- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- N1-573-928/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39388-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- I. P., J. Š., D. R.
kaltinamajam R. M. ir jo gynėjai advokatei L. B., jo įgaliotam atstovui A. B. socialinių paslaugų namų socialinei pedagogei G. B.,
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusiosioms I. P., J. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2018 m. gegužės 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), paskirtas - laisvės apribojimas 1 m., įpareigojant mokytis ir per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2019 m. liepos 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;
2) 2019 m. rugsėjo 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 28 parų areštas. 2019 m. spalio 24 d. paleistas iš Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų atlikus arešto bausmę, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), BK 183 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. , 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 23 val., A. B. socialinių paslaugų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sugriebdamas ir priremdamas nukentėjusiąją J. Š. prie sienos, padarė jai odos nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, tai yra nežymų J. Š. sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, R. M., 2020 m. spalio 14 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme gavęs iš R. P. laikinai pasinaudoti, t. y. parvažiuoti namo, dviratį Karbon 26, šį dviratį 2020 m. spalio 14 d. su A. M. (nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką) pagalba pridavė į UAB ,,M.“ lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, I. P. priklausantį turtą- dviratį Karbon 260 eurų.
Be to, R. M., 2021 m. sausio 14 d., apie 23.20 val., (duomenys neskelbtini) esančių A. B. socialinių paslaugų namų kieme, sudavė D. R. du smūgius kumščiu į veidą, vieną smūgį į dešinį petį ir vieną smūgį į dešinės rankos alkūnę, taip sukėlė nukentėjusiajam D. R. fizinį skausmą.
Dėl 2020 m. rugsėjo 29 d. nežymaus J. Š.
Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini), socialiniuose A. B. vaikų namuose. Tuo metu ten gyveno. Apie 23.00-24.00 val. K. norėjo išeiti iš vaikų namų, bet jos neišleido, nes nebebuvo galima išeiti. Su ta mergaite susitarė, kad jai padės pabėgti per langą. K. buvo užsidariusi tualete ir laužė langą, o jis laikė J., t.y. stūmė prie sienos, bei laikydamas, kad nepraeitų pro jį, jie susistumdė. Dėl nubrozdinimo neprisimena, kaip viskas buvo. Buvo iškviesta policija. J. atsiprašė. Tokius savo veiksmus vertina blogai. Policijoje jis buvo apklaustas, tuo metu geriau prisiminė aplinkybes.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti R. M. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu. 2020 m. gruodžio 17 d. apklausos metu jis parodė, kad 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 23 val., jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Buvo su drauge K. G. pirmojo aukšto koridoriuje. K. norėjo pabėgti iš namų, o jis norėjo jai padėti. Kuomet K. bandė pabėgti pro langą, atėjo auklėtoja J. Š. ir bandė ją sulaikyti, neleisti jai išeiti. Jis tuomet paėmė auklėtoją ir laikė ją prirėmęs prie ten buvusios sienos. Nemoka paaiškinti kaip tiksliai ją laikė, ar buvo auklėtoją paėmęs už rankos neprisimena, tiesiog neleido auklėtojai eiti pas K. ir viskas. Jokio smurto nenaudojo, norėjo tik palaikyti auklėtoją iki kol K. išeis. Jam belaikant auklėtoją J., ši muistėsi, bandė išsivaduoti, nes jis ją buvo prirėmęs prie sienos, todėl besimuistydama auklėtoja trenkėsi rankos alkūne į šalia buvusias medines duris ir pasakė jam, matai ką padarei. A. J. jis paleido kai pamatė, kad K. išlipo pro langą. Jis tada atsiprašė auklėtojos, nes suprato, kad negerai pasielgė ją laikydamas ir išėjo miegoti. Su auklėtoja J. po to gražiai sutarė (2 t., b. l. 189-192). Pagarsinus parodymus kaltinamasis R. M. parodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina.
Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad 2020 m., tikslios datos neprisimena, apie 24.00 val. R. M. su K. sugalvojo išeiti į miestą. Jie žinojo, kad išeiti negali, o ji jų neišleido, todėl globotiniai nutarė pabėgti. K. nutarė šokti pro langą, pasiėmė virtuvinį peilį ir nuėjo į dušą, kad pro langą išlipti. Ji sekiojo ir žiūrėjo, ką jie daro, ėjo iš paskos, kad sustabdyti, tačiau K. spėjo įėjus į dušą užsidaryti duris. Tuo metu prie jos priėjo R., stūmė ją nuo durų, kad ji negalėtų prie jų prieiti bei laikė prirėmęs prie sienos. Dėl tokių veiksmų ji nusibrozdino kairės rankos alkūnę. Kraujas nebėgo, bet buvo paraudę, jai skaudėjo. Ji priešinosi žodžiais, sakė, baik R., nes iškvies policiją. Ji rankoje turėjo telefoną, bet kai pasakė, kad iškvies policiją, R. jai telefoną išplėšė iš rankų ir numetė. Policija buvo iškviesta. Po keliu dienų R. jos atsiprašė, jie susitaikė.
2020 m. spalio 6 d. Valstybines teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad J. Š. nustatytas odos nubrozdinimas kairės alkūnės srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai į tokį atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje, 6-8 paros iki apžiūros, į ką nurodo virš aplinkinės odos lygio pakilęs ir kraštuose beatsidalinantis šašas odos nubrozdinimo srityje. Negalima atmesti galimybės, kad J. Š. galėjo susižaloti pati griūdama, tam sužalojimo pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu J. Š. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo J. Š. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 35).
