- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-27
- Bylos Nr.
- A-39-149-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės, sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant atsakovo atstovui K. K. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. (04)-K3-294 iš dalies patvirtino 2007 m. birželio 20 d. patikrinimo aktą Nr. AU2-2 ir nurodė V. J. sumokėti į biudžetą 190678 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 32472,46 Lt PVM delspinigių, 19068 Lt PVM baudą, 2,57 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 1290 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD įmokos) bazinei pensijos daliai, 2580 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai baudą, 1035 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir 2070 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 68-220 patvirtino Kauno AVMI 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. (04)-K3-294.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti VMI prie LR FM 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 68-220. Pareiškėjas skunde nurodė, kad mokesčiai papildomai jam apskaičiuoti atsižvelgiant į tai, jog Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjo patikrinimą, nustatė, kad 2004-2006 metais jis vykdė prekybos nekilnojamuoju turtu individualią veiklą, neįregistravęs jos įstatymų nustatyta tvarka ir nemokėjęs mokesčių, apskaičiuojamų nuo iš individualios veiklos gaunamų pajamų. Pareiškėjo nuomone, tokia išvada yra nepagrįsta. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamame akte patikrinimo laikotarpis nurodytas nuo 2004 iki 2006 metų, tačiau atsakovas išvadas grindžia VĮ Registrų centro duomenimis už laikotarpį nuo 2002 metų iki 2006 metų. Tai prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 32 straipsnio 6 punkto nuostatoms. Atsakovas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktas pastabas ir paaiškinimus, rėmėsi tik nepagrįstomis prielaidomis, o tai prieštarauja MAĮ 10 straipsnyje nustatytam turinio viršenybės prieš formą principui. Pareiškėjas 2004 metais įsigijo žemės sklypą, esantį Žemutiniuose Kaniukuose, Kaune, kuriame norėjo statytis gyvenamąjį namą. Tačiau žemės sklypą įtraukus į regioninio parko teritoriją, pareiškėjas neturėjo teisės pakeisti sklypo paskirties, todėl turėjo jį parduoti. Žemės sklypas buvo parduotas už jo įsigijimo kainą. Pareiškėjas 2006 metais taip pat pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį Vakarinis lankstas 6, Kaune. Tokį sandorį sudarė dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos, siekdamas išvengti galimų didesnių nuostolių: iš pareiškėjo buto buvo pavogti aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto nuosavybės bei įsigijimo dokumentai, pareiškėjo pasas ir kiti dokumentai (Kauno m. VPK KP ONTT baudžiamoji byla Nr. 25-1-11157-03); praėjus dviems mėnesiams po vagystės buvo pastebėtas skelbimas, kad parduodamas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas; pranešus apie tai ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad nenustačius nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų, nėra galimybės užkirsti kelią galimam pareiškėjui priklausančio žemės sklypo perleidimo sandoriui; atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas nusprendė pats kuo skubiau parduoti žemės sklypą. Pardavus sklypą, į valstybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka buvo sumokėti visi mokesčiai. Kitą 1,5 ha žemės sklypą, esantį Maironiškių kaime (dabar – Vakarinis lankstas 6A) pareiškėjas buvo įsigijęs 2002 metais. Pagal pareiškėjo ir pardavėjo susitarimą, pastarasis turėjo savo lėšomis parengti sklypo atidalijimo planą ir pakeisti paskirtį. Tačiau po sandorio sudarymo pardavėjas atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus. Be to, pareiškėjas privalėjo grąžinti pinigų sumą, kurią pasiskolino iš trečiojo asmens tam, kad įsigytų minėtą žemės sklypą. Todėl pareiškėjas 2003 metais buvo priverstas parduoti šį žemės sklypą. Po šio turto pardavimo taip pat buvo sumokėti visi mokesčiai. Visi aukščiau nurodyti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai yra