Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-350/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-03-15Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-21Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-21
Bylos Nr.
1A-136-350/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34028-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas, Algirdas Gaputis, Danutė Švitinienė
Kaltinamasis
M. M.
Advokatai
Vaiva Savickienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1 A – 136 – 350 / 2019Proceso Nr. 1-01-1-34028-2017-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1; 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2019 m. birželio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,gynėjai advokatei Vaivai Savickienei,išteisintajam M. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės J. R. (toliau Prokurorė) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 3 dalimi visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2017-10-02 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį paskirta 60 parų arešto bausme ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinta su 2018-03-01 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 26 parų arešto bausme, nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą laisvės atėmimo vieneriems metams aštuoniems mėnesiams bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

A. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2017-07-17 iki 2017-07-19 (dvi dienos) ir bausmių, atliktų pagal 2017-10-02 Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2018-03-01 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamąjį įsakymą, laikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. M., remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, išteisintas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Iš A. P. ( duomenys neskelbtini) priteista 22,90 EUR gydymo išlaidų.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1. A. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. liepos 3 d., apie 23.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą, M. B. priklausantį turtą, įspyrė nukentėjusiajam į galvą ir tokiu būdu nugriovė jį ant žemės, ir ne mažiau kaip 10 kartų spyrė nukentėjusiajam M. B. į galvą ir kitas kūno vietas, padarydamas jam daugybinius veido, galvos paviršinius sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir iš pastarojo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Coolpad E502“, 68 eurų vertės, garso kolonėlę "Manta", 100 eurų vertės, buto durų raktą, 5 eurų vertės, M. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, tuo nukentėjusiajam padarydamas bendrą 173 eurų turtinę žalą.

2. M. M. teismui buvo perduotas jį kaltinant tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2017 m. liepos 3 d., apie 23.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą, M. B. priklausantį turtą, panaudojo fizinį smurtą, o būtent A. P. įspyrus nukentėjusiajam į galvą ir tokiu būdu pargriovus jį ant žemės, jis kartu su A. P. ne mažiau kaip 10 kartų spyrė nukentėjusiajam M. B. į galvą ir kitas kūno vietas, padarydami jam daugybinius veido, galvos paviršinius sužalojimus, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir iš pastarojo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Coolpad E502“, 68 Eur vertės, garso kolonėlę "Manta", 100 Eur vertės, buto durų raktą, 5 Eur vertės, M. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, tuo nukentėjusiajam padarydamas bendrą 173 Eur turtinę žalą.

3. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. buvo išteisintas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

4. Apeliaciniu skundu Prokurorė skundžia Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria M. M. buvo išteisintas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir prašo šioje dalyje priimti naują nuosprendį, kuriuo M. M. būtų nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 2 metams bausme, bendrinant ją su prieš tai jo atžvilgiu priimto Panevėžio apygardos teismo 2017-09-26 nuosprendžio paskirtos bausmės dalimi.

4.1 Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, išteisindamas M. M., bylą išnagrinėjo neišsamiai, visus byloje surinktus įrodymus vertino atsietai, neįvertindamas jų visumos, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus. Teismas nepagrįstai suabejojo liudytojų T. A., A. R., D. R., O. B. nuosekliais parodymais viso proceso metu, juos įvertindamas kaip nepatikimus, o nuosprendį motyvavo tik remdamasis kaltinamųjų M. M., A. P., liudytojos R. R. parodymais, kurie palankūs M. M..

4.2 Nors išteisintasis nurodė, kad nepamena kokiu telefonu naudojosi įvykio laikotarpiu, ir tikino, kad veikos padarymo metu buvo namuose, su A. P. nebendravo, tačiau jo parodymai neatitiko kitiems esantiems ir teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams.

4.3 Nukentėjusysis M. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neprisiminė visos įvykių sekos dėl to, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau jis nuosekliai teigė, kad buvo apiplėštas dviejų asmenų, tiksliai nurodė, į kurias kūno vietas jam buvo suduota, nurodė smūgių seką, kad juos juto iš abiejų pusių ir kokie daiktai iš jo buvo pavogti. Be to, jis nurodė, kad vienas iš asmenų tiksliai buvo A. P.. Nukentėjusiojo parodymų visuma duoda pagrindo manyti, jog prieš nukentėjusįjį smurtavo ir daiktus iš jo pagrobė būtent du asmenys, kadangi smūgiai nukentėjusiojo buvo juntami iš abiejų kūno pusių, vertingų daiktų ieškoma vienu metu tiek drabužių kišenėse tiek kuprinėje.

