Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, teistas: 2021 m. birželio 2 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 6 mėnesiams, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. M. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 20 metrų atstumu, šių įpareigojimų terminą nustatant 1 metams; 2021 m. spalio 18 d. nutartimi 6 mėnesių trukmės viešųjų darbų bausmė pakeista į 56 dienų trukmės laisvės apribojimo bausme (bausmė atlikta 2022 m. liepos 26 d.); kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

2024 m. vasario 10 d., apie 19.30 val., bute, adresu - (duomenys neskelbtini), J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,78 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą kumščiu sudavė lovoje gulinčiai D. M., su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, į kairę akį, po to, vonios patalpoje ranka sugriebė D. M. už plaukų, kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau 6 kartų į veidą, ne mačiau 6 smūgių į galvos sritį, taip dėl nustatytos žaizdos su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke J. G. nežymiai sutrikdė šeimos narei D. M. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamajam J. G. visiškai pripažinus kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. G. pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku kaltinamasis J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą kumščiu sudavė lovoje gulinčiai nukentėjusiajai D. M., su kuria gyveno neįregistravęs santuokos, į kairę akį, po to, vonios patalpoje ranka sugriebė ją už plaukų, kitos rankos kumščiu sudavė ne mažiau 6 kartų į veidą, ne mačiau 6 smūgių į galvos sritį, taip dėl nustatytos žaizdos su poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke J. G. nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir jo kaltę nuosekliai pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo J. G. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir tai, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė, dar galiojant ankstesniam teistumui, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Sprendžiant kaltinamojo J. G. baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą ir parenkant jam skirtinos bausmės rūšį ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teismas vertina tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika yra baigta, tyčinė, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta intensyviais smurtiniais veiksmais ir ja sukeltas nukentėjusiam asmeniui ne tik fizinis skausmas, bet ir nežymus sveikatos sutrikdymas, kas pagrindžia didesnį padarytos veikos pavojingumą. Kaltinamasis J. G. anksčiau kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau paskirta švelnesnė bausmė neturėjo esminės įtakos jo nusikalstamam elgesiui, kadangi jis ir pakartotinai nusikalto, dar galiojant ankstesniam teistumui tomis plačiomis aplinkybėmis. Taip pat teismas vertina tai, kad kaltinamojo atžvilgiu nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir net dvi ją sunkinančios aplinkybės, tačiau kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b. l. 116-117), Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydytas tris kartus dėl jam diagnozuotos (duomenys neskelbtini), (b. l. 121-122), jis senyvo amžiaus, gauna pensiją. Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgus į tai, kad nėra kaltinamojo sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmės, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam J. G. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant BK sankcijose numatytą griežtesnę bausmę, nesusijusią su trumpalaikiu ar ilgalaikiu laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, o parenkamos bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taip pat vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam kartu su bausme skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei konkretus draudimas, numatytas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte, kuris padės pasiekti BK numatytus bausmės tikslus. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmės su intensyvia priežiūra ir draudimu kaltinamajam J. G. pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. G. smurtavo prieš savo šeimos narį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 puntu ir 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vis dėlto, teismas atsižvelgęs į kaltinamojo paaiškinimus teisme apie jo ilgai trunkančius ir stiprius šeimyninius ryšius su nukentėjusiąja, poreikį jai padėti darbuose prie namų, nes ji taip pat yra senyvo amžiaus, teismas nepriima sprendimo skirti BK 72¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ar kitų teisinių įpareigojimų, ribojančių kaltinamojo šeiminius ryšius su nukentėjusiąja, o jau taikomos priemonės, teismo vertinimu, yra pakankamos, kad ateityje sulaikytų kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis J. G. savo kaltę pripažino pilnai, bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis J. G. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nuo 2024 m. vasario 10 d., 21.04 val. iki 2024 m. vasario 11 d., 13.44 val. (1 parą) (b. l. 146-150, 151-153), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 173,23 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiajai D. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (b. l. 83-84). Šį pareikštą civilinį ieškinį institucija grindžia pridėtais rašytiniais duomenimis. Vis dėlto, vėlesnėje Panevėžio teritorinės ligonių kasos pažymoje nurodyta, kad 2024 m. balandžio 10 d. kaltinamasis J. G. atlygino 50 Eur dydžio šio padarytos žalos dalį, o neatlygintos turtinės žalos likutis sudaro 123,23 Eur sumą (b. l. 94-95). Kadangi nukentėjusiajai D. M. sveikata sutrikdyta dėl kaltinamojo J. G. tyčinių smurtinių veiksmų, dėl ko jai buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, o pats kaltinamasis neginčijo šio civilinio ieškovo pareikšto reikalavimo ir sutiko su šiuo institucijos civiliniu ieškiniu, juolab toks reikalavimas yra pagrįstas konkrečiais rašytiniais duomenimis prie ieškinio, todėl šios institucijos pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant 123,23 Eur dydžio sumą iš kaltinamojo J. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Kaltinamajam J. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 154-157) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. M., laikotarpiui nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2024 m. rugpjūčio 10 d., įpareigojant kaltinamąjį: 1) nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, 2) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja; 3) nesilankyti bute, adresu - (duomenys neskelbtini)– paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turėtų būti priteisiamos iš kaltinamojo J. G., pripažinto kaltu, padarius šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką, tačiau teismas atsižvelgia į sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, t. y. jis yra senyvo amžiaus, gaunamos išmokos siekia tik 183,00 Eur sumą, byloje nėra daugiau duomenų apie jo turimą kokį tai kitą turtą ir gaunamas pajamas, juolab jam priteista dar ir piniginė suma atlyginti turtinę žalą, todėl teismas priima sprendimą šių proceso išlaidų nepriteisti iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, į J. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. vasario 10 d., 21.04 val. iki 2024 m. vasario 11 d., 13.44 val. (1 parą) ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) dienas paskirtos laisvės apribojimo bausmės.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, J. G. visos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nustatyti šias intensyvios priežiūros sąlygas: laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dėvėti elektronini? stebėjimo įtaisą?, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, taip pat nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, uždrausti J. G. per visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti J. G., kad jeigu vengiama atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo J. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 123,23 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų 23 ct) sumą turtinei žalai atlyginti.

J. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. M., laikotarpiui nuo 2024 m. birželio 10 d. iki 2024 m. rugpjūčio 10 d., įpareigojant J. G.: 1) nesiartinti prie nukentėjusiosios D. M. arčiau nei 50 metrų atstumu, 2) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja D. M.; 3) nesilankyti bute, adresu - (duomenys neskelbtini)– palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – šias kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.