Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

institucijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), esančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, administracine tvarka nebaustai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), (toliau – Bendrovė) vienintele akcininke, leido dirbti R. Ž., gim. 1980-12-02, direktoriaus pareigose, laikotarpiu nuo 2016-12-08 8.00 val. iki 2017-02-10 17.00 val., nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties. R. Ž., paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai, nebūdamas įdarbintas darbovietėje, vykdė Bendrovės atstovo darbines funkcijas, t. y. atstovavo įmonę AB „Swedbank“, pasirašė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, siuntė iš Bendrovei priklausančios elektroninės parduotuvės www.erotinesprekes.lt pirkėjams įsigytas prekes. Šiais savo veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų ir 99 straipsnio reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad klaida įvyko dėl neapsižiūrėjimo. Ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė. R. Ž. ėjo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Tuo laikotarpiu, bendrovės buhalterei ir vadovei išėjus iš darbo, paprašė R. Ž., kol vyko naujo vadovo paieška, atlikti tam tikrus pavedimus, darbus. Tokiu būdu R. Ž. dirbo apie 2-3 mėnesius. Neišrinkus tinkamo vadovo, R. Ž. buvo įdarbintas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Šiuo metu jis yra minėtų bendrovių direktorius. Prašo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė G. V. teismo posėdžio metu palaikė surašytą protokolą, prašo R. K. pripažinti kalta ir skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3-4), Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-03-31 operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-7), R. Ž. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2016-12-08. Yra pasirašęs dokumentus su banku dėl prisijungimų ir dėl sandėliavimo patalpų nuomos, išsiųsdavo elektroninėje parduotuvėje pirkėjų įsigytas prekes. Jokio atlygio negavo. Darbo sutartis su juo sudaryta 2017-02-10. Į darbą jį priėmė R. K. (b. l. 8-9), 2016-12-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir šių patalpų perdavimo-priėmimo aktas (priedas Nr. 2), iš kurių matyti, kad bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ atstovaują ir anksčiau minėtus dokumentus pasirašo direktorius R. Ž. (b. l. 11-14), 2016-12-08 AB „Swedbank“ parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė, iš kurios matyti, kad bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ atstovaują ir paraišką pasirašo direktorius R. Ž. (b. l. 16), VSDFV informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad R. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nuo 2017-02-13 (b. l. 19), R. Ž. darbo sutartis (b. l. 10).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK PĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017-01-01. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

ANK PĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu atveju R. K. inkriminuotas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas nelegalus darbas darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį užtraukia baudą nuo 868 iki 2896 eurų. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas analogiškas administracinis nusižengimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 eurų. Paminėtų teisės normų lyginamoji analizė rodo, kad ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis yra akivaizdžiai didesnis nei ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, tačiau šioje teisės normoje numatyta bauda yra skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį ir jų skaičius yra svarbus kriterijus galutiniam baudos dydžiui. Tuo tarpu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcija baudos dydžio nesieja su nelegaliai dirbančių asmenų skaičiumi. Todėl šiuo konkrečiu atveju, kai R. K. yra patraukta administracinėn atsakomybėn už vieną nelegaliai dirbusį asmenį, teismas sprendžia, kad nuo 2017-01-01 už R. K. veiksmus ANK numatyta atsakomybė yra griežtesnė nei numatyta ATPK, galiojusiame pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, R. K. galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas neperkvalifikuojamas, o vadovaujantis ANK PĮĮTĮ 5 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal ATPK nuostatas.

Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi minėtas straipsnis įtvirtina keturias alternatyvias veikas, kurių nustatymas laikomas nelegaliu darbu.

Iš byloje esančio R. Ž. paaiškinimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2016-12-08. Remiantis VSDFV duomenimis R. Ž. įdarbintas buvo 2017-02-13. R. K., tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu kaltę dėl pažeidimo pripažino.

Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad R. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintele akcininke, leido R. Ž. nelegaliai dirbti, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir apie darbuotojo priėmimą į darbą neinformavusi VSDFV teritorinį skyrių, daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokia R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Jai skirtina administracinė nuobauda.

Duomenų apie R. K. administracinius baustumus byloje nėra. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau skirta nuobauda turi atitikti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai, kad R. K. nuo pat teisės pažeidimo padarymo momento neneigė padariusi administracinį teisės pažeidimą, jį pripažino, gailėjosi, bendrovėje kitų pažeidimų ar nelegalaus darbo faktų nenustatyta, nusižengimas trūko neilgai, nelegaliai dirbęs asmuo įdarbintas, taip pat į tai, kad, remiantis Lietuvos teismų informacijos sistemos LITEKO duomenimis, nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pirmą kartą, dirba, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, darytina išvada, kad dėl savo elgesio pažeidėja R. K. padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti R. K., vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30¹ straipsnio 1 dalimi, 30² straipsniu, 41³ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

R. K. už padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį, nubausti 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 17067693899, įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.