4.4 Kad M. M. buvo įvykio vietoje nusikalstamos veikos įvykdytos M. B. atžvilgiu metu, patvirtina liudytojo T. A. parodymai apie tai, kad jam būnant „S." parke su A. P. ir M. B., prie jų prisijungė ir M. M., nes jį telefoninėmis žinutėmis pakvietė A. P., ką patvirtina byloje esanti telefoninių pokalbių ir SMS žinučių išklotinė ir jų bendravimo telefonais analizė. Liudytojas tvirtino matęs, kaip A. P. susižvalgė su M. M., todėl suprato jų nusikalstamus ketinimus M. B. atžvilgiu ir iš įvykio vietos pasišalino paėmęs nukentėjusiojo kolonėlę ketindamas ją apsaugoti, kurią vėliau perdavė policijos pareigūnams duodamas parodymus apie jam žinomas įvykio aplinkybes. Liudytojas taipogi teigė matęs, kad pirmą smūgį nukentėjusiajam sudavė A. P., kas atitinka nukentėjusio parodymus, o vėliau nukentėjusio atžvilgiu smurtą vartojo ir jo kišenes bei kuprinę kraustė tiek A. P., tiek M. M..

4.5 Kad M. M. buvo įvykio vietoje, ikiteisminio tyrimo metu parodė ir liudytojai D. R., O. B., A. R., nes jie ėjo pro šalį prieš pat įvykį, matė išteisintąjį, nuteistąjį ir nukentėjusį neblaivius kartu su dar vienu jiems nepažįstamu vaikinu, kurie visi sėdėjo parke ant suolo, gėrė alų ir klausė muzikos. Liudytojas A. R. šią aplinkybę patvirtino ir akistatos su T. A. metu. Nors teisme A. R. nebeprisiminė, ar tikrai matė M. M. įvykio vietoje, tačiau neneigė, kad įvykio dieną ėjo pro parką ir matė ten A. P. su kitais nepažįstamaisiais. Tuo tarpu liudytojų D. R. ir O. B. parodymai visų apklausų metu buvo nuoseklūs ir analogiški. Jos kategoriškai tvirtino įvykio vietoje mačiusios M. M., jį atpažino, tai patvirtino ir akistatų su M. M. metu. Kad minimus asmenis matė praeinančius pro šalį, ikiteisminio tyrimo metu neneigė ir kaltinamasis A. P..

4.6 Proceso metu liudytoju apklaustas M. D. nurodė, kad 2017 metais liepos mėn. vykusių išgertuvių metu vienas asmuo, kaip vėliau sužinojo M. M., pasiūlė įsigyti telefono aparatą „Coolpad", už ką jis sumokėjo M. M. 50 eurų. Telefono pasiimti vyko taksi su M. M. ir A. P., sustojimo vietoje jis su A. P. laukė M. M. grįžtančio, tačiau pastarasis nebepasirodė, o telefoną po kelių dienų jam perdavė A. P.. Asmenį, apie kurį davė parodymus, M. D. atpažino ir iš jam pateiktų fotonuotraukų. Šios aplinkybės, prokurorės nuomone, patvirtina T. A. duotus parodymus, kad M. M. ir A. P. ketino apvogti nukentėjusįjį M. B. bei pasisavinti jo daiktus, kad galėtų juos parduoti.

4.7 Tokiu būdu, apeliantės nuomone, įvertinus visas baudžiamojoje byloje esančias ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas faktines aplinkybes, šiame apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas priimant naują, nuosprendį, kuriuo M. M. būtų pripažintas kaltu pagal 180 straipsnio 1 dalį.

5. Teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, prokurorė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad byloje pakanka įrodymų, kurių visuma konstatuotina M. M. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

8. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis šio kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, be to apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sutinka su nuosprendį priėmusio teismo išvadomis, kad M. M. pagrįstai ir teisingai išteisintas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi neįrodyta, jog jis padarė jam inkriminuotą veiką M. B. atžvilgiu. Skundžiamo nuosprendžio išvados yra pagrįstos, įrodymai įvertinti tinkamai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį ir visumą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip apeliantė dėsto savo skunde, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.

10. Nagrinėjamojoje byloje M. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, panaudodami fizinį smurtą M. B. atžvilgiu, spardydami jį kojomis į įvairias kūno vietas, iš pastarojo pagrobė 173 eurų vertės turtą. Tačiau apylinkės teismas ištyręs visumą byloje surinktų įrodymų, apklausęs proceso dalyvius, padarė išvadą, kad byloje nėra surinktą pakankamai įrodymų, jog M. M. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, su kuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas.

11. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos 2017-07-07 į policijos įstaigą pareiškimu kreipėsi pranešdamas, kad 2017-07-03 d., apie 23.30 val. „S.“ parke buvo užpultas ir sumuštas dviejų asmenų, kurie iš jo atėmė garso kolonėlę ir mobiliojo ryšio telefoną.

11.1 Tą pačią dieną, tikslinant įvykio aplinkybes, apklausiamas M. B. parodė, kad įvykio dieną „S.“ parke girtavo su dviem jam iki tol nepažįstamais asmenimis, prieš tai iš vieno iš jų įsigijo garso kolonėlę, apie 23.30 val. pajuto smūgį į galvą, po kurio nukrito, jis gulintis ant pilvo buvo spardomas, iš kuprinės ir kišenių pagrobti jo turėti daiktai – garso kolonėlė, telefonas, buto raktas, dokumentas. Įvykio metu jis buvo neblaivus, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys, kad 2017-07-04 01.42 val. jam buvo nustatytas sunkus girtumas ( 2.85 prom.).

11.2 Apklausiamas 2017-07-19 nukentėjusysis papildomai nurodė, kad įvykio dieną kolonėlę įsigijo iš T. A. ir po to „S.“ parke maždaug nuo 22 val. girtavo su juo ir dar vienu vaikinu, kurį vėliau atpažinimo iš fotonuotraukų metu atpažino kaip A. P.. Mano, kad pastarasis jam pirmas sudavė smūgį, o vėliau prie jo prisijungė ir T. A.. Nukentėjusiojo teigimu, prie jų girtaujančių parke jokie kiti asmenys priėję nebuvo, o parodžius atpažinti pagal nuotraukas M. M., nukentėjusysis neatpažino jo kaip asmens, 2017-07-03 dalyvavusio išgertuvėse parke, po ko jo atžvilgiu buvo įvykdytas plėšimas.

11.3 Apklausiamas liudytoju 2017-12-08 M. B. taip pat tvirtino, kad buvo apiplėštas A. P. ir T. A., o pastarasis, po įvykio susisiekęs su juo, nurodė, kad plėšime dalyvavo ir M. M..

11.4 Kad „S.“ parke nukentėjusiojo atžvilgiu smurtą vartojo ir daiktus atėmė du asmenys, o prieš tai buvo girtaujama tik su A. P. ir T. A., nukentėjęs tvirtino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Tokiu būdu M. B. parodymai neginčytinai patvirtina, kad iki nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo jis girtavo su A. P. ir T. A., bei, kad nusikalstamą veiką jo atžvilgiu įvykdė du asmenys ir vienas iš jų A. P.. Tačiau nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad kitas jį apiplėšęs asmuo buvo būtent M. M..

12. Viso proceso metu M. M. neigė buvęs įvykio vietoje jam inkriminuotos veikos padarymo metu. Jo parodymus iš esmės patvirtino ir A. P., nurodydamas, kad nepamenantis, jog M. M. 2017-07-03 būtų atėjęs į parką. Apeliaciniame skunde prokurorė tvirtina, kad išteisintojo M. M. kaltę dalyvavus plėšime M. B. atžvilgiu patvirtina T. A. nuoseklūs parodymai, tačiau apygardos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad minimo asmens parodymai, kaltinant M. M. nusikalstamos veikos padarymu, atsižvelgiant ir į tai, kad jam pačiam buvo pareikšti įtarimai dėl plėšimo M. B. atžvilgiu, nepatikimi, o apygardos teismo pastebėjimu ir prieštaringi.

12.1 Apklausiamas apylinkės teisme T. A. tvirtino, kad jam ir A. P. būnant parke, bei girtaujant su M. B., apie 21 val. prie jų prisijungė M. M., nes jį telefonu pasikvietė A. P.. Po valandos kilusio konflikto metu M. M. sudavė smūgį M. B., po ko pastarasis nukrito ir taip gulintį M. B. M. M. su A. P. spardė, bei kraustė jo kišenes ir kuprinę, o jis pasišalino paėmęs garso kolonėlę, ketindamas ją kitą dieną grąžinti nukentėjusiajam.

12.2 Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu T. A. apie jokį konfliktą tarp nukentėjusio ir kitų parke buvusiųjų nenurodė, teigė kad prieš M. B. užpuolant A. P. su M. M. tylomis susimiksėjo, po ko M. M. spyrė nukentėjusiajam, o pastarajam nugriuvus smurtą vartojo ir jo kišenes kraustė tiek A. P., tiek M. M., o jis nusprendęs prie tokių veiksmų neprisidėti iš įvykio vietos pasišalino paėmęs garso kolonėlę, nes ketino ją parduoti.

13. Nors prokurorė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad M. M. buvimą įvykio vietoje patvirtina liudytojų D. R., O. B., A. R. parodymai, bei išteisintojo telefoninių susirašinėjimų informacija, tačiau paminėti liudytojai faktą, kad 2017-07-03 d. apie 23 val. jie matė M. M. parke su T. A., A. P. ir dar jiems nepažįstamu asmeniu, nurodė tik ikiteisminio tyrimo metu ir, be kita ko, šie liudytojai buvo nustatyti ir apklausti būtent T. A. iniciatyva. Tuo tarpu apklausiamas apylinkės teisme bylos nagrinėjimo metu A. R. nebebuvo įsitikinęs, kad minimu laiku parke matė ir M. M.. D. R. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu paminėtus keturis asmenis ji parke galėjo matyti nebent birželio mėnesį, nes 2017-07-03 d. turėjo nedarbingumą ir po parką vaikščioti negalėjo, ką patvirtina ir rašytiniai įrodymai - jos darbo UAB „B.“ laiko apskaitos žiniaraščiai, kuriuose yra įrašai ir apie tai, kad O. B. 2017-07-03 d. darbą baigė 14.30 val., todėl eiti po darbo pamainos parku apie 23 val., kaip ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu, ji negalėjo (3 T. b.l. 111-113). Be to, minimuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja R. R., dirbanti UAB „B.“ skyriuje meistre.

13.1 Tokiu būdu, remiantis aukščiau paminėtų liudytojų prieštaringais parodymais, kurių patikrinti kitomis BPK numatytomis priemonėmis nėra galimybės, galima daryti tik prielaidą, kad M. M. galėjo būti įvykio vietoje plėšimo M. B. atžvilgiu metu, tačiau daryti neginčijamą išvadą, kad M. M. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, nėra jokio pagrindo. Tokios išvados neleidžia daryti ir prokurorės minimi byloje esantys duomenys apie elektroninių ryšių paslaugas, iš kurių akivaizdu tik tai, kad A. P. 2017-07-03 bendravo su M. M. tiek pokalbiais tiek žinutėmis nuo 10:47 val. iki 22.15 val. ir 2017-07-04 02.18 val. (t.1, b.l.131-144, 149-151), tačiau nepatvirtina jį įvykdžius plėšimą M. B. atžvilgiu.

14. Prokurorės teigimu M. M. kaltę padarius jam inkriminuotą veiką patvirtina ir M. D. parodymai, nes praėjus kelioms dienoms po įvykio, pastarajam M. M. siūlė pirkti tokį patį telefoną, koks buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo.

14.1 Iš tiesų, nėra pagrindo netikėti liudytojo M. D. nuosekliais parodymais, kad 2017 metais liepos mėn. jis M. M. sumokėjo 50 eurų už siūlomą įsigyti telefoną „Coolpad". Tačiau šiuo atveju liudytojas M. D. parodė ir tai, kad tariantis dėl telefono pardavimo kartu su M. M. buvo tiek T. A., tiek A. P., o už telefoną buvo prašomą didesnė pinigų suma, kurią sumažinti buvo nutarta ne M. M., o T. A. sprendimu. Be to, paties telefono šio sandorio metu M. D. nematė, o, jam padavus pinigus M. M., telefoną tik kitą dieną jam perdavė ne M. M., o A. P.. Taigi, M. D. parodymai patvirtina, kad telefono pardavime M. D. dalyvavo tiek išteisintasis M. M., tiek nuteistasis A. P., tiek liudytojas T. A., tačiau jie nepatvirtina, kad minimą telefoną iš nukentėjusiojo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė būtent išteisintasis M. M..

15. Išanalizavus pirmosios instancijos teisme ištirtus ir aukščiau aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad nėra surinkta neginčijamų duomenų, neabejotinai patvirtinančių kaltinamojo M. M. dalyvavimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Kaltinamasis neigė atlikęs neteisėtus veiksmus jam kaltinime inkriminuotomis aplinkybėmis, nukentėjęs jo, kaip asmens, kuris atliko jo atžvilgiu neteisėtus veiksmus, nenurodė. Tuo tarpu liudytojų D. R., O. B., A. R. ir T. A. parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi, todėl remtis jais kaip neginčytinais M. M. kaltę patvirtinančias įrodymais, nėra pagrindo. Byloje likusios abejonės dėl M. M. dalyvavimo jam inkriminuotos veikos padaryme, kurių pašalinti šiuo metu nebėra galimybės.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog M. M. padarė šią nusikalstamą veiką, visas abejones, remiantis in dubio pro reo principu, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino kaltinamojo naudai. Tokiu būdu įvertinus visus anksčiau ištirtus ir aptartus įrodymus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog M. M. pagrįstai išteisintas dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

17. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis išteisintojo M. M. kaltės klausimu, pripažįsta, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į surinktų duomenų visumą, juos tinkamai analizavo ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Prokurorės apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu ir M. M. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

18. Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis iš esmės yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisDanutė ŠvitinienėEvaldas Vanagas