- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- eAS-13-815/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04715-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Naujosios Vilnios
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui viešajai įstaigai Naujosios Vilnios poliklinika dėl rašto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Naujosios Vilnios poliklinikos (toliau – ir atsakovas, ir Poliklinika) 2024 m. liepos 5 d. rašto Nr. 1-398 „Dėl gauto skundo“ dalį (toliau – ir Raštas), kuria atsisakyta priimti ir nagrinėti pareiškėjo J. K. 2024 m. liepos 2 d. skundo „Dėl nesuteiktų gydymo paslaugų ir sukeltų pasekmių“ (toliau – ir Skundas) 4 ir 5 punktų prašymus; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjo J. K. skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
Teismas nustatė, kad pagal Vilniaus miesto tarybos 2021 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-1074 patvirtintus VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos įstatų 1 punktą, Poliklinika yra Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausanti iš Vilniaus miesto savivaldybės turto ir lėšų įsteigta asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal minėtų įstatų 9 punktą pagrindinis įstaigos veiklos tikslas – Lietuvos gyventojų sveikatos stiprinimas ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų gerinimas, siekiant sumažinti sergamumą ir mirtingumą, t. y. įstaiga nėra viešojo administravimo subjektas, veikiantis viešojo administravimo srityje.
Teismas pažymėjo, kad skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo sveikatai įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnis. Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų (Įstatymo 23 str. 2 d.). Minėto straipsnio 5 dalyje išvardinti atvejai ir institucijos, į kurias asmuo, manydamas, jog pažeistos jo teisės turi teisę kreiptis. Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. <...> Į šioje dalyje nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą (Įstatymo 23 str. 5 d.).
Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundo 4 ir 5 punkto reikalavimai, kuriuos Poliklinika atsisakė priimti ir nagrinėti, yra tiesiogiai susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Teismas konstatavo, kad šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.).
III.
Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad Poliklinika 2024 m. liepos 5 d. raštu Nr. 1-398 „Dėl gauto skundo“ pareiškėjo Skundo 1 – 3 punktų prašymus nagrinėti priėmė, o skundžiamo Rašto dalimi Skundo 4 ir 5 punktų prašymus priimti nagrinėti atsisakė.
Pareiškėjas pabrėžia, kad skundu teismui nekelia netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo klausimo ir neprašo teismo priteisti jokios žalos, taip pat neprašo ir įpareigoti Polikliniką regresu išsireikalauti atlygintą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai įvertino skundo teismui dalyką ir pagrindus, dėl to padarė ir netinkamas (klaidingas) išvadas dėl pareiškėjo skundo teismui prašymų sąsajų su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimu, kas taip pat sudaro pagrindus skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir šiais pagrindais, vadovaujantis ir tokiu atveju suformuota administracinių teismų praktika.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nors Įstatymo 23 straipsnio 5 dalis tiesiogiai ir nepasako į kurį teismą kreiptis, tačiau iš joje įtvirtintos nuostatos, kad atsakovui nepriimant nagrinėti paciento skundo, jis turi teisę tokius atsakovo veiksmus skųsti tiesiai teismui, ko bendrosios kompetencijos teismai nenagrinėja (skundų dėl atsakovo atsisakymo priimti nagrinėti pacientų (pareiškėjų) skundus), tai ir pati naujos redakcijos Įstatymo 23 straipsnio 5 dalies konstrukcija, įtvirtinta tik nuo 2020 m. sausio 1 d., jau leidžia spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju dėl atsakovo atsisakymo priimti nagrinėti pareiškėjo skundo 4 ir 5 punktų prašymus, toks pareiškėjo skundas teismui nagrinėti yra priskirtas būtent administracinių teismų kompetencijai.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad identišku atveju suformuota administracinių teismų praktika, kad tokiu atveju byla yra teisminga administraciniam teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-91-821/2023).
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad vien tai, kad atsakovas yra viešoji įstaiga, savaime nereiškia, kad atsakovas nėra viešojo administravimo subjektas. Atsakovas yra ne tik viešoji įstaiga, bet joje yra vykdomos ir vidaus administravimo funkcijos, kas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 17 dalies (vidaus administravimas) nuostatas. Be to, Poliklinika taip pat teikia visuomenei viešąsias paslaugas ir jas administruoja, teikia informaciją ir vykdo kitas veiklas atitinkančias ir VAĮ 2 straipsnio 18–20 dalies nuostatas apibrėžiančias viešąją paslaugą, viešąjį administravimą ir viešojo administravimo subjektą.