Liudytojas D. R. parodė, kad pamena, jog jo kambaryje buvo garsiai paleista muzika ir vieną kartą buvo atėjusi į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), socialinė darbuotoja J., kad jie aptildytų muziką. Tą muziką leido K.. Antrą kartą atėjusi socialinė darbuotoja norėjo paimti garso kolonėlę, tačiau jis kolonėlės neatidavė. Tuo metu kambaryje jie buvo dviese, kartais ateidavo R. Ar buvo R., kai atėjo darbuotoja negali pasakyti. Nepavykus atimti kolonėlės, J. pasakė, kad kvies policiją. Buvo vakaras apie 24.00 val. Trečią kartą atėjus J., ši išsivedė K. ir R. Apie susistumdymą ir policijos kvietimą nieko nežino, nieko negirdėjo. Iš ryto sužinojo apie bandymą pabėgti, ryte pamatė, kad buvo išimtas langas.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti dalis D. R. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. 2020 m. gruodžio 21 d. apklausos metu jis parodė, kad<...>. Tik yra girdėjęs, kad tarp J., R. ir K. įvyko konfliktas, kad K. bandė pabėgti iš namų. Kiek žino, K. bandant pabėgti, R. su J. tuo metu konfliktavo, stumdėsi, o kaip ten kas tiksliai vyko - jis tikrai nežino. Kiek sakė, kad R. pastumdamas J., nubrozdino jos rankos alkūnę. Po to įvykio, jo žiniomis, tarp R. ir J. konfliktų nebebuvo. (1 t. b. l. 86-89). Pagarsinus parodymus liudytojas D. R. parodė, kad parodymai teisingi, papildomai parodė, kad tokias aplinkybes nurodė, nes buvo prašymas padėti J. parašyti raštą. Paskui atradus kompiuterį, jį perskaitė ir iš to žino tą informaciją.
Nepilnametė liudytoja K. G. 2021 m. kovo 4 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad ji nepamena kada tai buvo, bet viskas buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Tai įvyko praeitų metų rudenį. Viskas prasidėjo nuo to, kad jie su D. ir R. pasileido garsiai muziką. Tada J. atėjo pasakyti, kad patildytų, tačiau jie neklausė. Toliau garsiai leido muziką. Susirašė su drauge, kad ji atvažiuotų jos pasiimti, nes norėjo pabėgti. Paprašė R., kad jai padėtų. Pasiėmė peilį, kad atsidaryti langą, o tuo tarpu R. stūmė J. Ji iššoko pro langą, o R. liko ant stogelio. Prieš tai, kol nebuvo iššokusi dar išvadino ją keiksmažodžiais. Buvo iškviesta policija. Ji girdėjo kaip kvietė policiją. Kai iššoko, ji neišėjo, t. y buvo pasislėpusi. Kai pamatė, kad atvažiavo policija sugrįžo į namus. R. stumdė J. prie dušo. J. norėjo eiti paskui ją į dušą, o R. ją sulaikė už rankų ir jos neleido eiti kartu. Tada matė kaip ji trenkėsi į sieną. Dar J. paklausė ir ji pasakė, kad ją pastūmė R. Ji nematė, kad R. būtų daugiau J. kažką daręs. Prie dušo J. sakė „man skauda, R., paleisk“ (1 t., b. l. 77-81).
2020 m. spalio 1 d. J. Š. protokolu-pareiškimu, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 23 val. A. B. socialinių paslaugų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), globotinis R. M., gim. (duomenys neskelbtini), prieš ją smurtavo, t. y . sugriebęs už rankos, trenkė ją į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašė globotinį R. M. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 27-29).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija
BK 140 straipsnio 1 dalyje numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta kaltinamojo R. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, padarymo, t. y. nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu metu ir vietoje nukentėjusiosios J. Š. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata.
R. M. įvykio aplinkybių neneigia, nurodo kad 2020 m. rugsėjo 29 d. apie 23.00 val. A. B. namuose sugriebdamas už rankos ir priremdamas nukentėjusiąja J. Š. prie sienos padarė jai odos nubrozdinamus, sukėlė fizinį skausmą. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios J. Š. parodymai, kad fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą ji patyrė dėl R. M. veiksmų, t.y. R. M. norėdamas padėti auklėtinei K. G., jos atžvilgiu panaudojo smurtą. Kad J. Š. atžvilgiu buvo panaudotas smurtas patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog J. Š. nustatytas odos nubrozdinimas kairės alkūnės srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai į tokį atsitrenkiant, ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasekoje. Be to, tokius kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus iš esmės patvirtina ir nepilnametė liudytoja K. G., kuriai buvo bandoma padėti pabėgti. K. G. nurodė, kad R. auklėtoją J. sulaikė už rankų ir jos neleido eiti kartu, tada matė kaip ji trenkėsi į sieną bei girdėjo kaip prie dušo J. sakė „man skauda, R., paleisk“. Taip pat ir liudytojas D. R. nurodė, kad girdėjęs, jog tarp J., R. ir K. įvyko konfliktas, kad K. bandant pabėgti iš namų, R. su J. tuo metu konfliktavo, stumdėsi.
Įvertinęs tai, kad nukentėjusiosios J. Š. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios J. Š. parodymais, kurie kartu su pirmiau nurodytų liudytojų parodymais, patvirtina sužalojimo metu sukeltą fizinį skausmą, nes būtent nukentėjusioji nurodė, kad jai einant sulaikyti globotinę, ją sulaikė R., neleido praeiti, laikė prirėmęs prie sienos, o bandant išsilaisvinti ir ištrūkti buvo nubrozdinta alkūnė, buvo juntamas skausmas, taip pat kitais rašytiniais bylos duomenimis jungiasi į nuoseklią, chronologišką bei logišką įrodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti išvadą, jog R. M. atliko kaltinime nurodytus veiksmus – tyčia sugriebė ir priremdamas nukentėjusiąją J. Š. prie sienos, padarė jai odos nubrozdinimą kairės alkūnės srityje, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarant nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tokiu būdu, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visumą, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl 2020 m. spalio 14 d. svetimo turto pasisavinimo
Kaltinamasis R. M. kaltę, kad pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, pripažino iš dalies. Dėl šios veikos atsisakė duoti parodymus.
Nukentėjusioji I. P. parodė, kad 2020 m. spalio 14 d., keletą minučių po vidunakčio, ji ir dukra dar nemiegojo. Dukra pasakė, kad su ja nori pasišnekti jos bičiulis R. M.. Jai dukra apie R. buvo pasakojusi, nes dukros draugė G. gyvena kartu su juo. Ji dukrą leido trumpai prie laiptinės pakalbėti. Kadangi lauke lijo lietus, todėl dukra R. M. davė dviratį parvažiuoti į namus. Po kurio laiko kai dviratis nebuvo grąžintas, ji pradėjo dukros klausinėti, kur yra dviratis. R. pasakė, kad dviratis galimai lombarde. Dukra tuomet per socialinius tinklus (facebook) susisiekė su pačiu R., kuris paaiškino, kad dviratį paliko pas T. M., o tas pridavė į lombardą. Po to R. susitiko su R., barė jį, o šis sunkiai rinko žodžius ir negalėjo paaiškinti, kur dviratis. Tą vakarą abi su dukra buvo nuėję į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), bet dviračio nematė. Kitą dieną kreipėsi į policiją su pareiškimu ir kartu su pareigūnais nuvyko į lombardą, kur rado dviratį. Pagal dviračio pridavimo dokumentus matė, kad dviratį pridavė A. M., T. mama. Dviratį įsigijo 2017 metais, už dviratį mokėjo 299 eurus. Dviratis buvo labai mažai naudotas, todėl 2020 m. dviratį jį įvertino 260 eurų sumai. Leidimo, kad priduoti dviratį į lombardą, nei ji, nei dukra nedavė. Kad dviratis yra lombarde sužinojo kelios dienos iki kreipimosi į policiją. Dviračio neturėjo gal porą savaičių. R. yra mačiusi, žino kaip R. bičiulį.
Liudytoja A. M. parodė, kad dviratį atnešė ir pasiūlė užstatyti R. M., kuris sakė, kad pinigus pasidalins su ja per pusę. Ji sutiko. R. tą dviratį atsivežė į namus (duomenys neskelbtini), sakė, kad dviratis nevogtas, lyg sakė, kad jo ar draugė jam padovanojo, nepamena. Dviratis buvo baltas, bėginis, sportiškas, lygtai ne moteriškas. Tą pačią dieną dviratį nuvežė į lombardą, prie Cido arenos, kur gavo apie 30-40 eurų. R. buvo nepilnametis, todėl šis negalėjo užstatyti dviračio į lombardą. Jeigu būtų žinojusi, kad dviratis vogtas, nebūtų užstačiusi. R. pažįsta iš ankščiau.
Nepilnametė liudytoja R. P. 2021 m. kovo 4 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad žino, dėl kokio įvykio yra teisme, dėl dviračio. Maždaug 2020 m. spalio mėn. viduryje, dienos neatsimena, apie 1 val. nakties ji susitiko su R. M. Jis jos paprašė paskolinti dviratį, nes norėjo grįžti namo. Tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini). Sakė gražins dviratį, kai galės. Jis dviračio jai negražino savaitę laiko. Tada ji jam parašė į „Facebook“ ir paklausė, kada grąžins dviratį. R. atsakė, kad kai turės laiko, tai ir grąžins. Tada jis jau gyveno (duomenys neskelbtini). Ji nuvažiavo su taksi „Bolt“ prie jo namų. Nuvažiavo su A. dviese ir prisijungė kita draugė G., nes gyveno šalia. Jis pasikvietė ją pasikalbėti atskirai nuo merginų. Ji jo klausinėjo apie dviratį, sakė jei būtų dviratis Panevėžyje, tai jis grąžintų. Tada ji jo paklausė, kaip suprasti tokį jo atsakymą ir klausė kur jos dviratis, bet jis neatsakė. Tada atėjo G. ir dar kartą paklausė. Ji užklausė, ar neatidavė to dviračio į lombardą, bet sakė, kad ne. Taip pokalbis ir baigėsi. Ji su A. grįžo namo. Vėliau jis jai pasakė, kad dviratis yra lombarde prie „Cido“ arenos. Tai jis pasakė jai per žinutes, nurodė tikslų lombardo pavadinimą, bet dabar ji jo nebeatsimena. Sakė, kad dviratį į lombardą pridavė ne jis. Tada ji jam pasakė, kad bus blogai. Vėliau papasakojo mamai ir jos nusprendė kreiptis į policiją. Dviratį R. M. ji paskolino, kad grįžtų į namus. Jį paskolino prie savo namų (duomenys neskelbtini). R. M. yra jos draugas. Jie senai buvome pažįstami iš kiemo laikų ir susitikdavo dažnai. R. jai kaip užstatą davė savo mobilųjį telefoną. Kai buvo su juo susitikę (duomenys neskelbtini), ji jam tą telefoną grąžino. Dviračio ji laukė nuo 1 savaitės iki 2. R. M. jai tiesiog sakydavo, kad kai galės grąžins dviratį ir vis atidėliojo datą. Tada ji jau suprato, jog kažkas ne taip. Kai sužinojo, kad dviratis yra lombarde, ji jo klausė, kaip ten atsitiko. Jis jai sakė, kad paliko dviratį pas T. M.. O kaip toliau buvo - nepamena. R. jai tik sakė, kad dviratį į lombardą pridavė ne jis (1 t., b. l. 127-130).
I. P. prašymu, kad jos nepilnametė dukra R. P., gim. (duomenys neskelbtini) paskolino dviratį, modelis KARBON – 26, rėmo numeris (duomenys neskelbtini). Dviračio rėmas baltos ir mėlynos spalvos. Paskolino pažįstamam vaikinui R. M., gim. (duomenys neskelbtini). Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Viskas įvyko 2020 m. spalio 13 d. - 2020 m. spalio 14 d. 2020 m. spalio 26 d. pastarasis vaikinas dukrai pasakė, kad dviratį perdavė T. M., gyvenančiam Panevėžyje netoli M. K. progimnazijos. Dar pasakė, kad dviratis galimai priduotas į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). Dviračio vertė 299 eurų. Dokumentus turi. Prašė surasti pavogtą turtą (1 t., b. l. 92).
