Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. RV-22-4223 netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (6 epizodai), 300 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 64 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu. paskirta bausmė sumažinta trečdaliu - galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pakeistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendis: išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (1 epizodas). Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė – 81 para arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė - 2 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį, BK 64¹ straipsniu paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,3 dalimis subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė - 2 metai 7 mėnesiai ir 20 dienų laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pakeistas 2024 m. sausio 23 d. nuosprendis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje padarymą paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 ir 2 dalimis paskirtą subendrintą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 6 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 2 metai 7 mėnesiai ir 10 dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2023 m. gegužės 27 d., bausmės pabaiga 2026 m. sausio 6 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 26 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-4223 netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei komisijos rekomendacijas šią riziką ne tik gali bet ir privalo mažinti. Nors nuteistasis užsiima darbine veika, įsitraukia į resocializacijos plano vykdymą, išsako socialiai priimtinus ateities tikslus, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia finansinius įsipareigojimus, tačiau per pastaruosius du mėnesius yra baustas drausmine tvarka, todėl šiuo metu pažanga mažinant nusikalstamo ilgesio riziką nenustatyta. Pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu išryškėjo naujas kriminogeninis veiksnys - piktnaudžiavimas narkotikais. Komisija taip pat akcentuoja, kad asmuo anksčiau teistas eilę kartų už to paties pobūdžio nusikalstamas veikas, teismo pripažintas recidyvistu, yra pažeidęs bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas - būdamas nuteistas darė naujas nusikalstamas veikas. Bausmės atlikimo metu septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ar režimo reikalavimus, tris kartus baustas drausmine tvarka turi galiojančią nuobaudą už psichotropinių medžiagų vartojimą. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, būdamas net struktūruotoje aplinkoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, asmuo teigiamų išvadų nedaro. Komisija pažymi, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymų lygtinai paleidžiamam asmeniui. Atsižvelgus į visas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. skundas atmestinas

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad A. V. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo A. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja net penkiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį / turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2023 m. liepos 19 d., kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą. Atkreiptinas dėmesys, kad nenustatytas nė vienas kriminogeninis apsauginis veiksnys, darytina išvada, kad bylos duomenys atskleidžia itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kuri neleidžia teismui spręsti jog nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jau būnant neizoliuotam nuo visuomenės.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, o būtent tai, kad nuteistasis iš viso septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ar režimo reikalavimus, tris kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą 2024 m. kovo 15 d. drausmine tvarka buvo nubaustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, pastaroji nuobauda galioja. Tuo tarpu nebuvo nė karto skatintas. Pastebėtinas, kad nuteistasis nepasižymi stabiliu teigiamu elgesiu, be to 2023 m. lapkričio 7 d. buvo pašalintas iš TOG programos, kadangi jo elgesys neatitiko TOG bendruomenės nuostatų ir vertybių, kūrė nesaugią atmosferą kitiems programos dalyviams. Apibendrinant galima teigti, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ir socialinės aplinkos ypatumai pasižymėjo socialinio atsakingumo ar socialinės struktūros stoka. Jo pakartotiniai įsitraukimai į rizikingas situacijas rodo jo netinkamą gyvenimo būdą bei vis dar esamą nepakankamą motyvaciją siekti jį keisti. Pastangos keisti gyvenimo būdą turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams ir apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Šios aplinkybės parodo nuteistojo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus bei tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų ir taisyklių net esant struktūruotoje įstaigoje, ir tai išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi nuteistasis siekdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos turi dėti maksimalias pastangas koreguodamas savo priešingą teisei elgesį ir siekdamas teigiamos dinamikos savo elgesį koreguoti taip, kad nekiltų abejonių jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas ne struktūruotoje įstaigoje. Vis tik, šiuo atveju aukščiau nurodytos aplinkybės, vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė dar nepasiekė savo tikslų, o nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma, teismui neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti vykdomas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis A. V. turi antstolių vykdomųjų raštų apie 2 000 Eur sumai - civiliniai ieškiniai dar neišmokėti nuo ankstesnių teistumų, be to nuteistasis turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų - yra įsigijęs būstą išperkamosios nuomos pagrindu. Kalėjimų tarnybos finansų skyrius 2024 m. sausio 17 d. pateikė pažymą Nr. NFP-22-25 kurioje nurodyta, kad A. V. turi aktualius vykdomuosius patvarkymus pagal kuriuos privalo išmokėti 647,01 Eur, išieškota suma 14,13 eurų, savanoriškai dengė 0 eurų. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje finansiškai padeda sugyventinė, motina. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis eilę kartų yra teistas (ir dar kaltinamas) už nusikaltimus nuosavybei, siekiant finansinės naudos neteisėtais būdais (sukčiavimas, vagystė). Tikėtina, kad pajamos, gaunamos iš nusikalstamos veiklos, buvo vienas pagrindinių A. V. pragyvenimo šaltinių, nors pastarasis tai neigia, teigdamas jog jis nenusikalto, tik prisiėmė kaltę, kad gautų mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Terminuota laisvės atėmimo bausmė nuteistajam skirta, siekiant padaryti poveikį, atgrasant nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Nuteistasis, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime, jau ankstyvame amžiuje įsitraukė į nusikalstamas veikas, teismo yra pripažintas recidyvistu, o visa eilė nusikaltimų (teistas 33 kartus) yra modelio dalis - siekiant finansinės naudos. Aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas ir privalo būti tęsiamas nuteistajam A. V. esant struktūruotoje įstaigoje ir savo pakartotinį nusikalstamą elgesį koreguojant išimtinai teigiamo pokyčio linkme.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. RV-22-4223 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. RV-22-4223 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.