- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-273-923/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43148-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- J. G.
- Civilinis ieškovas
- AS B. B.
- Advokatai
- Eligija Norkienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo J. G. sulaikymo dienos.
Civilinio ieškovo AS B. B. civilinis ieškinys tenkintas ir iš J. G. priteista 20959,08 (dvidešimt tūkstančių devyni šimtai penkiasdešimt devyni eurai 8 ct) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. G. (toliau – J. G.) Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tai yra 2019 m. vasario 19 d., 11.57 val., B. B. AS filialo internetiniame puslapyje (duomenys neskelbtini), Ž. M. (toliau – Ž. M.) vardu užpildė paraišką 15000 eurų vartojimo kreditui gauti, kartu pateikdamas Ž. M. mokumui vertinti netikrus dokumentus, t. y. Ž. M. tariamai 2013 m. gegužės 1 d. sudarytą darbo sutartį su „S. M.“ bei „H.“ banko išrašą laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 19 d. su šioje sąskaitoje tariamai atliktomis finansinėmis operacijomis – iš S. M. W. gautu darbo užmokesčiu. 2019 m. vasario 19 d. šių dokumentų pagrindu, apgaule, B. B. AS su Ž. M. nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr.SL-LTC-19000760 bei 2019 m. vasario 19 d. pervedė 15000 eurų į Ž. M. priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Po to J. G. 2019 m. vasario 19 d. iš Ž. M. sąskaitos pervedė 7500 eurų į J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, 2019 m. vasario 19 d. pervedė 5250 eurų į M. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią REVOLUT LTD, 2019 m. vasario 20 d. pervedė 849 eurus į J. R. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank bei 2019 m. vasario 20 d. per du kartus iš Ž. M. sąskaitos išgrynino 1400 eurų bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu J. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės B. B. AS priklausantį turtą, t. y. 15 000 eurų.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. G. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį dalyje dėl jam paskirtos bausmės – bausmę sušvelninti BK 54 straipsnio 3 dalis pagrindu, taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.
2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pats atvyko į policijos komisariatą ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis davė parodymus nieko neslėpdamas – jų nekeitė, proceso neklaidino ir gailėjosi padaręs nusikaltimą. Nuteistojo teigimu, jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. J. G. nurodo, kad šiuo metu jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nes dėl buvusių traumų (kaulų lūžių), sugipsuotų galūnių yra apsunkintos jo judėjimo galimybės, dėl ko jis negalėjo dirbti, vėliau susirgo COVID-19 virusu, jam buvo taikoma izoliacija. Nuteistasis nurodo turintis sveikatos problemų, susijusių ir su nugara. Dėl stuburo sužalojimo jis turėjo neįgalumą, kuris baigėsi jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tačiau pasekmės ir skausmai šiuo metu tebėra neišnykę. J. G. teigimu, mirus jo tėvui jis gyvena su pensininke mama, kuri nedirba, nes po buvusio mikroinsulto sunkiai valdo ranką, taip pat turi ir kitų medicininių problemų, todėl namų ūkyje jai nuolat reikalinga nuteistojo pagalba.
2.2. Nuteistojo teigimu, jis K. sporto klubo „T.“ ir VšĮ „G. r.“ yra charakterizuojamas teigiamai. Nors skundžiamame nuosprendyje pabrėžiamos jo problemos dėl narkotikų vartojimo, nuteistasis nurodo, kad jau kuris laikas nevartoja ir pats kaip savanoris dalyvauja VšĮ „G. r.“ centro veikloje, kur dirba su asmenimis, priklausomais nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Sporto klube J. G. nurodo treniruojantis vaikus, taip iš esmės keisdamas savo gyvenimo būdą. Apeliantas nurodo norintis tęsti savo veiklą, sportuoti, gydytis, vėliau įsidarbinti į gerai apmokamą darbą, kad galėtų atlyginti jam priteistą civilinį ieškinį. Nuteistasis nurodo pripažįstantis civilinį ieškinį, tačiau šiuo metu neturintis jokių lėšų, kad galėtų jį padengti, o atliekant laisvės atėmimo bausmę ši finansinė našta, pasak jo, tik padidės, nes pataisos namuose įsidarbinti yra itin sunku.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis J. G. ir jo gynėja advokatė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo argumentais, prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje, neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. G. paskirta bausme, prašant ją sušvelninti.
5. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.
6. Tuo tarpu įvertinus J. G. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad J. G. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl švelninti ją remiantis apeliacinio skundo motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
7. Bylos duomenims, J. G., veikdamas tyčia, padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos, o jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Tačiau, vien tik šių aplinkybių nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės švelninimui nepakanka. Darant šią išvadą svarbu paminėti, kad šis teistumas J. G. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą jis buvo teistas ne kartą, o jo neteisėtas elgesys tęsiasi jau nuo 1997 metų. Praeityje, siekiant koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos ne tik švelnesnio pobūdžio bausmės, bet ir terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau, net ir šis faktas jo elgesiui jokios teigiamos įtakos neturėjo. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę J. G. ir vėl nusikalto, padarydamas skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Svarbu ir tai, kad net ir po šio nusikaltimo padarymo J. G. elgesys teigiama linkme nekito – Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas arešto bausme (bausmė atlikta), o šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos dar dvi baudžiamosios bylos, kuriose J. G. kaltinamas naujų finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymu.