atsitiktiniai, neatitinka individualiai veiklai keliamų reikalavimų, nustatytų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalyje. Pareiškėjas nuo 1998 metų yra individualios įmonės „Sessorium“ savininkas, iš šios veiklos gaunamos pajamos yra pagrindinis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis. Todėl mokesčių administratorius teiginys, kad iš nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių gaunamos pajamos yra vienintelės pareiškėjo pajamos, yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI prie LR prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Kauno AVMI, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog pareiškėjas 2002-2006 metais nusipirko septynis nekilnojamojo turto objektus, 2003, 2004 ir 2006 metais tris iš jų pardavė. Nekilnojamąjį turtą pareiškėjas įsigijo ir 1996, 1997, 1998, 1999 bei 2000 metais. Įsigyti žemės sklypai nebuvo skirti asmeninių poreikių tenkinimui. Pareiškėjas 2002 m. spalio 1 d. nusipirko 1,5878 ha žemės sklypą, 2004 m. vasario 2 d. – 0,7270 ha sklypą, 2004 m. balandžio 8 d. – 1,0486 ha žemės sklypą. Atsakovo nuomone, yra akivaizdu, kad tokio dydžio žemės sklypai nebuvo skirti asmeninių poreikių tenkinimui, tuo labiau, jog pareiškėjas pirmojo žemės sklypo paskirtį pakeitė iš žemės ūkio paskirties į kitą, kurioje nurodytas jos naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija. Pareiškėjas neįrodė savo versijų dėl žemės sklypų pirkimo ir pardavimo tikslų. GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas vykdė individualią turto pirkimo - pardavimo veiklą.
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Savo prašymą tretysis suinteresuotas asmuo grindė tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjo mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas, 2004-2006 metais pardavęs vietos mokesčių administratoriaus patikrinimo akte išvardytus nekilnojamojo turto objektus, gavo 1417000 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų. Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Keliamo mokestinio ginčo esmė – ar šios pajamos teisėtai ir pagrįstai priskirtos pajamoms iš individualios veiklos. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 7 dalį individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Vertinant, ar gyventojo veikla gali būti laikoma individualia veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims. Iš Kauno AVMI surinktų įrodymų (pirkimo-pardavimo sutarčių, Nekilnojamojo turto registro duomenų) matyti, kad pareiškėjas 2004-2006 metais vykdė nekilnojamojo turto pardavimo veiklą, sudarė ne vieną nekilnojamojo turto pardavimo sandorį. Parduotas nekilnojamasis turtas pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu buvo įsigytas 2002-2004 metais. Pagal byloje surinktus įrodymus, ši veikla buvo savarankiška, nes buvo atliekama nepriklausomai nuo kokių nors kitų asmenų, parduotas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė pačiam pareiškėjui. Pareiškėjas nekilnojamojo turto pirkimu - pardavimu nuo 1996 metų užsiėmė nuolat, t. y. 1996, 1997, 1998, 1999, 2000, 2002, 2003, 2004, 2006 metais. Nuo 1996 iki 2006 metų pareiškėjas įsigijo 15 įvairios paskirties nekilnojamojo turto objektų, 7 iš jų pardavė. Kauno AVMI nustatytos pareiškėjo vykdomos veiklos aplinkybės, o būtent, nevienkartinis, nuolatinis sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis, sudarė pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį. Pareiškėjas vietos mokesčių administratoriui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2004 ir 2006 metais parduoti nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypas, esantis adresu Žemutiniai Kaniukai, Kaune ir žemės sklypas, esantis adresu Vakarinis lankstas 6, Kaune) buvo įsigyti turint kitokį tikslą, nei gauti pajamų iš jų vėlesnio pardavimo. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgiant į nekilnojamojo turto pardavimo pajamų dalį visose pareiškėjo per 2004-2006 metus gautose pajamose, buvo pakankamas pagrindas konstatuoti nekilnojamojo turto pardavimo veiklos 2004-2006 metais versliškumo požymį ir jos tikslą – ekonominės naudos siekimą. Nekilnojamojo turto pardavimo veikla patenka į veiklos rūšis, kurios išvardytos GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Pareiškėjo argumentai, kad jis nekilnojamąjį turtą, esantį Žemutiniai Kaniukai, Kaune, kurį buvo įsigijęs turėdamas tikslą ten statytis gyvenamąjį namą, 2004 metais pardavė dėl pasikeitusių aplinkybių, yra nepagrįsti, nes 2003 metais pareiškėjas minėtoje vietoje nupirko dar kelis nekilnojamojo turto objektus. Byloje nėra duomenų, kad bent vienas iš įsigytų nekilnojamojo turto objektų būtų dovanojimo, pirkimo-pardavimo sutartimi ar kitu pagrindu perduotas pareiškėjo šeimos nariui. Be to, pareiškėjas dar 1998 metais įsigijo medinio namo dalį Kauko al. 22, Kaune, vėliau 2004 metais prie šio namo pirko sklypą ir garažą, turėdamas tikslą, pareiškėjo teigimu, ten gyventi. Pareiškėjas 2004 m. balandžio 8 d. pirko 1,0486 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą adresu Vakarinis lankstas 6, Kaune (b. l. 97-100). Pareiškėjo teigimu, sklypas pirktas turint tikslą statyti pastatą verslui. Šį sklypą pareiškėjas pardavė 2006 m. sausio 26 d. Byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį pareiškėjas sklype vykdė veiklą, ruošėsi ar pradėjo statyti pastatą verslui. Tas argumentas, kad pareiškėjas jį buvo priverstas parduoti dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos bylai reikšmės neturi. Be to, pareiškėjas nurodė, jog 2006 m. birželio 20 d. pirko kitos paskirties pusrūsio patalpas A.Mickevičiaus g. 8, kur ketino įsirengti patalpas verslui – ofisą. Byloje nėra duomenų, kad ofisas pradedamas įrengti ar jau įrengtas. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis V. J. firmos „Sessorium“ buveinė įregistruota adresu Plechavičiaus g. 18-42, Kaunas. Pareiškėjo 2002 m. spalio 1 d. pirktas 6,0432 ha ploto žemės sklypas Maironiškių kaime (dabar – Vakarinis lankstas 6A) Kauno miesto savivaldybės 2003 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T-245 buvo padalytas į tris dalis patvirtinant detalųjį planą (b. l. 170). Kauno apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 02-01-5730 ir prie jo surašytu aiškinamuoju raštu šiems sklypams rekomenduojama keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos pobūdį ir prekybos ir smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti (b. l. 171, 172). Vieną iš šių sklypų (1,5878 ha ploto) jau su pakeista paskirtimi pareiškėjas 2003 m. rugsėjo 18 d. pardavė UAB „Embesta“ (įsigijimo kaina – 45000 Lt, pardavimo – 874 500 Lt) (b. l. 167, 168). Pareiškėjo teiginys, kad mokesčių administratorius, priimdamas skundžiamą sprendimą pažeidė MAĮ 32 straipsnio 6 punkto ir 10 straipsnio nuostatas, yra nepagrįstas. MAĮ nustatyta, kad mokesčių administratorius turi teisę iš fizinių, juridinių asmenų tarnybos tikslais gauti informaciją apie tų asmenų turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat naudotis savo ir kitų asmenų valdomų ir tvarkomų registrų duomenų bazių informacija. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius tam, kad nustatytų tikrąjį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorių turinį ir tikslą, pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro pažymomis nuo 2002 metų. Šios pažymos yra svarbios mokesčių mokėtojo veiklos tęstinumui pagrįsti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veikla perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą atitinka GPMĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytus individualios veiklos požymius, ir kad atsakovo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovė advokatė R. S. , kuri teismui pateikė pareiškėjo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes pareiškėjas bylos nagrinėjimo dieną dėl staiga sutrikusios sveikatos negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Prašyme buvo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas pats nori dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti paaiškinimus žodžiu dėl sudarytų nekilnojamojo turto sandorių esmės ir tikslo. Kartu teismui buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo sveikatos būklę. Tačiau teismas pareiškėjo prašymą atmetė ir bylą išnagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant, tuo pažeidamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 53 straipsnio 2 dalyje numatytas proceso šalių teises. ABTĮ numato, kad šalis gali bylą vesti per atstovą, tačiau atstovo dalyvavimas byloje negali iš šalies atimti teisės pačiam dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus, pateikti savo argumentus. Be to, teismas netenkino pareiškėjo skunde pareikšto prašymo išreikalauti iš Kauno m. VPK KP ONTT baudžiamąją bylą Nr. 25-1-1157-03 dėl svetimo turto vagystės. Šie dokumentai reikalingi įrodinėjant nekilnojamojo turto, esančio adresu Vakarinis lankstas 6, Kaune, pardavimo aplinkybes. Teismas neargumentavo, kodėl netenkinamas šis pareiškėjo prašymas. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo tas pačias nekilnojamojo turto, esančio Žemutiniuose Kaniukuose, Kaune, ir Vakarinis lankstas 6 bei 6A, Kaune, pirkimo – pardavimo aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, šių aplinkybių visiškai nevertino. Tą aplinkybę, kad nuo 1996 metų pareiškėjas įsigijo 15 įvairios paskirties nekilnojamojo turto objektų, teismas nepagrįstai vertino kaip įrodymą, jog 2004-2006 metų laikotarpiu pareiškėjas vertėsi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla. Didžioji dalis šių objektų šiai dienai priklauso pareiškėjui nuosavybės teise. Pareiškėjas pažymi, kad 2005 metais jis nesudarė jokių sandorių, susijusių su nekilnojamojo turto perleidimu, kas, pareiškėjo nuomone, dar kartą įrodo, kad jokios tęstinės veiklos jis nevykdė.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas VMI prie LR FM ir tretysis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyto jų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tuomet, kai proceso šalims apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešai paskelbta spaudoje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui buvo pranešta tinkamai. To neginčija ir pats pareiškėjas. To paties įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jos negalima nagrinėti bylos. Pareiškėjui pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė. Todėl nagrinėdamas bylą pareiškėjui nedalyvaujant, kai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pareiškėjui buvo tinkamai pranešta, teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina, kad pareiškėjas vengė atvykti ir į apeliacinės instancijos teismo posėdį, nors teismas pareiškėjo prašymu atidėjo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.
Baudžiamoji byla, kurioje buvo atliekamas tyrimas dėl turto vagystės nesietina su pareiškėjo mokestinėmis prievolėmis. Todėl teismas pagrįstai tos bylos nereikalavo ir netyrė.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2002-2006 metais nusipirko 7 nekilnojamojo turto objektus. Jų tarpe 5 žemės sklypus. Tris žemės sklypus tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas pardavė. Įvertindamas įsigyto turto kiekį ir tai, kad pareiškėjas įsigytą didesnį žemės sklypą padalijo į atskirus žemės sklypus, keitė žemės sklypo paskirtį ir žemės sklypus pardavinėjo, teismas priėjo prie teisingos išvados, kad šio turto įsigijimas nebuvo skirtas asmeninių poreikių tenkinimui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tokia pareiškėjo veikla atitinka Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą individualią veiklą., kuria versdamasis pareiškėjas siekė gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai yra pakankami prieiti prie išvados, kad pareiškėjo 2003-2006 metais gautos pajamos, pardavus patikrinimo akte nurodytus nekilnojamojo turto objektus, laikytinos pajamomis, gautomis iš individualios veiklos. Pareiškėjo argumentas, kad įsigytame žemės sklype jis ketino statyti gyvenamąjį namą, nepagrįstas įrodymais ir vertintinas kaip siekimas išvengti mokestinės prievolės. Pažymėtina, kad tiek žemės sklypų, kiek jų įsigijo pareiškėjas, gyvenamojo namo statybai nereikia.
Apskaičiuotų mokesčių dydis neginčijamas. Todėl, konstatavus, kad pareiškėjo gautos pajamos, pardavus nekilnojamojo turto objektus, yra pajamos iš individualios veiklos, pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.