- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-13
- Bylos Nr.
- 1-475-927/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25851-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Nukentėjusysis
- H. Š.
- Kaltinamasis
- G., P.
- Advokatai
- Antonas Kviatkovskis
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.7Kiti su civiliniu ieškiniu susiję klausimai
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
G. (G.) P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus r., išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, administracine tvarka nebaustas, teistas: 2015-05-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 135 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 m., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir 6 mėn., nuosprendis įsiteisėjo 2015-11-27, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. gegužės 21 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo kieme Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajam H. Š. vieną kartą kumščiu į veido sritį ir padarė pastarajam dešiniojo skruostikaulio lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis G. P. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 68) ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, būdamas neblaivus, sumušė nukentėjusįjį. Įvykio dieną pas jį į svečius atėjo nukentėjusysis ir pasiūlė išgerti. Jie kartu vartojo alkoholį pas nukentėjusįjį. Tada nukentėjusiojo sūnus, kuris jau važiavo iš nukentėjusiojo namų, liepė jam eiti namo. Su nukentėjusiojo sūnumi įvyko konfliktas. Šis spjovė jam į veidą ir išvažiavo. Tuo metu priėjo nukentėjusysis ir griebė jam už peties. Jis nesusivaldė ir sudavė pastarajam į veidą kumščiu. Pastarasis nuo smūgio pritūpė ir pasakė, kad galimai jam lūžo kaulas. Jis iškvietė policiją, o nukentėjusiojo sūnaus žmona – greitąją pagalbą. Dėl savo veiksmų labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, šis jam pretenzijų neturi. Su Valstybine ligonių kasa susitarė dėl žalos atlyginimo ir ją jau pradėjo mokėti. Sodros ieškinį pripažįsta ir žada ateityje taip pat susitarti dėl žalos atlyginimo (b. l. 135-136).
Byla išnagrinėta (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:
-nukentėjusiojo H. Š. (H. Š.) protokolu-pareiškimu (b. l. 2-3) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis gyvena Vilniaus r., Rudaminos k., (duomenys neskelbtini). su žmona ir sūnumi. Tame pačiame name gyvena žmonos sesers vyras G. P.. 2017 m. gegužės 21 d. apie 20.00 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, vartojo alkoholį. Pamatė, kad jo sūnus ruošiasi važiuoti savo automobiliu. Jokio triukšmo, barnių nebuvo. Jis išėjo į lauką ir stovėdamas ant slenksčio pamatė G. P.. G. prie jo priėjo, pasakė: ,,tavo sūnus ant manęs varo“ ir jam nespėjus nieko atsakyti, sudavė jam vieną smūgį į veidą, pataikė į žandikaulį. Jis ranka susiėmė už veido, jam labai skaudėjo. Kaltinamasis norėjo dar suduoti, bet jis pabėgo. Tuo metu A. paskambino jo sūnui ir šis grįžo atgal. Sūnus puolė prie G. P.. Kad neįvyktų muštynės, pasakė, kad iškvietė policiją. G. P. pradėjo šaukti, kad pats iškvies policiją. Kieme susirinko giminės, prasidėjo sumaištis. Jį išvežė į ligoninę, o kaltinamasis buvo sulaikytas. Jį ligoninėje apžiūrėjo ir paleido. Buvo nustatytas skruostikaulio lūžis. Po devynių dienų jį operavo (b. l. 14, 15, 17); Savo parodymus nukentėjusysis H. Š. patvirtino parodymų patikrinimo metu (b. l. 19-20).
-liudytojos A. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. gegužės 21 d. vakare ji buvo virtuvėje su senele ir nukentėjusiuoju. H. Š. išėjo į lauką pas G. P.. Ji išgirdo, kad kažkas rėkia kieme. Ji išėjo į lauką su telefonu, norėjo paskambinti vyrui, nes jis buvo išvažiavęs. Ji pamatė, kad kieme prie stulpo stovi H. Š. ir laiko ranka suėmęs už veido, o G. P. stovi prie namo ir kažką rėkia. Ji paskambino vyrui, paprašė, kad atvažiuotų spręsti problemas. Ką G. P. šaukė, negirdėjo, tačiau jis buvo girtas. Vyras atvažiavo, skambino policijai. Ji nuėjo namo. Dėl ko kilo konfliktas nežino, bet sakė, kad kai jos vyras išėjo, kažko pradėjo konfliktuoti su P., pasakė vienas kitam porą žodžių ir išvažiavo. Dėl ko įvyko konfliktas nežino. Dėl konflikto su jos vyru G. P. buvo piktas, todėl jis ir sumušė H. Š. (b. l. 34);
-liudytojos G. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. gegužės 21 d. buvo pas anūkę A. Š., gyv. Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Vilniaus g. 3. Vakare jie sėdėjo virtuvėje prie stalo, ji sėdėjo prie lango. Jie pavalgė ir H. Š. išėjo į kiemą. Ji išgirdo triukšmą, per langą pamatė, kad H. Š. traukiasi, o paskui jį bėga kaimynas. Pamatė, kaip tas vyras sudavė smūgį kumščiu į veidą H. Š.. Nuo smūgio pastarasis susilenkė, buvo matyti, kad jam skauda. Anūkė pasikvietė savo vyrą. Ji nuėjo namo, girdėjo, kad vyrai kažką aiškinasi (b. l. 37);
-liudytojo M. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. gegužės 21 d. vakare susiruošė žvejoti. Kai sėdėjo savo automobilyje, prie jo priėjo G. P., jis buvo neblaivus ir pradėjo jam priekaištauti. Jis jam pasakė, kad eitų namo ir išvažiavo pas draugą. Į veidą jam nespjaudė. Po kelių minučių jam paskambino žmona ir prašė grįžti. Pasakė, kad G. P. smogė tėvui per veidą. Kai įvažiavo į kiemą pamatė, kad G. P. nuėjo į namą. Jo tėvas stovėjo prie buto durų, laikėsi ranka už žandikaulio, pasakė, kad G. P. jam sulaužė žandikaulį. Jis pats iškvietė policiją. Tėvas buvo išvežtas į ligoninę (b. l. 39);
-įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kuriais užfiksuota nusikaltimo vieta - Vilniaus r., Rudaminos sen., Rudaminos k., Vilniaus g. 3, namo kiemas (b. l. 10-12);
-dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolu, kuriuose užfiksuota, kad teismo medicinos vyresnysis ekspertas J. M. Paliulis, susipažinęs su jam pateiktais medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad H. Š., gim. 1959m., nustatytas dešiniojo skruostikaulio lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas ne mažiau kaip vienu smūginiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b. l. 21-23, 29);
-gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiojo gydymas kainavo 803,02 Eur (b. l. 43);
-VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-12-233576 ir pažyma Nr. KAP21-18637, kurie patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo skirta 184,71 Eur nedarbingumo pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. birželio 12 d. (b. l. 54, 55)
-asmens blaivumo testu Nr. 23779, kuriuo užfiksuota, kad 2017 m. gegužės 21 d. 21.28 val. G. P. iškvėptame ore buvo 1,99 ‰ alkoholio (b. l. 70);
-2017-09-04 žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartimi, kuri patvirtina, kad G. P. įsipareigoja atlyginti PSDF žalą per 16 mėnesių, kas mėnesį mokėdamas po 52 Eur (b. l. 126-127);
-pinigų perlaidų kvitais, kurie patvirtina, kad G. P. yra dalį žalos atlyginęs, t. y. 2017-10-26, 2017-11-22 – po 53,80 Eur, 2017-09-21 – 24,82 Eur (b. l. 130);
-pakvitavimu, kuriuo H. Š. nurodo, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi (b. l. 131).
Dėl veikos kvalifikavimo
Ištyrus ir įvertinus byloje nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, veikdamas tiesiogine tyčia, kumščiu sudavęs smūgį nukentėjusiajam H. Š. į veidą, kaltinamasis G. P. nesunkiai jį sužalojo, todėl jo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kai kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), mažareikšmį nusikaltimo motyvą (dėl neva spjūvio į veidą), kaltės formą - tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą ir sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, pensininkas, kad dėl padarytos žalos už nukentėjusiojo gydymą yra sudaręs sutartį, o nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, anksčiau nebaustas administracine tvarka, teistas ir nusikalto bausmės, paskirtos 2015-05-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu (nuosprendis įsiteisėjo 2015-11-27). Todėl atsižvelgus į vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, jam skirtina didesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė - laisvės atėmimas, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina 1/3 dalimi. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su pirmesniu 2015-05-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant.
BK 75 straipsnio nuostatų taikymo
Nusikalstamą veiką S. M.G. P. padarė bausmės, paskirtos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu. Sprendžiant dėl Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų taikymo G. P. atžvilgiu, atkreiptinas dėmesys į formuojamą teismų praktiką, o būtent į tai, kad kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012). Bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato, vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo (nuteistojo) asmenybe. Todėl teismas, priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, privalo vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56/2014). Taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė, o ne pareiga. Bet kuriuo atveju aplinkybė, kad G. P. anksčiau teistas, negali būti suabsoliutinama. Bylos duomenys patvirtina, kad nors G. P. ir nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, vis gi iki šio termino pasibaigimo buvo likusios tik kelios dienos, nes bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaiga pagal pirmesnį Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendį yra 2017-05-27, o veika, už kurią G. P. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn šioje byloje padaryta 2017 m. gegužės 21 d. G. P. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, nors yra pensininkas ir nedirba, susitarė dėl žalos atlyginimo su Vilniaus valstybine ligonių kasa ir pradėjo mokėti kas mėnesį žalos atlyginimo įmokas. Pirmesnis teistumas, nors ir yra už veiką, susijusią su žmogaus sveikatos sutrikdymu, nerodo, kad formuojasi antivisuomeniškos kaltinamojo G. P. nuostatos, todėl padarytos naujos nusikalstamos veikos pavojingumas (nesunkus nusikaltimas), ta aplinkybė, kad nukentėjusysis kaltinamajam atleido ir jokių pretenzijų neturi, taip pat lengvinanti atsakomybę aplinkybė (nuoširdus gailėjimasis), sudaro teismui pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realus bausmės atlikimo.
Dėl civilinių ieškinių
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) Vilniaus skyrius prašo priteisti iš kaltinamojo G. P. 184,71 Eur žalą, kuri buvo padaryta VSDFV biudžetui dėl išmokėtos nukentėjusiajam H. Š. nedarbingumo pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. birželio 12 d.
Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo G. P. kaltė tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį H. Š. yra įrodyta visiškai. Pastarasis dėl sužalojimų buvo laikinai nedarbingas. VSDFV Vilniaus skyrius už nedarbingumo laikotarpį nukentėjusiajam skyrė ligos pašalpą, todėl išlaidos VSDFV Vilniaus skyriui atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų (b. l.; 54, 55). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, dėl ko jis buvo nedarbingas, privalo atlyginti draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos dėl to turėtas išlaidas. Kaltinamasis su VSDFV Vilniaus skyriaus ieškiniu sutiko, jo neginčijo, ieškinys įrodytas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai priteisiant 184,71 Eur turtinę žalą iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 803,02 Eur žalos už nukentėjusiojo gydymą priteisimą iš kaltinamojo G. P.. Tačiau 2017-09-04 žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis (b. l. 126-127) patvirtina, kad G. P. įsipareigoja atlyginti PSDF žalą per 16 mėnesių, kas mėnesį mokėdamas po 52 Eur, t. y. susitarė dėl žalos atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms procesas dėl ieškinio nutrauktinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Nukentėjusiajam H. Š. atsisakius ieškinio (b. l. 31, 131), atsisakymas priimtinas ir procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G. (G.) P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
V. B. kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo.
V. B. kodekso 64 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
V. B. kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholio, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 184,71 Eur turtinę žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmės vykdymo atidėjimą.
Procesą dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinio nutraukti kaltinamajam G. P. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai sudarius žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį.
Priimti nukentėjusiojo H. Š. ieškinio atsisakymą ir procesą dėl ieškinio nutraukti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. P. 184,71 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus 71 euro centą) turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.