Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-26 · Administracinė byla Nr. I-2192-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-26
Bylos Nr.
I-2192-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08209-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
I. B., D. D., R. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2192-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-08209-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų I. B., D. D. ir R. V. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl neišmokėtų darbo užmokesčio dalių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM), neišmokėtas darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30.

Nurodo, kad pareiškėja I. B. SAM dirba nuo 2008-06-02 ir eina Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas, skundo padavimo dieną jai buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Pareiškėja D. D. SAM dirba nuo 2008-08-06 ir eina Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, skundo padavimo dieną jai buvo suteikta antra kvalifikacinė klasė. Pareiškėja R. V. SAM dirba nuo 2006-03-21 ir eina Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, skundo padavimo dieną jai buvo suteikta pirma kvalifikacinė klasė. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė VTĮ nuostatų pakeitimus, kuriais sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus. Lietuvos Respublikos Seimui 2009-07-17 pakartotinai priėmus VTĮ pakeitimus nuo 2009-08-01 sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai. Šis valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas 2013-07-01 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimu pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl joms nepagrįstai buvo sumažintos ir dėl to neteisėtai neišmokėtos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalys (b. l. 1–3).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad pareiškėjai I. B. laikotarpiu nuo 2012-06-19 iki 2013-09-30 neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 2 967,37 Lt (neatskaičius mokesčių), pareiškėjai D. D. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 14 446,27 Lt (neatskaičius mokesčių), pareiškėjai R. V. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 57 418,66 Lt (neatskaičius mokesčių). Nurodo, kad pareiškėjų reikalavimo teisė bus realizuota įstatymų leidėjui nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Pareiškėjų reikalavimams priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjų reikalavimus, prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą kitiems biudžetiniams metams ir išdėstyti sprendimo įvykdymą dalimis 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 6–8).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja R. V. SAM laikotarpiu nuo 2006-03-21 iki 2009-06-21 ėjo SAM sekretoriaus (A lygio, 19 kategorijos) pareigas, nuo 2009-06-22 iki 2011-11-20 – Europos Sąjungos reikalų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, nuo 2011-11-21 iki 2013-12-31 – Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, nuo 2014-01-01 iki skundo teismui padavimo dienos ėjo Sveikatos strateginės plėtros skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas (b. l. 12).

Pareiškėja I. B. SAM laikotarpiu nuo 2008-06-02 iki 2009-02-05 ėjo Valdymo departamento Kanceliarijos vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2009-02-06 iki 2009-09-30 – Bendrųjų reikalų departamento Kanceliarijos vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2009-10-01 iki 2011-11-20 – Dokumentų valdymo ir asmenų priėmimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2011-11-21 iki 20012-06-18 – Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, nuo 2012-06-19 iki 2013-12-31 – Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas, o nuo 2014-01-01 iki skundo teismui padavimo dienos – Sveikatos strateginės plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 13)

SAM kancleris 2012-06-12 įsakymu Nr. P-K-113 „Dėl I. J. priėmimo į Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas“ nuo 2012-06-19 priėmė pareiškėją I. J. (I. B.) į Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas, nustatant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 20).

SAM kancleris 2013-10-28 potvarkiu Nr. P-K-78 „Dėl I. J. pavardės įrašo pakeitimo“ pavedė Personalo skyriui, Bendrųjų reikalų departamentui, Ryšių su visuomene skyriui bei Finansų ir turto valdymo skyriui pakeisti pareiškėjos I. J. pavardės įrašą, vietoj J. įrašant B. pavardę (b. l. 19).

SAM kancleris 2008-08-05 įsakymu Nr. K-166 „Dėl D. D. perkėlimo į Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyrių“ nuo 2008-08-06 perkėlė pareiškėją D. D. į SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 13 kategorijos) pareigas, nustatant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 15).

SAM kancleris 2008-10-29 įsakymu Nr. K-291 „Dėl D. D. perkėlimo į kitas valstybės tarnautojo pareigas laimėjus konkursą“ nuo 2008-10-27 perkėlė pareiškėją D. D. į Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, suteikiant trečią kvalifikacinę kasę (b. l. 16).

