Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. ieškinį atsakovui V. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. balandžio 25 d. asmeniškai. Atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu jis nepateikė, todėl, ieškovui prašant, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės išrašu, raginimu dėl išsikeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir jo išsiuntimo patvirtinimu, pažyma gyvenamosios patalpos savininkui, asmens dokumentu, nustatyta, kad ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, savininkas. Atsakovas gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute be teisėto pagrindo, tačiau ieškovui pareikalavus atsakovą išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, šis atsisakė tai daryti.

Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas, visų pirma yra išplėtotos bei detalizuotos CK normose.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Savininko daiktinių teisių gynimo būdai nustatyti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Teisė reikšti actio negatoria (negatorinis ieškinys) įtvirtinta CK 4.98 straipsnio nuostatose, pagal kurias savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovo nuosavybės teisių pažeidimas pasireiškia tuo, kad atsakovas naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, nesant tam teisėto pagrindo ir prieš turto savininko (ieškovo) valią.

Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą ir iškeldintini atsakovą iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.612 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ieškiniu pareikštas vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas. Todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 271, 285–287 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą V. P., gimusį (duomenys neskelbtini), iš ieškovui J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio daikto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, nesuteikiant kitos gyvenamos patalpos.

Nustatyti sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą: įpareigoti atsakovą V. P., gimusį (duomenys neskelbtini), išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu turtu nedelsiant, sprendimui už akių įsiteisėjus.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, kuris turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660;

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.