I. P. pateikta dviračio paso kopija, kad dviratis „Karbon 26“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, pagamintas Lenkijoje, pirktas 2018 m. liepos 31 d., už 299 Eur (1 t., b. l. 98-99).
2020 m. spalio 27 d. poėmio protokolu, kad lombardo, adresu (duomenys neskelbtini), darbuotoja E. Z. pateikė dviratį KARBON 26, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135-144).
Lombardo UAB ,,M.“, esančio (duomenys neskelbtini) dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kad klientas A. M. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė 2020 m. spalio 14 d. UAB ,,M.“ dviratį „Karbon 26“, už tai gavo 50 Eur. Grąžinimo suma 59 Eur, grąžinimo data 2020 m. spalio 28 d. (1 t., b. l. 145).
2020 m. spalio 28 d. daiktų apžiūros protokolu, fotolentelėmis, kad dviratis yra sportinio tipo, su pavaromis. Rėmo spalva yra balta su šviesiai mėlyna. Ant dviračio rėmo yra užrašas KARBON 26. Ant dviračio rėmo apatinės dalies ties sujungimu yra dviračio rėmo yra Nr. (duomenys neskelbtini). Abu dviračio ratai be purvasaugių. Ant dviračio vairo, kairėje ir dešinėje pusėje yra įrengtos priekinių ir galinių stabdžių svirtys. Dviratis pakvitavimu grąžintas savininkei I. P. ( 1 t., b. l. 149-155, 158).
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija
Šiame epizode R. M. kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, jo žinioje buvusio svetimo turto pasisavinimu, tai yra tuo, kad jis, 2020 m. spalio 14 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme gavęs iš R. P. laikinai pasinaudoti, t. y. parvažiuoti namo, dviratį Karbon 26, šį dviratį 2020 m. spalio 14 d. su A. M. (nežinančios apie daromą nusikalstamą veiką) pagalba pridavė į UAB ,,M.“ lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, I. P. priklausantį turtą - dviratį Karbon 260 eurų.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Be to, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Turto pasisavinimo atveju tiesioginė tyčia reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas juo. Sprendžiant, ar R. M., neteisėtai disponuodamas I. P. turtu, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą turėjo R. M. neteisėtai disponuodamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) I. P. turtą - dviratį „Karbon“. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jeigu R. M. tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip juo disponavo, turėdamas sumanymą jį priduoti į lombardą ir gauti už tai pinigų, tai jo veikla turi būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojamas pagal BK 183 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, dėl šios veikos atsisakė duoti parodymus. Teismas remiasi nukentėjusiosios I. P. parodymais, kuri nurodė kadangi lauke lijo lietus, todėl jos dukra R. P. R. davė dviratį parvažiuoti į namus. Po kurio laiko kai dviratis nebuvo grąžintas, ji pradėjo R. klausinėti, kur yra dviratis. Dukra ilgą laiką susirašinėjo, R. M. žadėjo dviratį gražinti, vėliau pripažino, kad jo nebegražins, nes jį užstatė. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino nepilnametės liudytojos R. P. parodymai, jog R. jos paprašė paskolinti dviratį, nes norėjo grįžti namo, R. sakė gražins dviratį, kai galės, dviračio negražino savaitę laiko, vėliau jai pasakė, kad dviratis yra lombarde prie „Cido“ arenos, sakė, kad dviratį į lombardą pridavė ne jis, o dviratį paliko pas T. M. Kad R. M. melavo R. P. dėl dviračio grąžinimo patvirtina iš lombardo UAB ,,M.“, esančio (duomenys neskelbtini), gautas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad klientas A. M. su lombardu sudarė sutartį ir perdavė dviratį „Karbon 26“, dar tą pačią dieną, t.y. 2020 m. spalio 14 d., tai įrodo, kad R. M. jau pasiskolinęs arba per trumpą laiko tarpą sumanė neteisėtai disponuodamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) I. P. turtą - dviratį „Karbon 26“, priduoti į lombardą ir gauti pinigų. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu R. M. tyčia, norėdamas gauti naudos, paprašė A. M. užstatyti dviratį, o pinigus pasiūlė pasidalinti. Už dviratį „Karbon 26“, lombarde UAB ,,M.“, esančiame (duomenys neskelbtini), A. M. gavo 50 Eurų. Kadangi 2020 m. spalio 14 d. R. buvo nepilnametis, todėl jis negalėjo pats užstatyti dviračio, todėl jam reikėjo pagalbos. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojos A. M. parodymai, kuri nurodė, kad būtent R. M. pasiūlė užstatyti dviratį į lombardą, bei sakė, kad pinigus pasidalins su ja per pusę.
Savo nusikalstama veika R. M. padarė I. P. turtinę žalą. Iš I. P. pateiktos dviračio paso kopijos matyti, kad dviratis „Karbon 26“, rėmo Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, pagamintas Lenkijoje, pirktas buvo 2018 m. liepos 31 d., už 299 eurų. Dviratis buvo labai mažai naudotas. Nukentėjusioji 2020 m. dviratį įvertino 260 eurų sumai. M. dviratį realizavo kaip savo ir disponavo gautais pinigais.
Nors kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepasisakė, jo kaltė įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į visą, kas išdėstyta, nekyla jokių abejonių, kad R. M., kaltinime nurodytu metu ir vietoje, padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo kaltė įrodyta visiškai, todėl jam pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.