SAM kancleris 2009-09-23 potvarkiu Nr. P-K-178 „Dėl D. D. perkėlimo į ES reikalų ir tarptautinių ryšių skyrių“ nuo 2009-10-01 perkėlė pareiškėją D. D. iš Teisės ir personalo departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos, trečia kvalifikacinė klasė) pareigų į ES reikalų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos, trečia kvalifikacinė klasė) pareigas (b. l. 14).

SAM kancleris 2011-11-18 potvarkiu Nr. P-K-251 „Dėl D. D. perkėlimo į Sveikatos politikos ir planavimo skyrių“ nuo 2011-11-28 perkėlė pareiškėją D. D. į Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, paliekant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 18).

SAM kancleris 2012-02-20 įsakymu Nr. K-49 „Dėl kvalifikacinės klasės D. D. suteikimo“ suteikė pareiškėjai D. D. antrą kvalifikacinę klasę (b. l. 17).

SAM 2014-01-13 pažymoje Nr. PŽ-5 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos“ nurodoma, kad perskaičiuojant pareiškėjos R. V. darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, pagal 2009 m. lygmenyje atstatytus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus ir priedų už kvalifikacines klases, neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 57 418,66 Lt (b. l. 9). SAM 2014-01-13 pažymoje Nr. PŽ-6 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos“ nurodoma, kad perskaičiuojant pareiškėjos D. D. darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, pagal 2009 m. lygmenyje atstatytus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus ir priedų už kvalifikacines klases, neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 14 446,27 Lt (b. l. 10). SAM 2014-01-13 pažymoje Nr. PŽ-7 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos“ nurodoma, kad perskaičiuojant pareiškėjos I. B. darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2012-06-19 iki 2013-09-30, pagal 2009 m. lygmenyje atstatytus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus ir priedų už kvalifikacines klases, neišmokėta darbo užmokesčio dalis yra 2 967,37 Lt (b. l. 11).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kuomet pareiškėjoms kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2009-03-10 įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 str. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTĮ 25 str. valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį arba tarnybinį rangą; 4) už diplomatinį rangą; 5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

VTĮ 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009-04-30, buvo įtvirtinti tokie 1–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorijos – 3,0; 2 kategorijos – 3,2; 3 kategorijos – 3,4; 4 kategorijos – 3,6; 5 kategorijos – 3,8; 6 kategorijos – 4,0; 7 kategorijos – 4,2; 8 kategorijos – 4,4; 9 kategorijos – 4,6; 10 kategorijos – 4,8; 11 kategorijos – 5,2; 12 kategorijos – 5,7; 13 kategorijos – 6,3; 14 kategorijos – 7,0; 15 kategorijos – 7,8; 16 kategorijos – 8,7; 17 kategorijos – 9,7; 18 kategorijos – 10,8; 19 kategorijos – 11,9; 20 kategorijos – 13. Kadangi 2009-05-01 įsigaliojo VTĮ 1 priedo pakeitimai (2009-04-23 įstatymas Nr. XI-227), buvo nustatyti tokie 15–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6; 16 kategorijos – 8,4; 17 kategorijos – 9,1; 18 kategorijos – 9,9; 19 kategorijos – 10,7; 20 kategorijos – 11,4. Nuo 2009-08-01 VTĮ 1 priedas buvo dar kartą pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–20 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17; 12 kategorijos – 5,64; 13 kategorijos – 6,2; 14 kategorijos – 6,86; 15 kategorijos – 7,41; 16 kategorijos – 8,1; 17 kategorijos – 8,69; 18 kategorijos – 9,35; 19 kategorijos – 10; 20 kategorijos – 10,54.

VTĮ 25 str. 3 d. redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo nustatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009-07-17 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009-08-01 buvo pakeista VTĮ 25 str. 3 d., nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013-12-31, tačiau 2013-09-19 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01.

Aukščiau išdėstyto teisinio reglamentavimo analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; minėtų pareigybių kategorijoms sumažinti pareiginių algų koeficiento dydžiai galiojo iki 2013-09-30; nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 valstybės tarnautojams buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja R. V. ginčui aktualiu laikotarpiu SAM ėjo Europos Sąjungos reikalų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas, o nuo 2011-11-21– Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vedėjo (A lygio, 16 kategorijos) pareigas (b. l. 12). Pareiškėjai R. V. buvo suteikta pirma kvalifikacinė klasė (b. l. 1–3). Pareiškėja I. B. nuo 2012-06-19 iki 2013-12-31 ėjo Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas bei turėjo trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 13, 20). Pareiškėja D. D. ginčui aktualiu laikotarpiu ėjo Teisės ir personalo departamento Atstovavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos, trečia kvalifikacinė klasė) pareigas, nuo 2009-10-01 buvo perkelta į ES reikalų ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 14 kategorijos, trečia kvalifikacinė klasė) pareigas, nuo 2011-11-28 perkelta į Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 14 kategorijos) pareigas, paliekant trečią kvalifikacinę klasę (b. l. 14, 18). Nuo 2012-02-20 pareiškėjai D. D. suteikta antra kvalifikacinę klasė (b. l. 17).

Taigi, pareiškėjoms dėl pasikeitusių VTĮ nuostatų buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, atitinkamai sumažinus pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacinę klasę dydžius.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja I. B. prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, tačiau atsižvelgiant į tai, kad I. B. nuo 2012-06-19 iki 2013-12-31 ėjo Sveikatos politikos ir planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 13 kategorijos) pareigas (b. l. 13, 20) bei turėjo trečią kvalifikacinę klasę, o iki 2012-06-19 SAM ėjo vyriausiojo specialisto pareigas, bus vertinamas laikotarpis nuo 2012-06-19 iki 2013-09-30, kuomet pareiškėjai I. B. susidarė darbo užmokesčio nepriemoka.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pareiškėjų reikalavimams prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Pareiškėja I. B., kurios prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį 2012-06-19 iki 2013-09-30, pareiškėjos D. D. ir R. V., kurios prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, į teismą su skundu kreipėsi 2013-12-30. Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi būti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiškėjos ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dieną galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį joms išmokėtas teisingai, todėl atsižvelgiant į SAM prašymą taikyti ieškinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiškėja D. D. ir pareiškėja R. V. skundą teismui pateikė praleidusios ieškinio senaties terminą reikalavimams, kildinamiems iš laikotarpio nuo 2009-08-01 iki 2010-12-29. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų D. D. ir R. V. reikalavimai šiose dalyse (už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-12-29) atmetami. Pareiškėja I. B. kreipėsi į teismą nepraleidusi DK 27 str. 2 d. nustatyto bendro trejų metų ieškinio senaties termino, todėl teismas pareiškėjos I. B. reikalavimams senaties termino netaiko.

Nagrinėjamu laikotarpiu (pareiškėjų D. D. ir R. V. atveju – nuo 2010-12-30 iki 2013-09-30, pareiškėjos I. B. atveju – nuo 2012-06-19 iki 2013-09-30) pareiškėjoms neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad: 1) VTĮ 1 priedas (2009-04-23 redakcija, įsigaliojusi 2009-05-01, Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 str. 2 d. (2009-04-23 redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) VTĮ 1 priedas (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 4) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 5) VTĮ 25 str. 3 d. (2009-07-17 redakcija, įsigaliojusi 2009-08-01, Žin., 2009, Nr. 91-3918) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str.1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui; 6) Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 str. 2 d. (2009-07-17 redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010-06-30 redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011-11-22 redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012-12-20 redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014-04-16 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“, kuriame pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo išaiškinimą, priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems už darbą buvo apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų. Minėtą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą pateikti iš pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.

Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas yra įvykdęs Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 m. buvo būtinas, ir šio įstatymo 2 straipsnyje aiškiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką.

Apibendrinant sprendime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, kurie, kaip minėta, yra nustatyti Grąžinimo įstatyme. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014-04-16 sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, todėl Grąžinimo įstatyme esant nustatytam pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš SAM teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai (nagrinėjamu atveju – SAM) Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-669/2016; LVAT 2016-02-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimus kėlė Lietuvos valstybės, atstovaujamos SAM, atžvilgiu.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį į tai, kad LVAT, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažino instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę (LVAT 2005-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005; LVAT 2006-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-406/2006; LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1940/2013; LVAT 2013-07-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1942/2013; LVAT 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1922/2013; LVAT 2013-12-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1984/2013; LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013).

Nagrinėjamu atveju tinkamas atsakovas pareiškėjų reikalavimui priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra SAM, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalis atmetami kaip nepagrįsti, nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui minėtos aplinkybės dėl netinkamo atsakovo neturi reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjų I. B., D. D. ir R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė