Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis

nerengdamas teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2- ajame kalėjime 2023 m. spalio 23 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Š. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį galutine 5 metų laisvės atėmimo bausme.

1.1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, A. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 6 metams.

1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

1.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi subendrintos bausmės, A. Š. paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu, ir jam nustatyta galutinė subendrinta 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.4. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi peržiūrėtos A. Š. minėtais nuosprendžiais nustatytos nusikalstamos veikos, jas perkvalifikuojant, ir nuteistajam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 10 mėnesių.

2. Bausmės pradžia 2020 m. lapkričio 6 d., pabaiga – 2026 m. liepos 24 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 9 mėnesiai 5 dienos. Nuteistasis bausmę atlieka specializuotame LKT asmens sveikatos priežiūros padalinyje.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. RV-23-8xxx nutarta netaikyti nuteistajam A. Š. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, konstatavus, kad nors nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kriminogeniniai veiksniai bei nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. Š. skundas dėl Komisijos 2023 m. spalio 23 d. nutarimo, konstatavus, kad dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo pastangos siekiant koreguoti savo elgesį yra pakankamos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas atmestinas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos vertino turėdamas išankstinį nusistatymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9. Kaip jau konstatuota ir skundžiamoje nutartyje, byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai, tai yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Nagrinėjamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. Š. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla: nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vieną kartą skatintas, pats kreipėsi dėl įdarbinimo, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, savarankiškai dengia finansinius įsipareigojimus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, be to, mokosi. Paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja A. Š. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, stengiasi užsiimti prasminga veikla, tačiau šiuo metu šios pastangos dar nėra pakankamos, kad nekeltų abejonių dėl sėkmingos probacijos taikymo galimybės. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš 2023 m. rugpjūčio 24 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimo metu nuteistajam nustatytas vienas apsauginis veiksnys – patvirtinta galimybė gyventi pasirinktu gyvenamosios vietos adresu. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad rūpesčiu ir palaikymu paremti nuteistojo tarpusavio santykiai su artimaisiais galėtų būti vienas iš apsauginių veiksnių tolimesnei integracijai po bausmės atlikimo, tačiau kadangi santykius su artimaisiais nuteistasis palaikė ir iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą šiuo metu atlieka bausmę, padarymo, šių ryšių palaikymas nelaikytinas pakankamu apsauginiu veiksniu, galinčiu A. Š. sulaikyti nuo pakartotinio nusikalstamumo. Pritariant apylinkės teismo argumentams, aukštesniajam teismui abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia tai, kad atlikus pusę paskirtos bausmės, vis dar nustatomas ženklus skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių: iš jų statiniai – teistumų skaičius (12); nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis; stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, bei dinaminiai – formaliai nepatvirtinta įsidarbinimo galimybė laisvėje; oficialios darbo patirties stoka; finansinio stabilumo trūkumas dėl turimų skolų; nusikalstamumą skatinanti veikla; problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžių stoka; savo elgesio pasekmių nenumatymas; neigiamos nuostatos į visuomenės narius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kiekvienas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Todėl įvertinus tai, kad A. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, akivaizdu, kad jis nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme.

12. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl įtikinamos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, su A. Š. nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, savikritikos stoka, pasikliovimas savo asmenine patirtimi, negalėjimas rasti alternatyvų bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, dėmesį sutelkiant tik į teigiamas pasekmes, ignoruojant galimas neigiamas. Nuteistasis geba įvardinti tam tikrus tikslus, tačiau apie ilgalaikius kalba nekonkrečiai, negeba įvardinti konkrečių veiksmų jiems pasiekti. Aptarti aspektai reikalauja papildomos intervencijos. Nuteistojo įvykdyti nusikaltimai, taip pat administracinių nusižengimų istorija rodo, kad A. Š. nėra linkęs vadovautis visuomenėje priimtomis elgesio normomis, jam yra būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Sutiktina, jog šie duomenys neabejotinai pagrindžia, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra baigtas ir turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pasitelkiant ten dirbančius specialistus. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad A. Š. teistas dvylika kartų, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Kadangi stebimas daromų nusikaltimų sunkėjimas, tai neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą manyti, jog nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tačiau nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio pasekmė. Teismo vertinimu, socialinių įgūdžių lavinimo programų ir socialinių darbuotojų vedamų paskaitų trumpalaikis lankymas šiuo metu negali būti vertinamas kaip pakankama pastanga ir pažanga valdant intervencijos reikalingas asmenybės sritis, kadangi mąstymo keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Pažymėtina, kad apygardos teismas pasigenda nuteistojo dalyvavimo tikslinėse savianalizės ir elgesio valdymo programose, kurios turėtų ne tik prevencinį, bet ir pataisomąjį poveikį nuteistajam. Įvertinus išlikusius A. Š. kriminogeninius rizikos veiksnius, abejotina, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, jis sugebės tinkamai valdyti išlikusius kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. Š. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.