Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-10 · Byla Nr. Iv-2358-562/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-10
Bylos Nr.
Iv-2358-562/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė, Arūnas Dirvonas
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Pareiškėjas
A. B.
Administracinė byla Nr. I-2358-562/2012(Proceso Nr. 3-61-3-00531-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija 5; 38 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Arūno Dirvono, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovui Dariui Giruckui, ir atstovaujamos Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovui Dariui Taminskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1, 72) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnybos) 2012-02-03 raštą Nr. D2-11-12-(1.20) ,,Dėl Jūsų skundo priėmimo nagrinėti“ nepagrįstu ir neteisėtu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – SAM) ir Tarnybą išnagrinėti iš esmės jo 2011-11-07 skundą ir pateikti atsakymą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės 100 000 Lt žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2011-11-07 su skundu kreipėsi į SAM. kuri skundą 2011-11-14 raštu perdavė nagrinėti Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie SAM (toliau – Inspekcija), reorganizavus minėtą instituciją, skundas perduotas nagrinėti Tarnybai, kuri 2012-02-03 raštu Nr. D2-11-12-(1.20) informavo, kad jo skundas paliktas nenagrinėtu, nes nesilaikyta privalomos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos. Šis raštas priimtas vadovaujantis Tarnybos tvarkos apyrašu, patvirtintu Tarybos direktoriaus 2012-01-11 įsakymu Nr. T1-31, o skundas paduotas 2011-11-07, t. y. iki apyrašo patvirtino, todėl jo nuostatos negalėjo būti taikomos nagrinėjant skundą. Tarnyba netinkamai buvo taikė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. nuostatas, reglamentuojančios ikiteisminę skundų nagrinėjimo tvarką. Skunde jis prašė atlikti medicininį auditą dėl netinkamų tarnybinių pareigų atlikimo Kauno miesto 2-oje klinikinėje ligoninėje, o dėl tokio pobūdžio reikalavimų Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas numato teisę skųstis ne tik sveikatos priežiūros įstaigos administracijai, bet ir sveikatos apsaugos ministerijai, valstybinei medicininio audito inspekcijai, Lietuvos bioetikos komitetui ir t. t. Tarnyba, nepersiuntusi jo skundo pagal kompetenciją nagrinėti Kauno miesto 2-ajai klinikinei ligoninei pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d. Be to rašte nepagrįstai nurodoma, kad jis privalo pateikti paciento tapatybę įrodantį dokumentą bei paciento atstovavimą patvirtinantį dokumentą arba jo kopiją, patvirtintą įstatymų nustatyta tvarka, nes buvusi pacientė jo mama mirė 2011-08-07, o negaliojančių dokumentų pateikimas negalimas. Atsakovai vilkina pateikto 2011-11-07 skundo nagrinėjimą, nesiima veiksmų nustatyti netinkamai atlikusius tarnybines pareigas asmenis ir juos nubausti. Šiais veiksmais jam buvo padaryta 100 000 Lt žala.

