Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. G., jo atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) , gyv. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-12-30 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad D. G. 2015 m. gruodžio 29 d., apie 23.30 val., Kaune, Puodžių g. 2, vairavo transporto priemonę automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,61 promilių) girtumas. Šiais veiksmais galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktų reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Liudytojas A. V. parodė, kad dirba vyr. patruliu. Priėjęs prie vairuotojo, paklausė ar vartojo alkoholį. Pastarasis atsakė, kad nevartojo, tuomet buvo patikrintas neblaivumas. Rezultatas buvo apie 0,6 promilės. Jei asmuo būtų pasakęs, kad gėrė alų, tuomet pagal rekomendacijas būtų palaukę 15 minučių. Šiuo atveju 15 minučių nebuvo laukiama.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. G. dirba UAB (duomenys neskelbtini) autobuso vairuotojo-konduktoriaus pareigose ir 2015-12-29 22 val.29 min. jis buvo patikrintas alkotesteriu, kurio parodymai buvo 0,00 promilių (b.l.22-27). Policijos pareigūnai 2015-12-29 23 val.30 min. sustabdė D. G. ir 23 val.37 min. alkotesteriu nustatė 0,61 promilės girtumą (b. l. 3-4), tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. D. G., nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis, kreipėsi į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą. Šio centro Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 736 užfiksuota, kad, matuojant alkotesteriu „Alcotest 7410“, 00val.20 min. alkoholio kiekio matavimo rezultatas buvo 0,00 promilės, 00.40 min. rezultatas – 0,00 promilės etilo alkoholio. Be to, 00val.25 min. buvo paimtas kraujo mėginys, kurį ištyrus jo kraujyje etilo alkoholio nerasta ( b.l.20). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 736 padaryta galutinė išvada, kad apžiūros metu D. G. buvo blaivus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadoje nurodyta, kad D. G. patikrinimo metu nustatytas 0,61 promilės girtumas neatitinka pagal kraujo tyrimo rezultatus apskaičiuoto, tuo metu jo kraujyje galėjusio būti etilo alkoholio koncentracijos. Tai gali būti paaiškinama tuo, kad buvo neišlauktas rekomenduojamas 15 minučių laikas nuo alkoholio pavartojimo momento iki patikrinimo (b.l.44-47).

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, kaip teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Pažymėtina tai, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija baudos dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už BK numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją. Atsižvelgiant į tai įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės ir neaiškumai mutatis mutandis turėtų būti vertinami remiantis Baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis nuostatomis. Ypač tai aktualu šioje konkrečioje byloje, nes policijos pareigūnų nustatytas D. G. neblaivumo laipsnis buvo artimas leidžiamam – 0,61 promilės . Kadangi pareigūnų tikrinimo ir medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, akivaizdžiai skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Kaip paminėta anksčiau, būtent teismo paskirta toksikologinės ekspertizės išvada išsklaidė abejones dėl bylai reikšmingų faktų, t.y. byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad D. G. 2015-12-29 padarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo būdamas neblaivus.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis , administracinio teisės pažeidimo teisena D. G. atžvilgiu pagal ATPK 126 str.1d. nutrauktina, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties .

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo teiseną D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.