Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2010-12-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1725-95/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-12-31
Bylos Nr.
II-1725-95/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-3239/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 48.8; 52.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarties I. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. J. už tai, kad ji 2009 m. spalio 15 d., apie 14.30 val., salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siūlė tenkinti lytinę aistrą už 370 Lt materialinį atlygį, savo paslaugas reklamavo laikraštyje „Lietuvos rytas“ telefonu (duomenys neskelbtini), t. y. vertėsi prostitucija. Šie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 182¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 11-12).

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos pareigūnas 2009 m. spalio 16 d. nutarimu pripažino I. J. kalta padarius teisės pažeidimą, numatytą 182¹ straipsnio 1 dalyje, ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) litų baudą (b. l. 10).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs I. J. skundą, 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi paliko Institucijos pareigūno 2009 m. spalio 16 d. nutarimą nepakeistą ir skundo netenkino. Teismas nurodė, kad posėdyje apklaustų policijos pareigūnų M. A. (M. A.) ir V. T. parodymais nustatyta, kad paskambinus telefono numeriu, kuris buvo skelbiamas laikraštyje „Lietuvos rytas“, administratorė patvirtino, jog salone atliekamas erotinis masažas. Nuvykus į minėtą masažo saloną, administratorė patikslino erotinio masažo paslaugos turinį, teigdama, kad bus masažuojamos kliento erogeninės kūno zonos iki „laimingos pabaigos“ – iki orgazmo. M. A. sutarė dėl keturių rankų (dviejų merginų atliekamo) erotinio masažo, už jį iš anksto sumokėjo 370 Lt. Viena iš merginų, turėjusių atlikti masažą, buvo I. J.. Paklausus atėjusių merginų, ar būtent jos masažuos, pastarosios atsakė teigiamai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti minėtais policijos pareigūnais. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, patvirtina tarnybiniame pranešime ir garso įraše užfiksuotas faktines aplinkybes.

III.

Apeliaciniu skundu I. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti šiame teisme. Paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas šiurkščiai pažeidžiant procesinės teisės normų reikalavimus ir tuo suvaržant jos teisę į gynybą. Apeliantė nurodo, kad jai pareikštas kaltinimas grindžiamas masažo salono darbuotojos I. Š., kuri betarpiškai bendravo su klientu apsimetusiu policijos pareigūnu ir išaiškino jam masažo ypatumus, pokalbio įrašu, todėl I. Š. turėjo būti apklausta posėdyje.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nesutinka su I. J. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

I. J. kaltinama administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 182¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. už tai, kad ji 2009 m. spalio 15 d., salone „(duomenys neskelbtini)“ siūlė tenkinti lytinę aistrą už 370 Lt materialinį atlygį, savo paslaugas reklamavo laikraštyje „Lietuvos rytas“, t. y. vertėsi prostitucija.

ATPK 182¹ straipsnio 1 dalis numato, kad vertimasis prostitucija ar atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų. Tarptautinių žodžių žodynas (Vilnius, leidykla „Žodynas“ 2004 m.) žodžio „prostitucija“ sąvoką aiškina taip: prostitucija – nesantuokiniai lytiniai santykiai už materialų atlyginimą, be dvasinio ryšio, sukeliantys klientui lytinį pasitenkinimą ir slopinantys lytinius poreikius. Tarptautinių žodžių žodynas (UAB „Gimtinė“, Vilnius 1999 m.) žodį „prostitucija“ apibrėžia kaip lytinį santykiavimą arba kūno pasiūlą gašlumui patenkinti už materialinį atlyginimą. Vadinasi, atsakomybė pagal aptariamą ATPK straipsnį galima, kai nustatomas ne tik konkretus lytinių santykių (sąvoka sietina su lyčių santykiavimu) buvimo faktas už materialų atlyginimą, realus siekimas atlikti lytinius santykius, siūlant save parduoti už pinigus, tai maskuojant erotinio masažo ar kitomis formomis bei būdais, bet ir kai siūlomas kūnas gašlumui patenkinti už materialinį atlyginimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-737/2006).

M. A. 2009 m. spalio 15 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 16-17), garso įrašu (b. l. 21) ir M. A. parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje neginčytinai nustatyta, kad erotinio masažo atlikimo ypatumus bei kainą, jis aptarė su salono darbuotoja I. Š. kitiems asmenims nedalyvaujant. I. Š. iš anksto paėmė piniginį atlygį (370 Lt) ir klientu prisistačiusį policijos pareigūną nuvedė į vieną iš trijų kambarių. Į šį kambarį atėjo dvi merginos (I. J. ir A. M.). Jos patvirtino, jog atliks masažą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi Institucijos pateiktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta patikimų duomenų, įrodančių I. J. priešingą teisei, kaltą (tyčinį) veikimą, kuriuo buvo kėsintasi į viešąją tvarką (ATPK 9 str. 1 d.). I. J. atsakymas į kliento klausimą, jog būtent ji darys masažą, tik leidžia numanyti (spėti), kad ši paslauga bus teikiama M. A. ir I. Š. telefoninio pokalbio ir pokalbio salone metu aptartomis sąlygomis, t. y. masažuojant kliento erogenines zonas iki „laimingos pabaigos“ (orgazmo). Nėra jokių įrodymų, kad I. J.: 1) pati siūlė klientą lytiškai sujaudinti, patenkinti jo lytinę aistrą; 2) už tai reikalavo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto dydžio turtinio atlygio; 3) laikraštyje „Lietuvos rytas“ išplatino skelbimą: ,,Malonumų ieškotojams – fantastiškas masažas. Pabandyk – liksi patenkintas“ (b. l. 19); 4) šiame skelbime nurodė savo telefono numerį. Inspektavimo salone „(duomenys neskelbtini)“ metu policijos pareigūnas neuždavė apeliantei papildomų (tikslinančių) klausimų, todėl I. J. gynybinė versija apie tai, jog ji praktikuoja atpalaiduojantį egzotišką masažą, visiškai nesusijusį su kito asmens lytiniu patenkinimu, ir kad būtent tokios rūšies masažą ketino daryti klientui, liko nepaneigta.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju visos įrodinėjimo galimybės yra išnaudotos, surinkti naujų įrodymų, kurie išskaidytų abejones dėl I. J. veiksmų priešingumo teisei, neįmanoma, todėl nepašalintos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta pagal ATPK 182¹ straipsnio 1 dalį, nutrauktina nenustačius teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas naikina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2009 m. spalio 16 d. nutarimą ir jį patvirtinusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį, ir bylą nutraukia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

I. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2009 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. N 146072 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti, ir bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius