Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad 2020 m., tikslios datos neprisimena, apie 24.00 val. R. M. su K. sugalvojo išeiti į miestą. Jie žinojo, kad išeiti negali, o ji jų neišleido, todėl globotiniai nutarė pabėgti. K. nutarė šokti pro langą, pasiėmė virtuvinį peilį ir nuėjo į dušą, kad pro langą išlipti. Ji sekiojo ir žiūrėjo, ką jie daro, ėjo iš paskos, kad sustabdyti, tačiau K. spėjo įėjus į dušą užsidaryti duris. Tuo metu prie jos priėjo R., stūmė ją nuo durų, kad ji negalėtų prie jų prieiti bei laikė prirėmęs prie sienos. Dėl tokių veiksmų ji nusibrozdino kairės rankos alkūnę. Kraujas nebėgo, bet buvo paraudę, jai skaudėjo. Ji priešinosi žodžiais, sakė, baik R., nes iškvies policiją. Ji rankoje turėjo telefoną, bet kai pasakė, kad iškvies policiją, R. jai telefoną išplėšė iš rankų ir numetė. Policija buvo iškviesta. Po keliu dienų R. jos atsiprašė, jie susitaikė.

2020 m. spalio 6 d. Valstybines teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad J. Š. nustatytas odos nubrozdinimas kairės alkūnės srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai į tokį atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje, 6-8 paros iki apžiūros, į ką nurodo virš aplinkinės odos lygio pakilęs ir kraštuose beatsidalinantis šašas odos nubrozdinimo srityje. Negalima atmesti galimybės, kad J. Š. galėjo susižaloti pati griūdama, tam sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu J. Š. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo J. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 35).

Liudytojas D. R. parodė, kad pamena, jog jo kambaryje buvo garsiai paleista muzika ir vieną kartą buvo atėjusi į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), socialinė darbuotoja J., kad jie aptildytų muziką. Tą muziką leido K.. Antrą kartą atėjusi socialinė darbuotoja norėjo paimti garso kolonėlę, tačiau jis kolonėlės neatidavė. Tuo metu kambaryje jie buvo dviese, kartais ateidavo R. Ar buvo R., kai atėjo darbuotoja negali pasakyti. Nepavykus atimti kolonėlės, J. pasakė, kad kvies policiją. Buvo vakaras apie 24.00 val. Trečią kartą atėjus J., ši išsivedė K. ir R. Apie susistumdymą ir policijos kvietimą nieko nežino, nieko negirdėjo. Iš ryto sužinojo apie bandymą pabėgti, ryte pamatė, kad buvo išimtas langas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti dalis D. R. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. 2020 m. gruodžio 21 d. apklausos metu jis parodė, kad<...>. Tik yra girdėjęs, kad tarp J., R. ir K. įvyko konfliktas, kad K. bandė pabėgti iš namų. Kiek žino, K. bandant pabėgti, R. su J. tuo metu konfliktavo, stumdėsi, o kaip ten kas tiksliai vyko - jis tikrai nežino. Kiek sakė, kad R. pastumdamas J., nubrozdino jos rankos alkūnę. Po to įvykio, jo žiniomis, tarp R. ir J. konfliktų nebebuvo. (1 t. b. l. 86-89). Pagarsinus parodymus liudytojas D. R. parodė, kad parodymai teisingi, papildomai parodė, kad tokias aplinkybes nurodė, nes buvo prašymas padėti J. parašyti raštą. Paskui atradus kompiuterį, jį perskaitė ir iš to žino tą informaciją.

Nepilnametė liudytoja K. G. 2021 m. kovo 4 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad ji nepamena kada tai buvo, bet viskas buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Tai įvyko praeitų metų rudenį. Viskas prasidėjo nuo to, kad jie su D. ir R. pasileido garsiai muziką. Tada J. atėjo pasakyti, kad patildytų, tačiau jie neklausė. Toliau garsiai leido muziką. Susirašė su drauge, kad ji atvažiuotų jos pasiimti, nes norėjo pabėgti. Paprašė R., kad jai padėtų. Pasiėmė peilį, kad atsidaryti langą, o tuo tarpu R. stūmė J. Ji iššoko pro langą, o R. liko ant stogelio. Prieš tai, kol nebuvo iššokusi dar išvadino ją keiksmažodžiais. Buvo iškviesta policija. Ji girdėjo kaip kvietė policiją. Kai iššoko, ji neišėjo, t. y buvo pasislėpusi. Kai pamatė, kad atvažiavo policija sugrįžo į namus. R. stumdė J. prie dušo. J. norėjo eiti paskui ją į dušą, o R. ją sulaikė už rankų ir jos neleido eiti kartu. Tada matė kaip ji trenkėsi į sieną. Dar J. paklausė ir ji pasakė, kad ją pastūmė R. Ji nematė, kad R. būtų daugiau J. kažką daręs. Prie dušo J. sakė „man skauda, R., paleisk“ (1 t., b. l. 77-81).

2020 m. spalio 1 d. J. Š. protokolu-pareiškimu, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 23 val. A. B. socialinių paslaugų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), globotinis R. M., gim. (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo, t. y . sugriebęs už rankos, trenkė ją į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašė globotinį R. M. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 27-29).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Nukentėjusioji I. P. parodė, kad 2020 m. spalio 14 d., keletą minučių po vidunakčio, ji ir dukra dar nemiegojo. Dukra pasakė, kad su ja nori pasišnekti jos bičiulis R. M.. Jai dukra apie R. buvo pasakojusi, nes dukros draugė G. gyvena kartu su juo. Ji dukrą leido trumpai prie laiptinės pakalbėti. Kadangi lauke lijo lietus, todėl dukra R. M. davė dviratį parvažiuoti į namus. Po kurio laiko kai dviratis nebuvo grąžintas, ji pradėjo dukros klausinėti, kur yra dviratis. R. pasakė, kad dviratis galimai lombarde. Dukra tuomet per socialinius tinklus (facebook) susisiekė su pačiu R., kuris paaiškino, kad dviratį paliko pas T. M., o tas pridavė į lombardą. Po to R. susitiko su R., barė jį, o šis sunkiai rinko žodžius ir negalėjo paaiškinti, kur dviratis. Tą vakarą abi su dukra buvo nuėję į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), bet dviračio nematė. Kitą dieną kreipėsi į policiją su pareiškimu ir kartu su pareigūnais nuvyko į lombardą, kur rado dviratį. Pagal dviračio pridavimo dokumentus matė, kad dviratį pridavė A. M., T. mama. Dviratį įsigijo 2017 metais, už dviratį mokėjo 299 eurus. Dviratis buvo labai mažai naudotas, todėl 2020 m. dviratį jį įvertino 260 eurų sumai. Leidimo, kad priduoti dviratį į lombardą, nei ji, nei dukra nedavė. Kad dviratis yra lombarde sužinojo kelios dienos iki kreipimosi į policiją. Dviračio neturėjo gal porą savaičių. R. yra mačiusi, žino kaip R. bičiulį.

Liudytoja A. M. parodė, kad dviratį atnešė ir pasiūlė užstatyti R. M., kuris sakė, kad pinigus pasidalins su ja per pusę. Ji sutiko. R. tą dviratį atsivežė į namus (duomenys neskelbtini), sakė, kad dviratis nevogtas, lyg sakė, kad jo ar draugė jam padovanojo, nepamena. Dviratis buvo baltas, bėginis, sportiškas, lygtai ne moteriškas. Tą pačią dieną dviratį nuvežė į lombardą, prie Cido arenos, kur gavo apie 30-40 eurų. R. buvo nepilnametis, todėl šis negalėjo užstatyti dviračio į lombardą. Jeigu būtų žinojusi, kad dviratis vogtas, nebūtų užstačiusi. R. pažįsta iš ankščiau.

Nepilnametė liudytoja R. P. 2021 m. kovo 4 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad žino, dėl kokio įvykio yra teisme, dėl dviračio. Maždaug 2020 m. spalio mėn. viduryje, dienos neatsimena, apie 1 val. nakties ji susitiko su R. M. Jis jos paprašė paskolinti dviratį, nes norėjo grįžti namo. Tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini). Sakė gražins dviratį, kai galės. Jis dviračio jai negražino savaitę laiko. Tada ji jam parašė į „Facebook“ ir paklausė, kada grąžins dviratį. R. atsakė, kad kai turės laiko, tai ir grąžins. Tada jis jau gyveno (duomenys neskelbtini). Ji nuvažiavo su taksi „Bolt“ prie jo namų. Nuvažiavo su A. dviese ir prisijungė kita draugė G., nes gyveno šalia. Jis pasikvietė ją pasikalbėti atskirai nuo merginų. Ji jo klausinėjo apie dviratį, sakė jei būtų dviratis Panevėžyje, tai jis grąžintų. Tada ji jo paklausė, kaip suprasti tokį jo atsakymą ir klausė kur jos dviratis, bet jis neatsakė. Tada atėjo G. ir dar kartą paklausė. Ji užklausė, ar neatidavė to dviračio į lombardą, bet sakė, kad ne. Taip pokalbis ir baigėsi. Ji su A. grįžo namo. Vėliau jis jai pasakė, kad dviratis yra lombarde prie „Cido“ arenos. Tai jis pasakė jai per žinutes, nurodė tikslų lombardo pavadinimą, bet dabar ji jo nebeatsimena. Sakė, kad dviratį į lombardą pridavė ne jis. Tada ji jam pasakė, kad bus blogai. Vėliau papasakojo mamai ir jos nusprendė kreiptis į policiją. Dviratį R. M. ji paskolino, kad grįžtų į namus. Jį paskolino prie savo namų (duomenys neskelbtini). R. M. yra jos draugas. Jie senai buvome pažįstami iš kiemo laikų ir susitikdavo dažnai. R. jai kaip užstatą davė savo mobilųjį telefoną. Kai buvo su juo susitikę (duomenys neskelbtini), ji jam tą telefoną grąžino. Dviračio ji laukė nuo 1 savaitės iki 2. R. M. jai tiesiog sakydavo, kad kai galės grąžins dviratį ir vis atidėliojo datą. Tada ji jau suprato, jog kažkas ne taip. Kai sužinojo, kad dviratis yra lombarde, ji jo klausė, kaip ten atsitiko. Jis jai sakė, kad paliko dviratį pas T. M.. O kaip toliau buvo - nepamena. R. jai tik sakė, kad dviratį į lombardą pridavė ne jis (1 t., b. l. 127-130).

I. P. prašymu, kad jos nepilnametė dukra R. P., gim. (duomenys neskelbtini) paskolino dviratį, modelis KARBON – 26, rėmo numeris (duomenys neskelbtini). Dviračio rėmas baltos ir mėlynos spalvos. Paskolino pažįstamam vaikinui R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Viskas įvyko 2020 m. spalio 13 d. - 2020 m. spalio 14 d. 2020 m. spalio 26 d. pastarasis vaikinas dukrai pasakė, kad dviratį perdavė T. M., gyvenančiam Panevėžyje netoli M. K. progimnazijos. Dar pasakė, kad dviratis galimai priduotas į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). Dviračio vertė 299 eurų. Dokumentus turi. Prašė surasti pavogtą turtą (1 t., b. l. 92).

I. P. pateikta dviračio paso kopija, kad dviratis „Karbon 26“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, pagamintas Lenkijoje, pirktas 2018 m. liepos 31 d., už 299 Eur (1 t., b. l. 98-99).

2020 m. spalio 27 d. poėmio protokolu, kad lombardo, adresu (duomenys neskelbtini), darbuotoja E. Z. pateikė dviratį KARBON 26, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135-144).

Lombardo UAB ,,M.“, esančio (duomenys neskelbtini) dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kad klientas A. M. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė 2020 m. spalio 14 d. UAB ,,M.“ dviratį „Karbon 26“, už tai gavo 50 Eur. Grąžinimo suma 59 Eur, grąžinimo data 2020 m. spalio 28 d. (1 t., b. l. 145).

2020 m. spalio 28 d. daiktų apžiūros protokolu, fotolentelėmis, kad dviratis yra sportinio tipo, su pavaromis. Rėmo spalva yra balta su šviesiai mėlyna. Ant dviračio rėmo yra užrašas KARBON 26. Ant dviračio rėmo apatinės dalies ties sujungimu yra dviračio rėmo yra Nr. (duomenys neskelbtini). Abu dviračio ratai be purvasaugių. Ant dviračio vairo, kairėje ir dešinėje pusėje yra įrengtos priekinių ir galinių stabdžių svirtys. Dviratis pakvitavimu grąžintas savininkei I. P. ( 1 t., b. l. 149-155, 158).

Šiame epizode R. M. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimu, tai yra tuo, kad jis, 2020 m. spalio 14 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme gavęs iš R. P. laikinai pasinaudoti, t. y. parvažiuoti namo, dviratį Karbon 26, šį dviratį 2020 m. spalio 14 d. su A. M. (nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką) pagalba pridavė į UAB ,,M.“ lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, I. P. priklausantį turtą - dviratį Karbon 260 eurų.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Be to, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Turto pasisavinimo atveju tiesioginė tyčia reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas juo. Sprendžiant, ar R. M., neteisėtai disponuodamas I. P. turtu, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą turėjo R. M. neteisėtai disponuodamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) I. P. turtą - dviratį „Karbon“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu R. M. tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip juo disponavo, turėdamas sumanymą jį priduoti į lombardą ir gauti už tai pinigų, tai jo veikla turi būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojamas pagal BK 183 straipsnį.

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino iš dalies, t. y. kad D. R. smūgius sudavė pripažįsta, tačiau neigia tyčios smurto vartojime buvimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Parodė, kad D. R. tiesiog kišosi kur nereikia, ne į savo reikalus, išprovokavo, vadovavo ir gavo. Vakare apie 22.00-23.00 val., (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. B. namams, palaukęs, kol D. R. nusileis, šiam trenkė iš dešinės rankos du smūgius lyg į skruostą, bet galėjo pataikyti ir į smilkinį, bei iš alkūnės ir išėjo. Kur trenkė D. R. neprisimina, gali būti, kaip nurodyta, kad į veidą. Stipriai nedavė, tai skausmo sukelti negalėjo. Jam D. R. nieko negalėjo padaryti, nes šis pirmas gavo. K. buvo viršuje ir viską matė, o auklytė kažką rėkė, sakė. D. R. pats jį išprovokavo, taikiai nebuvo galima išspręsti, nes šis vis tiek būtų daręs nesąmones. D. R. nepatyrė sumušimų, jis fantazuoja. Gailisi dėl tokių veiksmų. Ateityje taip daugiau nebesielgs, bet jeigu dar kartą būtų tokia situacija, vis tiek trenktų D., nes jis aiškina ir nesupranta.