8. Nors vien tik buvę J. G. teistumai bei vėlesnis jo neteisėtas elgesys negali nulemti griežčiausios bausmės skyrimo kaltininkui, tačiau tai neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė, ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą. Todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumo bei proporcingumo klausimą, negalimas. Ankstesni nuteistojo teistumai, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas bei vėlesnis teigiama linkme nekintantis nuteistojo elgesys neabejotinai atskleidžia antivisuomenines J. G. nuostatas, jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, kad jo elgesio nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje, o naujos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė.
9. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nepagrįstai sprendė, jog J. G. iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas šešis kartus. Kaip nustatyta nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, šeštasis J. G. teistumas yra siejamas su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu, tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė 2019 m. vasario 19 d., t. y. dar prieš Kauno apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimą. Tačiau, šis apylinkės teismo rašymo apsirikimas niekaip nekeičia pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dėl J. G. paskirtos bausmės ir nesudaro pagrindo švelninti jam skirtą bausmę.
10. Konstatuojant šią išvadą įvertintina ir tai, kad praeityje J. G. buvo ne tik ne kartą teistas, bet ir daugybę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe už finansinio pobūdžio (smulkios svetimo turto vagystės) bei itin šiurkščių administracinių nusižengimų (vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta), padarymą. Didelė dalis J. G. inkriminuotų administracinių nusižengimų buvo padaryti jau po skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kas neabejotinai rodo, kad jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio nuteistasis nedaro ir nesistengia pasitaisyti. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo buvo ne kartą baustas už finansinio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika taip pat susijusi su turtinių teisių ir interesų pažeidimu, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis niekuomet nėra dirbęs, jokios darbinės patirties, bylos duomenimis, jis neturi, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad įvairių finansinio pobūdžio teisės pažeidimų darymas laisvėje J. G. buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, o tai vėlgi jį charakterizuoja neigiamai. Ir nors šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau, įvertinus tai, kad ilgą laiką jis nesiekė koreguoti savo elgesio teigiama linkme, niekur nedirbo, darė vis naujus teisės pažeidimus, pagrįstai spręstina, kad vien tik darbo turėjimas šiuo metu negali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio neteisėto nuteistojo elgesio. Tokios išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti vis dar itin trumpas J. G. darbo santykių egzistavimo laikas (dirba nuo 2022 m. birželio 6 d.).
11. Netenkinant nuteistojo apeliacinio skundo, pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, J. G. buvo gydytas psichiatrijos stacionare, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d., kur jam buvo diagnozuoti ne tik adaptacijos sutrikimai bet ir psichikos bei elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas. Fakto, kad išėjęs į laisvę po terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis piktnaudžiavo narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, neneigė ir pats nuteistasis. Tačiau, net ir po gydymo nuteistojo elgesys teigiama linkme nekito – 2019 m. spalio 8 d. jis padarė naują nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ir/ar psichotropinėmis medžiagomis, už ką buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Esant šiems duomenims, vien tik faktas, kad šiuo metu nuteistasis padeda kitiems asmenims VšĮ S. g. n., reabilitacijos centre „G. r.“, ir, jo paties teigimu, šiuo metu narkotinių/psichotropinių medžiagų nebevartoja, jo teisinės padėties, įvertinus aukščiau išdėstytus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nekeičia. Vien tik šis faktas nesudaro pagrindo manyti, kad J. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta ar neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Juo labiau, jog remiantis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės epikrizėje nustatytais duomenimis, J. G. yra emociškai nebrandi, nestabili, demonstratyvi, konfliktiška ir impulsyvi asmenybė, o jo adaptacija yra apsunkinta (t. 2, b. l. 7-8).
12. Pagrindo švelninti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nesudaro ir J. G. prisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailestis dėl padaryto. Ši aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į ją buvo atsižvelgta skiriant J. G. mažesnę nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, ją BK 64¹ straipsnio pagrindu dar ir sumažinant vienu trečdaliu. Vertinti šią aplinkybę pakartotinai ir dar labiau sušvelninti asmeniui skirtą bausmę, nėra pagrindo.
13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai dėl būtinybės padėti savo ligotai mamai. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad iki skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo J. G. gyveno su savo drauge, pas tėvus lankydavosi retai – 2020 m. gruodžio 12 d. nuteistojo mama nurodė, jog paskutinį kartą savo sūnų ji matė birželio mėnesį ir jokių duomenų apie jo gyvenamąją vietą neturi, kas rodo, kad būdamas laisvėje nuteistasis ignoravo galimą pagalbą savo tėvams, todėl ir šiuo atveju manyti, jog vien tik šeimos egzistavimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio, nėra pagrindo. Apie galimas savo neteisėto elgesio pasekmes kiekvienas asmuo turi pagalvoti prieš darydamas nusikalstamą veiką, o to nepadaręs, privalo prisiimti pasekmes už savo neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis neįvertino savo neigiamo elgesio pasekmių, net ir žinodamas, kad jo motinai ir jam pačiam reikalingas gydymas bei visokeriopa pagalba, jis vis darė naujus teisės pažeidimus, todėl vien tik dėl jam ir jo motinai reikalingos pagalbos švelninti J. G. skirtą bausmę, nėra pagrindo.
14. Atsižvelgiant į išdėstytą, vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaip aiškiai per griežtą, nėra pagrindo. Ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimą svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, bet ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Jokių aplinkybių, dėl kurių nagrinėjamu atveju nuteistajam galėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurių pagrindu jam galėtų būti skiriama švelnesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė bei BK 75 straipsnio nuostatos, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Aukščiau aptartais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo neteisėto elgesio, nesiekia pasitaisyti, toliau daro nusikalstamas veikas, teismo jam ne kartą parodyto pasitikėjimo nepateisino, todėl pagrindo manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, teisėjų kolegija neįžvelgia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.