Pareiškėjas akcentuoja, kad pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o byla turi būti perduodama pagal rūšinį teismingumą.
Šalies argumentai
Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, kai pareiškėjo kreipimasis nėra skundas VAĮ prasme, o pareiškėjas formuluoja reikalavimus pateikti dokumentus ar pateikti informaciją, tokiu atveju pareiškėjo prašymas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo akivaizdžiai nepatenka į „informacinių dokumentų“ sritį, bet patenka į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) reguliuojamą sritį. O pagal tokius prašymus priimtas Raštas yra administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Todėl toks sprendimas privalo atitikti VAĮ keliamus reikalavimus ir visų turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ir motyvuotas.
Suformuotoje administracinių teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog reikalavimai yra susiję su informacijos ir dokumentų pateikimu, savaime nereiškia, kad viešojo administravimo subjekto atsakymas yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis teisinių padarinių, ir todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes ginčai dėl teisės gauti informaciją (informacijos laisvės) ir duomenis pažeidimo gali būti nagrinėjami teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniuose teismuose.
Šalies argumentai
Pareiškėjo kreipimasis į Polikliniką su skundo 5 punkto prašymu pagal VAĮ nėra skundas, o yra prašymas suteikti atitinkamą informaciją ir / ar pateikti administracinį sprendimą (VAĮ 2 d. 10 ir 12 d.), ko teismas nevertino visai.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal administracinių teismų praktiką, pareiškėjo skundžiama Rašto dalis dėl atsisakymo priimti išnagrinėti pareiškėjo Skundo 5 punkto prašymą patenka į Teisės gauti informaciją įstatymo reguliuojamą sritį, o skundžiama Rašto dalis yra ir administracinis sprendimas, nagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka administraciniuose teismuose, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir nurodytais pagrindais, vadovaujantis ir tokiu atveju suformuotos administracinių teismų praktikos išaiškinimais, nuo kurių teismas taip pat neleistinai nukrypo.
Teismas tinkamai neįvertino Rašto turinio, o Raštu nėra atsakyta į visus pareiškėjo prašymus, ar kai iš esmės neatsakyta į pareiškėjo keltus klausimus ir nepateikta jokia informacija pagal pareiškėjo prašymą, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėja ir įvertina byloje surinktus įrodymus, neatsako į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl teismo priimtas sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų ir yra naikintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas yra gauti ne bet kokį, o teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą (informaciją) ir / ar administracinį sprendimą į skundo 4 ir 5 punktų prašymus. Todėl pabrėžtina, kad atsakovui nepakanka bet kaip tik reaguoti, o reaguojant privaloma būtent teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo Skundo 4 ir 5 punkto prašymus iš esmės ir pateikti jam VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį atsakymą.
Teismo įvertintos aplinkybės galėjo būti vertinamos tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo skundas atsisakytas priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Poliklinika yra Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausanti iš Vilniaus miesto savivaldybės turto ir lėšų įsteigta asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, sprendė, kad pareiškėjo skundo Poliklinikai 4 ir 5 reikalavimai, kuriuos Poliklinika atsisakė priimti ir nagrinėti, yra tiesiogiai susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Teismas konstatavo, kad šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.).
Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad: pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundo teismui dalyką ir pagrindus, dėl to padarė ir netinkamas (klaidingas) išvadas dėl pareiškėjo skundo teismui prašymų sąsajų su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimu; tai, kad atsakovas yra viešoji įstaiga, savaime nereiškia, kad atsakovas nėra viešojo administravimo subjektas; net ir tuo atveju, jei byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (su kuo pareiškėjas nesutinka), ji turėjo būti perduota pagal rūšinį teismingumą, o ne atsisakoma skundą priimti iš viso; pareiškėjo kreipimasis patenka į Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo reguliuojamą sritį, o pagal tokius prašymus priimtas Raštas yra administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, todėl jis gali būti ginčo administraciniame teisme objektu; teismas tinkamai neįvertino Rašto turinio, kadangi Raštu nėra atsakyta į visus pareiškėjo prašymus; teismo įvertintos aplinkybės galėjo būti vertinamos tik bylą nagrinėjant iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Polikliniką su 2024 m. liepos 2 d. skundu, kuriame suformulavo šiuos reikalavimus: 1. Pradėti ir atlikti (duomenys neskelbtini) darbo drausmės pažeidimo tyrimą. 2. Kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą ar Sveikatos apsaugos ministrą dėl (duomenys neskelbtini) medicinos praktikos licencijos (duomenys neskelbtini) panaikinimo. 3. Nutraukti darbo sutartį su (duomenys neskelbtini). 4. Atlyginti (duomenys neskelbtini) J. K. padarytą 3 000 Eur dydžio neturinę žalą ir pervesti ją į J. K. sąskaitą Nr. <...> 5. Atlyginus, 3 000 Eur sumą regresu išreikalauti iš kalto asmens (duomenys neskelbtini). Be kita ko, pažymėtina, kad Poliklinika 2024 m. liepos 5 d. raštu Nr. 1-398 (skundžiamu Raštu), atsakydama į 2024 m. liepos 2 d. skundą, nurodė, kad prie pateikto skundo pareiškėjas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, todėl prašė jo per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos pašalinti trūkumą ir pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Poliklinika informavo pareiškėją, kad pareiškėjui nepašalinus nustatytų trūkumų, skundo nenagrinės. Pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad minėtu Raštu Poliklinika atsisakė priimti Skundo 4 ir 5 reikalavimus.
Kaip matyti iš pareiškėjo 2024 m. liepos 2 d. skundo turinio, šio skundo 4 ir 5 reikalavimais pareiškėjas prašė atlyginti neturinę žalą, išreikalauti žalą regreso tvarka iš gydytojo.
Pareiškėjas atskiruoju skundu tvirtina, kad skundu teismui neprašo priteisti jokios žalos ir nekelia netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo klausimo, taip pat neprašo regresu išsireikalauti atlygintą neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundo dalyką.
Įstatymo 24 ir 25 straipsniuose įtvirtinta tvarka, kuria pacientas turi vadovautis, siekdamas žalos atlyginimo, be kita ko ir pasinaudoti privaloma ikiteismine procedūra. Pacientui nesutinkant su privalomos ikiteisminės institucijos sprendimu, jis turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.
Pagal ABTĮ 22 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant ar vyrauja civilinis (neturtinės žalos atlyginimo klausimas), ar administracinis (Poliklinikos atsisakymas priimti nagrinėti pareiškėjo Skundo 4 ir 5 reikalavimus, kaip tvirtina pareiškėjas), teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad atsižvelgiant į pareiškėjo 2024 m. liepos 2 d. skundo 4 ir 5 reikalavimų pobūdį, vyraujantis teisinis santykis yra akivaizdžiai civilinis, todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl rūšinio teismingumo.
Nors pareiškėjas atskirajame skunde referuoja į Įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtas straipsnis (žiūrėti straipsnio pavadinimą) reglamentuoja teisės pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo (išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo), taigi ši nuostata nagrinėjamu atveju nėra aktuali.
Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad pagal identišku atveju suformuotą administracinių teismų praktiką, ginčą nagrinėja administraciniai teismai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-91-821/2023). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Susipažinusi su pacituos bylos faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad faktinės bylos aplinkybės nėra nei tapačios, nei labai panašios, kad šios bylos teismo padarytomis išvadomis būtų galima remtis kaip precedentu.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad net ir tuo atveju, jei byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, ji turėjo būti perduota pagal rūšinį teismingumą, o ne atsisakoma skundą priimti iš viso. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog byla negali būti nutraukta arba skundas paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta ABTĮ nuostata taikoma tik tiems atvejams, kai skundas administraciniame teisme jau buvo priimtas nagrinėti (tokiu atveju byla persiunčiama bendrosios kompetencijos teismui). Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo stadijoje minėta ABTĮ nuostata netaikytina. Pažymėtina, kad skundo padavimas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles yra pagrindas atsisakyti priimti skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti priimti skundą, skundas grąžinamas pareiškėjui, išskyrus atvejus, kai skundas buvo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 33 str. 3 d.) (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-485-662/2018).
Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas atskirajame skunde pateikė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nepaneigia teisėjų kolegijos išvados dėl ginčo rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismui, todėl plačiau dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Apibendrinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino jam jo teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, todėl šią nutartį naikinti arba keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas bei netenkinamas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.