Nukentėjusysis D. R. parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad R. mėgsta sėdėti prie kompiuterio, sugedo kompiuteris ir R. prie visų pradėjo lysti, kabinėtis. Jam tuo metu R. į akis papurškė dezinfekcinio skysčio. Buvo iškviesti pareigūnai. Dienos eigoje sugalvojo savo draugei iškepti keksiukų ir ją pavaišinti. Visą dieną R. lindo prie kompiuterio, buvo pavogęs Wi-Fi, vaikai negalėjo mokytis, blokavo kompiuterius. Vakare R. pasileido garsiai televizorių, todėl buvo paskambinta pavaduotojai pranešta, kad mažiems vaikams trukdo miegoti. Ji pasakė, kad reikia atjungti elektrą iš skydinės, R. įniršo ir pradėjo daužytis, rėkauti. Jis tuo metu išvyko ir pasakė, kad grįžęs išsiplaus indus. Apie 23.00-24.00 val. grįžęs į A. B. socialinių paslaugų namus, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo tvarkytis. R. M. tėškė šakutę su maistu, kabinėjosi žodžiais ir užgauliojo. Jis pasakė, kad gerbtų kito darbą. Paskui išėjo, lipo laiptais, o atsisukęs pamatė, kad kažkas skrieja jam į galvą. Tai buvo vazonas pilnas žemių. Jam pasitraukus į šoną, bekalbant telefonu su pareigūnais, R. pradėjo jį stumdyti. Padėjus ragelį R. M. sudavė jam vieną kartą iš kumščio į žandą, kitą kartą į petį. Po įvykio jis buvo apklaustas, ir iš karto vyko į ligoninę. Tuo metu buvo vienas, tačiau buvo išbėgusios ir K. G. bei socialinė darbuotoja. Jis yra pareiškęs civilinį ieškinį už sukeltą fizinę ir moralinę žalą, nes jam liko baimė ir išgąstis. Ieškinį prašo tenkinti. Yra pateikta išvada iš ligoninės dėl nustatytų sužalojimų, jam buvo atlikti visi tyrimai, t. y. švietė galvą, nes svaigo, 2-3 dienas jautė skausmą. Pas ekspertus jis buvo tą pačią dieną po apklausos. Mėlynė išryškėjo ne tą pačią dieną, o tik po nakties pastebėjo, kad atsirado mėlynė. Tikisi pinigine kompensacija R. M. pasimokys.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti dalis D. R. duotų parodymų dėl smurto naudojimo. 2021 m. sausio 15 d. apklausos metu jis parodė, kad <...>. Išėjus į kiemą, R. stovėdamas ant laiptų paėmė už durų stovėjusį gėlių vazoną ir metė jį į jį, bet į jį nepataikė. Vazonas nesudužo, nes yra plastikinis. Tuomet jis paskambino policijai ir pranešė, kad R. M. agresyvus. Pamatęs, kad skambina policijai, R. sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą (vieną smūgį į vieną skruostą ir kitą smūgį į kitą skruostą), vieną smūgį kumščiu į dešinį petį ir vieną smūgį kumščiu į dešinės rankos alkūnę. Tokiais savo veiksmais R. sukėlė jam fizinį skausmą (2 t., b. l. 12-13). Pagarsinus parodymus nukentėjusysis D. R. parodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina, papildomai parodė, kad kai ko neprisimena, nes pamiršo dėl laiko tarpo.

2021 m. sausio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie D. R. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, D. R. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 196).

2021 m. vasario 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad medicinos dokumentuose objektyvių duomenų apie D. R. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, D. R. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (2 t., b. l. 9) .

2021 m. sausio 15 d. Respublikinės Panevėžio ligoninės VŠĮ medicinos dokumentų išrašu, kuriame pateikta gydytojos V. P. išvada apie ligonio D. R. ligos būklę matyti, kad 2021 m. sausio 14 d. apie 23 val. įvykusi trauma, sumušimas globotinio asmens A. B. socialinių paslaugų namuose. Ligonis be sąmonės nebuvo, jaučia silpnumą, jam skauda, svaigsta galva. Skausmingumas nustatytas galvos dešinės pusės plaukuotos dalies smilkinio srityje ir kairėje apatinio žandikaulio srityje. Atliktas galvos KT (neuro KT). Po tyrimo matyti, kad nėra matomos židininės trauminės patologijos. Sub/supratentorialiai židinių smegenų tankio pokyčių nematyti, Vidurio linijos struktūros nedislokuotos. III-ias ir šoniniai smegenų skilveliai normalaus dydžio, simetriški. IV-tas skilvelis be patologinių pokyčių. Subarachnoidiniai konveksitaliniai tarpai, bazalinės cisternos diferencijuojamos nepakitusios. Retrobulbariniai tarpai laisvi. Matomos veido daubos oringos. Kaulinė struktūra be patologinių pokyčių (2 t., b. l. 29).

Liudytoja L. T. parodė, kad dirba A. B. soc. paslaugų namuose, socialinės darbuotojos padėjėja. Tą dieną ji prižiūrėjo būtent šituos vaikus. Dirbo nuo 12.00 val. Kieme pamatė policijos pareigūnus, kurie buvo atvykę pas R. M. ir nukentėjusįjį D. R.. Iš nuogirdų girdėjo, kad D. R. pastūmė ir purškė dezinfekcinio skysčio, todėl šis iškvietė pareigūnus. Atvykę pareigūnai apklausos metu berniukams pasakė, kad turi spręsti konfliktus draugiškai. Ta dieną R. buvo labai neramus, netinkamas buvo elgesys, jis erzino auklėtoją ir ją, lindo prie kompiuterio, atėmė internetinę kortelę, todėl visi neturėjo interneto. Taip pat, tą dieną R. savavališkai pasišalino iš įstaigos, sakė, kad buvo pas mamą. Grįžęs toliau elgėsi neramiai, kėlė triukšmą, trankėsi virtuvėje, leido garsiai televizorių. D. buvo šeimynoje, kepė keksiukus ir vakare išvyko pas draugę. Vakare išgirdo barbenimą į duris, apie 23.00 val. vakaro atėjo D. D. nešė keksiukus, R. vieną pagriebė ir jie šiek tiek susistumdė. D. jau ruošėsi išeiti, bet R. su D. sukonfliktavo, girdėjosi triukšmas. Po triukšmo, nuėjo pažiūrėti, pamatė nukritusį vazoną, paklausė, kas čia įvyko. D. pasakė, kad jo neužgavo. R. pasakęs kažkokį žodį pradėjo bėgti į apačią, ji su K. šaukė, kad nepultų D., nes suprato, kad įvyks konfliktas ir streso apimta rinko numerį 112. Kalbėdama telefonu pamatė, kaip R. D. trenkė per petį. Atvykus policijai R. buvo pasišalinęs iš įstaigos. D. buvo išsigandęs, slėpėsi tualete. R. grįžo po kokių 15 min. ir vėl pradėjo šūkauti, kur D. Po kelių minučių paskambino policijai, pasakė, kad R. sugrįžo ir atvyko pareigūnai. R. šiuo metu nebegyvena jų įstaigoje, nes jis jau yra pilnametis.

Nepilnametė liudytoja K. G. 2021 m. kovo 17 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad jai yra 17 metų. Gyvena socialiniame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ten gyvena 8 vaikai ir socialinė darbuotoja. Atsimena, kad viskas vyko sausio mėnesį, apie 23.00 val., ir jie mušėsi kieme. Tarp D. ir R. vyko konfliktas. Ji buvo savo kambaryje, kai išgirdo, kad socialinė darbuotoja L. T. pradėjo rėkti. Ką ji rėkė-negirdėjo, tik girdėjo jos balsą. Išgirdusi jos balsą, nuėjo į kiemą pasižiūrėti kas ten vyksta. Pamatė, kad stovi D. R. ir R. M.. Jie jai pažįstami, kartu gyvena. D. skambino policijai, o R. jį pečiu užkabinėjo, lietė D.. Ji suprato, kad R. tuoj sumuš D. Atsiminė, kai vyko pokalbis su policija, tai R. trenkė vieną smūgį D. į veidą. Trenkė ranka. Dar trenkė D. į krūtinės sritį, bet kiek buvo smūgių neprisiminė. D. stovėjo ir bandė gintis, bandė nustumti R. nuo savęs. Paskui R. pasitraukė nuo D., pasiėmė lėkštę, kuri buvo padėta prie laiptų ir išėjo. Dėl ko kilo konfliktas tarp jų, negali pasakyti. Po to įvykio ji jokių sužalojimų ant D. nematė. D. visada bando išprovokuoti kitus, jis psichiškai nesveikas. Jis žino kitų silpnas vietas ir įžeidinėja, kad sukelti konfliktą. R. greitai užsidega. Anksčiau jie yra nebent apsižodžiavę (2 t., b. l. 67-68, 69).

2021 m. sausio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (šalia antro pastato). Pastatas yra dviejų aukštų, mūrinis, gelsvos spalvos. Įvykio vieta yra praėjimas, šaligatvis, vidinis kiemas. Šalia įvykio vietos vakarų pusėje matome pastatą su laiptais į antrą aukštą. Pietinėje, kiemo, teritorijos pusėje matome, vieno aukšto papildomą pastatą, prie kurio stovi, keli automobiliai. Rytinėje įvykio vietos pusėje matome krūmus, medžius, ir šaligatvį, vedanti link rytų pusės. Įvykio vietoje, ant kelio matome pastatyta juodos spalvos, plastmasinį vazoną ( 1 t., b. l. 186-192).

2021 m. sausio 14 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos vyriausiosios patrulio J. B. tarnybiniu pranešimu, kad buvo gautas iškvietimas, jog nepilnametis R. M. 17 m. su psichikos sutrikimu, neprognozuojamas, bėgioja, šaukia, labai agresyvus, puola muštis. Pranešė socialinių paslaugų namų darbuotoja. Nuvykus nurodytu adresu 00.20 val. buvo sulaikytas R. M., gim. (duomenys neskelbtini) , kuris buvo blaivus. Jis kumščiu trenkė į veidą D. R., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 70-71).

Iš nukentėjusiojo duotų parodymų viso proceso metu matyti priešingai, kad būtent kaltinamasis R. M. visą dieną ieškojo konfliktų, kabinėjosi. Nukentėjęs nurodė, kad R. sugedo kompiuteris ir jis prie visų pradėjo lysti, jam į akis papurškė dezinfekcinio skysčio, dėl ko buvo iškviesta policija. Visą likusią dieną R. toliau lindo prie kompiuterio, buvo pavogęs Wi-Fi, vaikai negalėjo mokytis, blokavo kompiuterius, vakare garsiai žiūrėjo televizorių, nurodžius atjungti elektrą iš skydinės, R. įniršo ir pradėjo daužytis, rėkauti. R. paleido į jį vazoną su žemėmis. Iškvietus antrą kartą policiją R. M. panaudojo smurtą – sudavė jam du smūgius iš rankos ir iš alkūnės, vieną kartą sudavė į skruostą, o kitą kur trenkė neprisimena, gal į smilkinį galėjo pataikyti, nežino, o kitą smūgį į petį. Taip pat ir liudytoja L. T. patvirtino, kad būtent R. tą dieną buvo labai neramus, netinkamas buvo elgesys, jis erzino auklėtoją ir ją, lindo prie kompiuterio, atėmė internetinę kortelę, todėl visi neturėjo interneto, buvo savavališkai pasišalinės iš įstaigos, grįžęs toliau elgėsi neramiai, kėlė triukšmą, trankėsi virtuvėje.

Įvertinęs tai, kad nukentėjusiojo D. R. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo D. R. parodymais, kurie kartu su pirmiau nurodytų liudytojų parodymais, t.y. konfliktų ieškojimas, vazono numetimas, skambinimas policijai, suduoti smūgiai į veidą, į kūną, į ranką, taip pat kitais rašytiniais bylos duomenimis jungiasi į nuoseklią, chronologišką bei logišką įrodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti išvadą, jog R. M. atliko kaltinime nurodytus veiksmus – tyčia sumušė D. R. taip sukeldamas šiam fizinį skausmą.