegužės 28 d. atlikto statinio finansinės ekonominės bei techninės ekspertizės akto Nr. 07-38 išvadomis (t. 5, b. l. 1-90), nes juose remiamasi ne pirminiais finansiniais bendrovės dokumentais, turinčiais patvirtinanti išlaidų realumą, o atliktų darbų apimtimi bei kaina. Iš tiesų, ieškovas teigia, jog dalis darbų buvo atlikta ūkio būdu. Tačiau įrodymų vertinimo šioje byloje ypatumą nulemia aplinkybė, kad yra nagrinėjamas klausimas dėl juridinio asmens lėšų, įrenginių, medžiagų ir kt. panaudojimo, o šių aplinkybių nustatymas yra leidžiamas remiantis tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CK 2.74 str. 3 d., Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 9, 10 str.). Įrodinėdamas reikalaujamo priteisti dydžio išlaidas, ieškovas teismui pateikė 1997-2005 m. PVM sąskaitas-faktūras, apmokėjimo už statybines medžiagas, statybos-remonto darbus patvirtinančius dokumentus, tačiau nepateikti įrodymai, leidžiantys spręsti, jog statybinės medžiagos buvo sunaudotos būtent ginčo objekte (medžiagų užpajamavimas ir išlaidavimas), jog būtent ten buvo atliekami minimi darbai, už kuriuos mokėta tretiesiems asmenims. Be to, teisėjų kolegija nustatė, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta medžiagų ar atliktų darbų kaina neretai nesutampa su tretiesiems asmenims sumokėtų pinigų sumomis (UAB ,,Asimpeks“ PVM sąskaita faktūra išrašyta 15 834,47 Lt, o sumokėta 20 000 Lt, UAB ,,Senukų prekybos centras“ PVM sąskaita faktūra - 75 247,99 Lt, o mokėta - 115 784,31 Lt ir kt.). Tuo tarpu įrodymų, kurie pagrįstų šiuos neatitikimus bei pašalintų abejones dėl rašytinių įrodymų patikimumo, ieškovas teismui nepateikė (CPK 178 strė.). Ieškovo atstovas, kuris šios bendrovės direktoriumi dirba nuo jos įsteigimo, turėjęs savo privatų verslą, apeliacinės instancijos teismui paaiškino, jog turi pakankamai žinių apie tai, kaip turi būti įrodinėjamas nagrinėjamos kategorijos juridinio asmens reikalavimas, siejamas su realiai patirtų išlaidų atlyginimu, tačiau apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, privalo patikrinti faktines bylos aplinkybes bei priimti bei tirti naujus įrodymus, nereiškė prašymų dėl naujų įrodymų pateikimo ar išreikalavimo (teismo ekspertizės, kt.), teigė, jog visi ieškovo atlikti darbai yra vertintini, kaip atsakovo turto pagerinimas, o pateikti finansiniai dokumentai patvirtina būtent šiame objekte realiai sunaudotų medžiagų bei atliktų darbų apimtį bei vertę (CPK 314 str.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo paskirtų ekspertizių išvados: UAB ,,Ekspertika“ atliktos statybinės – ekonominės ekspertizės 2006 m. gruodžio 15 d. akto Nr.06-12/15 išvada (t. 2, b. l. 126-127), bei Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centro 2007 m. gegužės 28 d. atlikto statinio finansinės ekonominės bei techninės ekspertizės akto Nr. 07-38 išvada (t. 5, b. l. 1-90), kuriomis remiasi ieškovas nepagrindžia jo ieškininių reikalavimų (CPK 178 str.).

Pažymėtina tai, kad ieškovo administracijos direktorius V. G. Šaulys apeliacinės instancijos teismui paaiškino, jog dalyvavo antstoliui 2009 m. birželio 11 d. konstatuojant faktinę padėtį, tai yra apžiūrint minimas patalpas, tačiau, jo žodžiais tariant, atliktų pagerinimų, kuriuos norėtų ir galėtų pasiimti, nematė (t. 6, b. l. 54-55).

Taigi teisėjų kolegija, remdamasi paminėtais įrodymais, sprendžia, kad ieškovas neįrodė ne tik to, kad ilgą laiką panaudos teise valdydamas ir savo komerciniams tikslams naudodamas vertingą atsakovo turtą, jį pertvarkė, turėdamas būtiną atsakovo leidimą, šie pertvarkymo darbai buvo atliekami legaliai (ne savavališkai), kad tokiu būdu atsakovo turtas buvo pagerintas, tačiau taip pat nepateikė pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių reikalaujamų priteisti išlaidų realumą (CPK 178 str.).

Dėl paminėto, teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama ieškovo apeliacinį skundą, panaikina teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 263 335 Lt už patalpų pagerinimo darbus, 958,29 Lt žyminio mokesčio išlaidos, 1 644,72 Lt ekspertizės išlaidos, nurodytą ieškovo ieškinio reikalavimą atmeta, o kitą sprendimo dalį dėl minimų išlaidų priteisimo palieka nepakeistą (1964 m. CK 316 str., 366 str. 2 d., 2000 m. CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d., CPK 178 str., 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, turi būti atlygintos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui perduotas klausimas dėl visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės yra patenkintas visas atsakovo apeliacinis skundas, ieškovas privalo jam atlyginti visas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Tuo pagrindu teisėjų kolegija iš ieškovo atsakovui priteisia 15 490,96 Lt žyminio mokesčio už kasacinį bei apeliacinį skundus (t. 5, b. l. 131, 175) bei 8 673 Lt šios šalies turėtų atstovavimo išlaidų, kurias jis turėjo visų instancijų teismuose (CPK 112 str.) (t. 4, b. l. 58-88, t. 5, b. l. 146-147). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos kategoriją, joje nagrinėtų klausimų apimtį bei sudėtingumą, proceso trukmę ir kt., laiko, jog prašomų atlyginti išlaidų dydis neprieštarauja CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatoms, bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintoms rekomendacijoms dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 185 str.). Iš ieškovo valstybei priteisiamas 6 059 Lt žyminis mokestis už kasacinį skundą, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas (CPK 96 str.) (t. 5, b. l. 221), o taip pat 68,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurias turėjo visų instancijų teismai (t. 2, b. l. 2, t. 5, b. l. 137, t. 6, b. l. 3).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2007 m. liepos 3 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui Viešajai įstaigai „Jūsų kolegos“ (įmonės kodas 134863032) iš atsakovo Kauno Technologijos Universiteto (įmonės kodas 111950581) priteista 263 335 Lt (du šimtai šešiasdešimt trys tūkstančiai trys šimtai trisdešimt penki litai) už atliktus naudojamų patalpų pagerinimo darbus, 958,29 Lt (devyni šimtai penkiasdešimt aštuoni litai 29 ct) turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui byloje sumokėti, 1 644,72 Lt (vienas tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt keturi litai 72 ct) turėtų išlaidų statybinei-ekonominei ekspertizei apmokėti.

Atmesti ieškovo Viešosios įstaigos „Jūsų kolegos“ (įmonės kodas 134863032) ieškinio reikalavimą atsakovui Kauno Technologijos Universitetui (įmonės kodas 111950581) dėl 263 335 Lt (du šimtai šešiasdešimt trys tūkstančiai trys šimtai trisdešimt penki litai) priteisimo už atliktus naudojamų patalpų pagerinimo darbus.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Viešosios įstaigos „Jūsų kolegos“ (įmonės kodas 134863032) atsakovui Kauno Technologijos Universitetui (įmonės kodas 1119505812566) 15 490,96 Lt (penkiolika tūkstančių keturi šimtai devyniasdešimt litų 96 ct) žyminio mokesčio už kasacinį bei apeliacinį skundus bei 8 673 Lt (aštuoni tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt trys litai) atstovavimo išlaidų, turėtų visų instancijų teismuose.

Priteisti iš ieškovo Viešosios įstaigos „Jūsų kolegos“ (įmonės kodas 134863032) valstybei 68,80 Lt (šešiasdešimt aštuoni litai 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios patirtos visų instancijų teismuose, bei 6 059 Lt (šeši tūkstančiai penkiasdešimt devyni litai) žyminio mokesčio už kasacinį skundą.