Dėl 2021 m. sausio 14 d. fizinio skausmo D. R. sukėlimo
Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino iš dalies, t. y. kad D. R. smūgius sudavė pripažįsta, tačiau neigia tyčios smurto vartojime buvimą nukentėjusiojo atžvilgiu. Parodė, kad D. R. tiesiog kišosi kur nereikia, ne į savo reikalus, išprovokavo, vadovavo ir gavo. Vakare apie 22.00-23.00 val., (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. B. namams, palaukęs, kol D. R. nusileis, šiam trenkė iš dešinės rankos du smūgius lyg į skruostą, bet galėjo pataikyti ir į smilkinį, bei iš alkūnės ir išėjo. Kur trenkė D. R. neprisimina, gali būti, kaip nurodyta, kad į veidą. Stipriai nedavė, tai skausmo sukelti negalėjo. Jam D. R. nieko negalėjo padaryti, nes šis pirmas gavo. K. buvo viršuje ir viską matė, o auklytė kažką rėkė, sakė. D. R. pats jį išprovokavo, taikiai nebuvo galima išspręsti, nes šis vis tiek būtų daręs nesąmones. D. R. nepatyrė sumušimų, jis fantazuoja. Gailisi dėl tokių veiksmų. Ateityje taip daugiau nebesielgs, bet jeigu dar kartą būtų tokia situacija, vis tiek trenktų D., nes jis aiškina ir nesupranta.
Nukentėjusysis D. R. parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad R. mėgsta sėdėti prie kompiuterio, sugedo kompiuteris ir R. prie visų pradėjo lysti, kabinėtis. Jam tuo metu R. į akis papurškė dezinfekcinio skysčio. Buvo iškviesti pareigūnai. Dienos eigoje sugalvojo savo draugei iškepti keksiukų ir ją pavaišinti. Visą dieną R. lindo prie kompiuterio, buvo pavogęs Wi-Fi, vaikai negalėjo mokytis, blokavo kompiuterius. Vakare R. pasileido garsiai televizorių, todėl buvo paskambinta pavaduotojai pranešta, kad mažiems vaikams trukdo miegoti. Ji pasakė, kad reikia atjungti elektrą iš skydinės, R. įniršo ir pradėjo daužytis, rėkauti. Jis tuo metu išvyko ir pasakė, kad grįžęs išsiplaus indus. Apie 23.00-24.00 val. grįžęs į A. B. socialinių paslaugų namus, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjo tvarkytis. R. M. tėškė šakutę su maistu, kabinėjosi žodžiais ir užgauliojo. Jis pasakė, kad gerbtų kito darbą. Paskui išėjo, lipo laiptais, o atsisukęs pamatė, kad kažkas skrieja jam į galvą. Tai buvo vazonas pilnas žemių. Jam pasitraukus į šoną, bekalbant telefonu su pareigūnais, R. pradėjo jį stumdyti. Padėjus ragelį R. M. sudavė jam vieną kartą iš kumščio į žandą, kitą kartą į petį. Po įvykio jis buvo apklaustas, ir iš karto vyko į ligoninę. Tuo metu buvo vienas, tačiau buvo išbėgusios ir K. G. bei socialinė darbuotoja. Jis yra pareiškęs civilinį ieškinį už sukeltą fizinę ir moralinę žalą, nes jam liko baimė ir išgąstis. Ieškinį prašo tenkinti. Yra pateikta išvada iš ligoninės dėl nustatytų sužalojimų, jam buvo atlikti visi tyrimai, t. y. švietė galvą, nes svaigo, 2-3 dienas jautė skausmą. Pas ekspertus jis buvo tą pačią dieną po apklausos. Mėlynė išryškėjo ne tą pačią dieną, o tik po nakties pastebėjo, kad atsirado mėlynė. Tikisi pinigine kompensacija R. M. pasimokys.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti dalis D. R. duotų parodymų dėl smurto naudojimo. 2021 m. sausio 15 d. apklausos metu jis parodė, kad <...>. Išėjus į kiemą, R. stovėdamas ant laiptų paėmė už durų stovėjusį gėlių vazoną ir metė jį į jį, bet į jį nepataikė. Vazonas nesudužo, nes yra plastikinis. Tuomet jis paskambino policijai ir pranešė, kad R. M. agresyvus. Pamatęs, kad skambina policijai, R. sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą (vieną smūgį į vieną skruostą ir kitą smūgį į kitą skruostą), vieną smūgį kumščiu į dešinį petį ir vieną smūgį kumščiu į dešinės rankos alkūnę. Tokiais savo veiksmais R. sukėlė jam fizinį skausmą (2 t., b. l. 12-13). Pagarsinus parodymus nukentėjusysis D. R. parodė, kad parodymai teisingi, juos tvirtina, papildomai parodė, kad kai ko neprisimena, nes pamiršo dėl laiko tarpo.
2021 m. sausio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad apžiūros metu objektyvių duomenų apie D. R. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, D. R. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 196).
2021 m. vasario 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad medicinos dokumentuose objektyvių duomenų apie D. R. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, D. R. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (2 t., b. l. 9) .
2021 m. sausio 15 d. Respublikinės Panevėžio ligoninės VŠĮ medicinos dokumentų išrašu, kuriame pateikta gydytojos V. P. išvada apie ligonio D. R. ligos būklę matyti, kad 2021 m. sausio 14 d. apie 23 val. įvykusi trauma, sumušimas globotinio asmens A. B. socialinių paslaugų namuose. Ligonis be sąmonės nebuvo, jaučia silpnumą, jam skauda, svaigsta galva. Skausmingumas nustatytas galvos dešinės pusės plaukuotos dalies smilkinio srityje ir kairėje apatinio žandikaulio srityje. Atliktas galvos KT (neuro KT). Po tyrimo matyti, kad nėra matomos židininės trauminės patologijos. Sub/supratentorialiai židinių smegenų tankio pokyčių nematyti, Vidurio linijos struktūros nedislokuotos. III-ias ir šoniniai smegenų skilveliai normalaus dydžio, simetriški. IV-tas skilvelis be patologinių pokyčių. Subarachnoidiniai konveksitaliniai tarpai, bazalinės cisternos diferencijuojamos nepakitusios. Retrobulbariniai tarpai laisvi. Matomos veido daubos oringos. Kaulinė struktūra be patologinių pokyčių (2 t., b. l. 29).
Liudytoja L. T. parodė, kad dirba A. B. soc. paslaugų namuose, socialinės darbuotojos padėjėja. Tą dieną ji prižiūrėjo būtent šituos vaikus. Dirbo nuo 12.00 val. Kieme pamatė policijos pareigūnus, kurie buvo atvykę pas R. M. ir nukentėjusįjį D. R.. Iš nuogirdų girdėjo, kad D. R. pastūmė ir purškė dezinfekcinio skysčio, todėl šis iškvietė pareigūnus. Atvykę pareigūnai apklausos metu berniukams pasakė, kad turi spręsti konfliktus draugiškai. Ta dieną R. buvo labai neramus, netinkamas buvo elgesys, jis erzino auklėtoją ir ją, lindo prie kompiuterio, atėmė internetinę kortelę, todėl visi neturėjo interneto. Taip pat, tą dieną R. savavališkai pasišalino iš įstaigos, sakė, kad buvo pas mamą. Grįžęs toliau elgėsi neramiai, kėlė triukšmą, trankėsi virtuvėje, leido garsiai televizorių. D. buvo šeimynoje, kepė keksiukus ir vakare išvyko pas draugę. Vakare išgirdo barbenimą į duris, apie 23.00 val. vakaro atėjo D. D. nešė keksiukus, R. vieną pagriebė ir jie šiek tiek susistumdė. D. jau ruošėsi išeiti, bet R. su D. sukonfliktavo, girdėjosi triukšmas. Po triukšmo, nuėjo pažiūrėti, pamatė nukritusį vazoną, paklausė, kas čia įvyko. D. pasakė, kad jo neužgavo. R. pasakęs kažkokį žodį pradėjo bėgti į apačią, ji su K. šaukė, kad nepultų D., nes suprato, kad įvyks konfliktas ir streso apimta rinko numerį 112. Kalbėdama telefonu pamatė, kaip R. D. trenkė per petį. Atvykus policijai R. buvo pasišalinęs iš įstaigos. D. buvo išsigandęs, slėpėsi tualete. R. grįžo po kokių 15 min. ir vėl pradėjo šūkauti, kur D. Po kelių minučių paskambino policijai, pasakė, kad R. sugrįžo ir atvyko pareigūnai. R. šiuo metu nebegyvena jų įstaigoje, nes jis jau yra pilnametis.
Nepilnametė liudytoja K. G. 2021 m. kovo 17 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė ir šie jos parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad jai yra 17 metų. Gyvena socialiniame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ten gyvena 8 vaikai ir socialinė darbuotoja. Atsimena, kad viskas vyko sausio mėnesį, apie 23.00 val., ir jie mušėsi kieme. Tarp D. ir R. vyko konfliktas. Ji buvo savo kambaryje, kai išgirdo, kad socialinė darbuotoja L. T. pradėjo rėkti. Ką ji rėkė-negirdėjo, tik girdėjo jos balsą. Išgirdusi jos balsą, nuėjo į kiemą pasižiūrėti kas ten vyksta. Pamatė, kad stovi D. R. ir R. M.. Jie jai pažįstami, kartu gyvena. D. skambino policijai, o R. jį pečiu užkabinėjo, lietė D.. Ji suprato, kad R. tuoj sumuš D. Atsiminė, kai vyko pokalbis su policija, tai R. trenkė vieną smūgį D. į veidą. Trenkė ranka. Dar trenkė D. į krūtinės sritį, bet kiek buvo smūgių neprisiminė. D. stovėjo ir bandė gintis, bandė nustumti R. nuo savęs. Paskui R. pasitraukė nuo D., pasiėmė lėkštę, kuri buvo padėta prie laiptų ir išėjo. Dėl ko kilo konfliktas tarp jų, negali pasakyti. Po to įvykio ji jokių sužalojimų ant D. nematė. D. visada bando išprovokuoti kitus, jis psichiškai nesveikas. Jis žino kitų silpnas vietas ir įžeidinėja, kad sukelti konfliktą. R. greitai užsidega. Anksčiau jie yra nebent apsižodžiavę (2 t., b. l. 67-68, 69).
2021 m. sausio 15 d. D. R. protokolu-pareiškimu, jog 2021 m. sausio 14 d., apie 22.45 val., Panevėžio A. B. socialinių paslaugų namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini) , jo pažįstamas R. M., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenantis Panevėžio A. B. socialinių paslaugų namuose, sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą, vieną smūgį į dešinį petį ir vieną smūgį į dešinės rankos alkūnę, taip sukėlė jam fizinį skausmą. R. buvo agresyviai nusiteikęs, jau nuo ryto su juo konfliktavo (1 t., b. l. 181-183).
2021 m. sausio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (šalia antro pastato). Pastatas yra dviejų aukštų, mūrinis, gelsvos spalvos. Įvykio vieta yra praėjimas, šaligatvis, vidinis kiemas. Šalia įvykio vietos vakarų pusėje matome pastatą su laiptais į antrą aukštą. Pietinėje, kiemo, teritorijos pusėje matome, vieno aukšto papildomą pastatą, prie kurio stovi, keli automobiliai. Rytinėje įvykio vietos pusėje matome krūmus, medžius, ir šaligatvį, vedanti link rytų pusės. Įvykio vietoje, ant kelio matome pastatyta juodos spalvos, plastmasinį vazoną ( 1 t., b. l. 186-192).
2021 m. sausio 14 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos vyriausiosios patrulio J. B. tarnybiniu pranešimu, kad buvo gautas iškvietimas, jog nepilnametis R. M. 17 m. su psichikos sutrikimu, neprognozuojamas, bėgioja, šaukia, labai agresyvus, puola muštis. Pranešė socialinių paslaugų namų darbuotoja. Nuvykus nurodytu adresu 00.20 val. buvo sulaikytas R. M., gim. (duomenys neskelbtini) , kuris buvo blaivus. Jis kumščiu trenkė į veidą D. R., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 70-71).
