- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-14
- Bylos Nr.
- 2-1997-474/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
- Pareiškėjas
- P. D., D. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. D. ir D. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai nurodė, kad sudarė fizinių asmenų grupę, norėdami dalyvauti privatizavimo procese. Pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjui P. D. priklausys 90 procentų nekilnojamojo daikto, o pareiškėjai D. Ž. priklausys 10 procentų. 1992-04-27 jie, būdami fizinių asmenų grupės nariai, privatizavimo aukcione iš Jokūbavo kolūkio nusipirko remonto dirbtuvių pastatą, UNR. (duomenys neskelbtini). Pasibaigus aukcionui, pareiškėjui buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas, kuris yra dingęs. Turto perdavimo aktas buvo surašytas praėjus trims metams po aukciono ir dėl šių priežasčių tuometinis inventorizacijos biuras neįregistravo nuosavybės. Nuosavybės teisės pažymėjimas, kurį po aukciono pareiškėjai gavo dingo, kai jis norėjo nupirktą pastatą įregistruoti. Taigi pareiškėjai nėra nurodyto turto statytoja, jie nėra šio daikto savininkai. Dėl tos priežasties pareiškėjai negali įgyti nuosavybės teisės į nurodytą turtą pagal Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 4 p., todėl kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančias teisės normas. Mano, kad nėra Lietuvos Respublikos CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nes minimo daikto valdymas yra teisėtas, atsirado teisėtai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos CK 4.70 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime nurodo, kad neprieštarauja tokio fakto nustatymui. Šis daiktas nėra pripažintas bešeimininkiu, nėra pradėtos procedūros dėl šio daikto pripažinimo bešeimininkiu.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodo, jog neprieštarauja tokio fakto nustatymo, jeigu bus nustatyta, kad šis daiktas nėra valstybės (savivaldybės) nuosavybė, taip pat nebus nustatyta, kad šiuo daiktu nedisponuoja savivaldybė, kaip neparduoto žemės ūkio įmonių turto, Vyriausybės nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 1992 m. sudarė fizinių asmenų grupės steigimo sutartį žemės ūkio įmonės turtui privatizuoti, patvirtinta tuometinės Žalgirio apylinkės viršaitės(b.l.12-15). Pareiškėjai P. D. ir D. Ž. susitarė, kad aukcione pirks Jokūbavo kolūkio remonto dirbtuvių pastatą ir jiems priklausys dalys: pareiškėjui P. D. 90 procentų pastato, pareiškėjai D. Ž. 10 procentų pastato. Fizinių asmenų grupės atstovas P. D. dalyvavo žemės ūkio įmonės turto aukcione ir už 300000 tuometini rublių nusipirko remonto dirbtuves Tolių kaime(b.l.16). 1992-04-27 buvo surašytas turto perdavimo-priėmimo aktas ir pareiškėjui P. D. perduotas remonto dirbtuvių pastatas(b.l.10). Šie rašytiniai įrodymai pagrindžia pareiškėjo P. D. teiginį, kad jam buvo įteiktas nuosavybės teisės liudijimas, kuris, kaip paaiškino pats pareiškėjas, dėl ne laiku surašyto turto perdavimo-priėmimo akto, dingo kažkurioje institucijoje, pareiškėjui pabandžius įregistruoti aukcione nusipirktą pastatą. Faktiškai nuo 1992 m. pareiškėjai rūpinosi ir valdė bei naudojosi šiuo statiniu. Kadangi į statinį daiktinės teisės nėra įregistruotos, todėl rašytinių įrodymų dėl valdymo parėjimo pareiškėjams nėra. Teisėtu daikto valdymu pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Situacija, kai iš Jokūbavo žemės ūkio įmonės daikto valdymas perėjo fiziniams asmenims remiantis aukciono 1992-04-27 priimtu sprendimu dėl pastatų pardavimo, atitinka teisėto ir sąžiningo valdymo apibrėžtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minimas statinys kaip nekilnojamojo turto vienetas pareiškėjų iniciatyva ir lėšomis 2006-06-21 d. inventorizuotas, parengta kadastro duomenų byla (Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.17-27), ir šis turtas įregistruotas VĮ Registrų centras duomenų bazėje, pastatas yra suformuotas kaip nekilnojamas daiktas, jam suteiktas unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), o tai patvirtina, jog faktiškai pastatą valdo ir juo rūpinasi pareiškėjai. Pastato atžvilgiu niekas daiktinių teisių neturi.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Nagrinėjamu atveju nurodomas statinys – remonto dirbtuvės nėra buvęs praeityje ir nėra šiuo metu įregistruoti kito asmens/kitų asmenų vardu. Statinys nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Pareiškėjai valdo daiktą, niekas pareiškėjams jokių pretenzijų nereiškia, daiktą visą laikotarpį nuo 1992 ir iki šiol valdo atvirai, nuo nieko neslėpdama. Pažymėtina, kad pareiškėjai daiktą (minimą turtą) visą laikotarpį prižiūri, remontuoja, naudoja savo reikmėms kaip savo turtą. Valdymas tęsiasi ilgiau, nei Lietuvos Respublikos CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą - 10 metų, nes nuo 1992 metų, kai pareiškėjai ėmė valdyti daiktą, iki šiol yra praėję daugiau nei 26 metų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 str. 11 p.). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai P. D. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 90 procentų remonto dirbtuvių pastatą ir pareiškėja D. Ž. įgijo į 10 procentų remonto dirbtuvių pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CK 4.68-4.71 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 533 straipsniais teismas
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad P. D., a.k(duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 90 procentų remonto dirbtuvių pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) žymimą indeksu 1P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad D. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 10 procentų remonto dirbtuvių pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini) žymimą indeksu 1P1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatytas nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per šį teismą.