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija
Teismas, ištyręs bylos duomenis, konstatuoja, kad byloje yra visiškai įrodyta kaltinamojo R. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymo, t. y. nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu metu ir vietoje nukentėjusiojo D. R. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, išklausęs proceso dalyvių parodymus teisiamojo posėdžio metu, susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, visą tai įvertinęs bei sugretinęs tarpusavyje, daro pagrįstą išvadą, jog R. M. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu yra jo pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo paaiškinimų, nurodytų aplinkybių, t. y. kad jį D. R. išprovokavo, taip pat, kad jam stipriai netrenkė, tai fizinio skausmo negalėjo sukelti, kad D. R. nepatyrė jokių sumušimų, nepatvirtina jokie objektyvūs byloje esantys įrodymai, o įrodymų visuma kaip tik tai paneigia.
Iš nukentėjusiojo duotų parodymų viso proceso metu matyti priešingai, kad būtent kaltinamasis R. M. visą dieną ieškojo konfliktų, kabinėjosi. Nukentėjęs nurodė, kad R. sugedo kompiuteris ir jis prie visų pradėjo lysti, jam į akis papurškė dezinfekcinio skysčio, dėl ko buvo iškviesta policija. Visą likusią dieną R. toliau lindo prie kompiuterio, buvo pavogęs Wi-Fi, vaikai negalėjo mokytis, blokavo kompiuterius, vakare garsiai žiūrėjo televizorių, nurodžius atjungti elektrą iš skydinės, R. įniršo ir pradėjo daužytis, rėkauti. R. paleido į jį vazoną su žemėmis. Iškvietus antrą kartą policiją R. M. panaudojo smurtą – sudavė jam du smūgius iš rankos ir iš alkūnės, vieną kartą sudavė į skruostą, o kitą kur trenkė neprisimena, gal į smilkinį galėjo pataikyti, nežino, o kitą smūgį į petį. Taip pat ir liudytoja L. T. patvirtino, kad būtent R. tą dieną buvo labai neramus, netinkamas buvo elgesys, jis erzino auklėtoją ir ją, lindo prie kompiuterio, atėmė internetinę kortelę, todėl visi neturėjo interneto, buvo savavališkai pasišalinės iš įstaigos, grįžęs toliau elgėsi neramiai, kėlė triukšmą, trankėsi virtuvėje.
Kaltinamasis R. M. neneigia aplinkybės, kad D. R. trenkė du smūgius iš rankos ir iš alkūnės, vieną kartą sudavė į skruostą, o kitą kur trenkė neprisiminė, gal į smilkinį galėjo pataikyti, nežino. Tokius kaltinamojo R. M. parodymus iš esmės patvirtina ir nukentėjusiojo D. R. duoti parodymai, jog būtent kaltinamasis jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, t.y. R. sudavė jam du smūgius kumščiu į veidą (vieną smūgį į vieną skruostą ir kitą smūgį į kitą skruostą), vieną smūgį kumščiu į dešinį petį ir vieną smūgį kumščiu į dešinės rankos alkūnę. Tokiais savo veiksmais R. sukėlė jam fizinį skausmą. Kad buvo suduoti smūgiai ir pavartotas smurtas, patvirtina liudytojų L. T. ir nepilnametės K. G. parodymai. Liudytoja L. T. nurodė, kad kalbėdama telefonu pamatė, kaip R. D. trenkė per petį, o liudytoja K. G. nurodė, kad matė kaip R. ranka trenkė vieną smūgį D. į veidą, bei į krūtinės sritį. Nors nepilnametė K. G. nurodė, kad po įvykio ant D. R. veido, kūno sumušimo žymių nematė, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad D. R. buvo sukeltas fizinis skausmas, nes pats nukentėjusysis visi proceso metu nurodė, kad po suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą patvirtina ir 2021 m. sausio 15 d. Respublikinės Panevėžio ligoninės VŠĮ medicinos dokumentų išrašai, t.y. D. R. kreipėsi į med. skyrių, ligonis jautė silpnumą, svaigo galva, jam skaudėjo galvą. Skausmingumas nustatytas galvos dešinės pusės plaukuotos dalies smilkinio srityje ir kairėje apatinio žandikaulio srityje. Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadose nenustatyta objektyvių duomenų apie D. R. patirtus sužalojimus, tačiau nurodė, dėl tokių duomenų, kurie nurodyti aplinkybėse, galėjo būti sukeltas fizinis skausmas.
Įvertinęs tai, kad nukentėjusiojo D. R. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo D. R. parodymais, kurie kartu su pirmiau nurodytų liudytojų parodymais, t.y. konfliktų ieškojimas, vazono numetimas, skambinimas policijai, suduoti smūgiai į veidą, į kūną, į ranką, taip pat kitais rašytiniais bylos duomenimis jungiasi į nuoseklią, chronologišką bei logišką įrodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti išvadą, jog R. M. atliko kaltinime nurodytus veiksmus – tyčia sumušė D. R. taip sukeldamas šiam fizinį skausmą.
Tokiu būdu, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visumą, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad dėl nusikalstamos veikos (2020 m. rugsėjo 29 d. veika) kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. M. padarė tris nusikalstamas veikas, t. y. 3 nesunkius tyčinius nusikaltimus. Teistas 2 kartus (2 t., b. l. 76-81). Eilę kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 101-110), nedirbantis (2 t., b. l. 112), nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Iš 2021 m. sausio 18 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaikų situacijų vertinimo anketos matyti, kad nepilnamečiui buvo diagnozuota: mišrus mokymosi sugebėjimu sutrikimas (F81.3), hiperkinezinis elgesio sutrikimas (F90.1), lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai (F70.8), kitas alerginis rinitas (J30.3), dominuojanti alerginė astma (J45.0), globos įstaigos buvo charakterizuojamas neigiamai (2 t., b. l. 139-144), VPPC registruotas nuo 2012 metų. Paskutinis apsilankymas 2014 m. sausio 5 d. Dgn. – F90.1 (hiperkinezinis elgesio sutrikimas) (2 t., b. l. 147, 157), Panevėžio r. PSC Priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi (2 t., b. l. 153).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi dėl vienos nusikalstamos veikos (2020 m. rugsėjo 29 d. veika) kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad R. M. nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, jis yra linkęs nusikalsti, pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, nedaro išvadų iš jam anksčiau paskirtų švelnesnių bausmių (laisvės apribojimas, areštas), jis nekeičia savo elgesio, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad ankstesnės skirtos bausmės nesulaikė asmens nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, siekiant apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. M. už nusikalstamas veikas, skirtina griežčiausia sankcijoje, numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kadangi ankstesnių R. M. teistumų istorija bei praeityje jo padarytų nusikalstamų veikų chronologija rodo, jog paskirtos bausmės nebuvo efektyvios. Kaltinamajam R. M. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), BK 183 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtinos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, jos dydžiai nustatytini mažesnį už numatytų šios bausmės rūšies vidurkį (minimali bausmė nepilnamečiui asmeniui nustatoma, atsižvelgiant į BK 91 straipsnio 3 dalį).
Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės paskirtos už kiekvieną veiką yra bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.
BK 92 straipsnis straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Nagrinėjamoje byloje svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kaltinamajam R. M. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, kaip nurodė kaltinamasis yra registruotas užimtumo tarnyboje, veikas, kurių padarymu yra kaltinamas padarė būdamas nepilnamečiu, nors teisiamas ir trečią kartą, tačiau veikų padarymo metu buvo bausmes atlikęs. Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Be to, kaltinamasis būdamas laisvėje, turės galimybę susirasti darbą ir atlyginti nukentėjusiajam D. R. padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones, kurios padėtų pasiekti bausmės tikslus.
Dėl civilinių ieškinių.
2021 m. vasario 4 d. nukentėjusysis D. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį 500,00 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 23-24). Nukentėjusysis neturtinę žalą grindžia dvasiniais išgyvenimais, jis patyrė smurtą viešoje vietoje, dėl to jautė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Baiminosi dėl galvos sumušimo, jautė skausmą, silpnumą ir svaigulį. Kreipėsi į gydymo įstaigą, jam buvo nustatytas galvos sumušimas. Tai patvirtina pridėti dokumentai. Dėl patirto smurto kentėjo fizinį skausmą. Smurtą jis patyrė nuo asmens, su kuriuo kartu gyveno tuose pačiuose socialinių paslaugų namuose, todėl yra priverstas su juo kartu gyventi ir toliau, jausti grėsmę dėl savo sveikatos ateityje.
Spręsdamas klausimą dėl konkrečios nukentėjusiajam D. R. neturtinės žalos priteistinos sumos dydžio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra reglamentuotas neturtinės žalos sąvokos turinys, bei CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra numatyti šios žalos dydžio nustatymo kriterijai. Pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą.
Teismas pažymi, kad sveikatos sužalojimai gali būti įvairūs, todėl vienais atvejais nukentėjusysis gali pakankamai greitai pasveikti ir vėliau nejusti tokių sužalojimų pasekmių, o kitais atvejais sužalojimų atkuriamasis laikas yra žymiai ilgesnis ir jų pasekmės išlieka ilgą laiką ar net visą likusį gyvenimą. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tai, kad nors šiuo metu byloje ir nėra duomenų apie nukentėjusiojo kančių tęstinumą, tačiau nėra pagrindo netikėti, kad nukentėjusysis D. R. po smurto panaudojimo jo atžvilgiu jautė fizinį skausmą, tai patvirtina 2021 m. sausio 15 d. VŠĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojos V. P. medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, kad D. R. buvo nustatytas skausmingumas galvos dešinės pusės plaukuotos dalies smilkinio srityje ir kairėje apatinio žandikaulio srityje. Specialisto išvadose nukentėjusiajam D. R. objektyvių sužalojimo požymių nebuvo užfiksuota, tačiau remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, D. R. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. D. R. patyrė dvasinių išgyvenimų, išgąstį, baimę dėl savo sveikatos ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus, kadangi po patirto smurto jam svaigo galva, taip pat po smurto panaudojimo jo atžvilgiu jis išsigandęs slėpėsi tualete, šias aplinkybes patvirtina liudytoja L. T., kuri tą dieną dirbo A. B. soc. paslaugų namuose socialinės darbuotojos padėjėja, bei matė konfliktą. Jaunas vaikinas patyrė smurtą viešoje vietoje, matant merginai bei darbuotojai, dėl to jautė pažeminimą. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę jam ilgalaikes ypač neigiamas pasekmes, kad nukentėjusysis ateityje nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, šiuo metu jis nedirba, yra jauno amžiaus, turi psichologinių problemų su sveikata. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant nepažeisti teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 300 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam R. M. 2020 m. gruodžio 17 d., 2021 m. sausio 15 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (3 t., b. l. 44-46, 47-49, 50-52), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
R. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 15 d., 00.20 val. iki 2021 m. sausio 15 d., 15.15 val. (viena para), įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis) (3 t., b. l. 10-11,12).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– kompaktinis diskas su nepilnamečių R. P. ir K. G. apklausų vaizdo ir garso įrašu, kompaktinis diskas su nepilnametės liudytojos K. G. apklausa (1 t., b. l. 81, 2 t., b. l. 69), paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugsėjo 29 d. veika) – terminuotu laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams,
- pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2020 m. spalio 14 d. veika) – terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2021 m. sausio 14 d. veika) – terminuotu laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti R. M. galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 12 mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, ir uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju D. R..
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į galutinį subendrintos bausmės laiką įskaityti R. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 15 d., 00.20 val. iki 2021 m. sausio 15 d., 15.15 val. (viena para).
R. M. 2020 m. gruodžio 17 d., 2021 m. sausio 15 d. nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš R. M. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. R. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti: 2 kompaktinius diskus – su nepilnamečių R. P. ir K. G. apklausų vaizdo ir garso įrašu ir nepilnametės liudytojos K. G. apklausa, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).