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 80-81). Atsiliepime nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. 1-2012-561/2012 (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-05 nutartimi paliktas galioti pirmos instancijos teismo sprendimas), nustatyta, kad atsakovai pareiškėjo 2011-11-07 skundo tyrimo nevilkino, nepažeidė teisės aktų nuostatų, o tinkamai jas įgyvendino, todėl nėra pagrindo pareiškėjo prašomai žalai priteisti, be to minėtoje byloje nustatyti faktai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, neturėtų būti iš naujo įrodinėjami šioje byloje. Pareiškėjo 2011-11-07 skundas neatitiko teisės aktų tokiems skundams keliamų reikalavimų, todėl Tarnyba 2012-02-03 motyvuotu sprendimu - raštu Nr. D2-1112-(1.20.) paliko jį nenagrinėtu. Priimdama sprendimą, Tarnyba vadovavosi Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-01-11 įsakymu Nr. Tl-31 (toliau - Aprašas) ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsniu. Visi pareiškėjui rašte nurodyti trūkumai yra pagrįsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 4 ir 6 dalimis, kurių nuostatos nesikeitė nuo 2010-03-01. Įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nustatyta, kad į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes VAĮ 23 str. 4 dalis reglamentuoja viešojo administravimo subjektų pareigą persiųsti skundą kitam viešojo administravimo subjektui, o Kauno miesto 2 -oji klinikinė ligoninė nėra viešojo administravimo subjektas. Paciento tapatybę įrodytų galiojantis pacientės mirties liudijimas, o pareiškėjo atstovavimą, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsniu, patvirtintų jo gimimo liudijimas, kuris patvirtintų, kad jis yra pacientės vaikas. Todėl pareiškėjo argumentai dėl galimybės pateikti tinkamus dokumentus nebuvimo yra nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 82-83). Atsiliepime nurodė, kad Ministerija neatliko neteisėtų veiksmų, neveikė priešingai Ministerijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, ką patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A552-2682/2012, todėl nenustačius priešingo teisei veikimo Ministerijos veiksmuose, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas neteisingai supranta Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio nuostatas. Pacientas į sveikatos priežiūros įstaigą su skundu privalo kreiptis bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to ar kreipimasis yra dėl žalos atlyginimo ar dėl kitų pažeistų jo teisių ir tik nepatenkintas skundo nagrinėjimo rezultatu sveikatos priežiūros įstaigoje, pacientas įgyja teisę kreiptis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-02-03 raštą Nr. D2-11-12-(1.20) ,,Dėl Jūsų skundo priėmimo nagrinėti“; įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir Tarnybą išnagrinėti iš esmės jo 2011-11-07 skundą ir pateikti atsakymą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; priteisti iš Lietuvos valstybės 100 000 Lt žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje 2011-11-10 gautas pareiškėjo 2011-11-07 skundas, kuriuo prašoma atlikti auditą dėl netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo, ko pasekoje Kauno miesto 2-oje klinikinėje ligoninėje, mirė jo mama, bei patraukti kaltus asmenis atsakomybėn (b. l. 22-23).

Sveikatos apsaugos ministerija pareiškėjo skundą 2011-11-14 raštu Nr. 4-(1.23-11)-3925 persiuntė Valstybinei medicininio audito inspekcijai ir apie tai 2011-11-14 raštu Nr. 4-(1.23-11)-3926 informavo pareiškėją (b. l. 3, 21).

Sveikatos apsaugos ministerija 2012-01-19 faksu gavo A. B. prašymą informuoti apie jo 2011-11-07 skundo eigą (b. l. 25). Šis pareiškėjo prašymas 2012-01-20 raštu Nr. (1.23-11)4-235 buvo persiųstas Tarnybai ir paprašyta skubiai atsakyti pareiškėjui (b. l. 24).

Sveikatos apsaugos ministerija 2012-01-31 raštu Nr. (1.23-11)4-407 ,,Dėl laiško persiuntimo“ Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai, nurodė, kad atsižvelgdama į Tarnybos 2012-01-26 raštą Nr. D12-100-(1.20), pakartotinai persiunčia 2011-11-14 pavedimą Valstybinei medicininio audito inspekcijai išnagrinėti A. B. kreipimąsi (b. l.26).

Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2012-02-03 priėmė sprendimą Nr. D2-11-12-(1.20.), kuriame konstatavo, kad pareiškėjo skundas neatitinka Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio ir Aprašo 15.5. 17.7, 17.8 ir 20.6 punktų reikalavimų, t. y. pareiškėjas nesikreipė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su skundu, Tarnybai nepateikė paciento tapatybę įrodančio dokumento bei paciento atstovavimą patvirtinančio dokumento arba jų kopijų, patvirtinančių įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 17-18). Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 20.6 p., paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu, nes pareiškėjas nesilaikė privalomos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytos privalomos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos. Pareiškėjui išaiškino, kad su skundu dėl asmens priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo pirmiausia turi kreiptis į VšĮ Kauno Respublikinę ligoninę, o nesutinkant su jos sprendimu į Tarnybą.

Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos pozicija, kad jo skundo nagrinėjimui reikalinga Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma pacientų skundų nagrinėjimo tvarka, kuri taikoma skundams dėl žalos priteisimo, kadangi jis prašė nustatyti kaltus asmenis ir juos patraukti atsakomybėn. Taip pat teigia, kad net nustatę skundo pateikimo ne tai institucijai faktą, vadovaudamiesi VAĮ nuostatomis, privalėjo skundą persiųsti kompetentingai institucijai. Teigia, kad dėl vilkinimo iš esmės išnagrinėti jo skundą patyrė žalą, kurią vertina 100 000 Lt. Tarnyba savo poziciją grindžia Įstatymo ir Tvarkos nuostatomis, kuriomis vadovavosi priimdama sprendimą.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012-01-23 buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba vilkina pateikti atsakymą į jo 2011-11-07 skundą bei įpareigoti atsakoves pateikti atsakymą raštu į pareiškėjo A. B. skundą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-04-16 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2012-07-05 nutartyje konstatavo, kad atsakovai pareiškėjo 2011-11-07 skundo tyrimo nevilkino, nepažeidė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, o tinkamai jas įgyvendino ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-04-16 sprendimą nepakeistu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. nustatytos neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai. ABTĮ 58 str. 2 d. nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. 1 d., kurioje nurodyta, jog įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėję teismų sprendimai turi res judicata galią ir nustatyti faktai iš naujo nenustatinėjami, minėtuose procesiniuose sprendimuose konstatuoti atsakovų tinkami ir teisėti veiksmai iš naujo nagrinėjamoje byloje neįrodinėtini (ABTĮ 96 str. 4 d., 58 str. 2 d.).

Tam, jog būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nagrinėju atveju nustatyta, kad atsakovių darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės veikė pareiškėjo atžvilgiu neteisėtai. Nenustačius minėtos sąlygos žalai atlyginti, pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Kaip minėta, pareiškėjas prašo panaikinti Tarnybos sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, nes nesilaikyta privalomos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas ir Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-01-11 įsakymu Nr. Tl-31.

Asmens, pateikiančio skundą Tarnybai, skundo priėmimo tvarka, skundo įforminimo reikalavimai, jo nagrinėjimas, skundo nagrinėjimo įforminimas bei apskundimo tvarka reglamentuojama Aprašu. Aprašo 13.5 p. nurodyta, kad skunde turi būti nurodyta ar skundas tuo pačiu klausimu išnagrinėtas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pateikiant šio skundo ir atsakymo kopiją; 17 p. nustatyti atvejai, kada skundas nepradedamas nagrinėti iš esmės, jei: nėra pateiktas paciento tapatybę patvirtinantis dokumentas arba jo kopija, patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka (17.7 p); jeigu nėra pateikti paciento atstovavimą ir/ar asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai arba jų kopijos, patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka (jei skundą pateikęs asmuo nėra pacientas) (17.8 p.). Aprašo 20 p. nustatyti atvejai kada skundas nenagrinėjamas ar skundo nagrinėjimas nutraukiamas: jeigu nesilaikoma privalomos įstatymuose numatytos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos (20.6 p.).

Paciento teisės ir pareigos, paciento atstovavimo ypatumai, paciento skundų nagrinėjimas ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindai reglamentuoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Įstatymo 23 straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką ir įtvirtina reikalavimą prieš kreipiantis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas, pasinaudoti privaloma nagrinėjimo tvarka – kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos (23 straipsnio 1, 6 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo Inspekcijai pateiktas skundas yra dėl pareiškėjo motinai Albinai Aželytei - Beržinienei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės Kauno miesto 2-oje klinikinėje ligoninėje. Tačiau duomenų, kad pareiškėjas pirminiu skundu kreipėsi į minėtą gydymo įstaigą, byloje nėra pateikta. Esant nustatytoms aplinkybėms ir ginčo santykiams taikytino Įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtintai nuostatai dėl privalomos skundų nagrinėjimo tvarkos, kad į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos, teismas daro išvadą, jog Tarnyba, nustačiusi aplinkybes, kurioms esant skundas nenagrinėjamas, jeigu jame yra procesinio pobūdžio trūkumai arba jeigu yra prielaidos, kurioms esant procedūra negali būti pradėta, pagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.

Atsakant į pareiškėjo argumentą, kad skundas Inspekcijai buvo paduotas 2011-11-07 ir privalėjo būti nagrinėjamas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, pažymėtina, kad tiek skundo gavimo Inspekcijoje metu, tiek sprendimo priėmimo Tarnyboje metu, abiejų institucijų funkcijas reglamentavo ir šiuo metu reglamentuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos, būtent kuriomis privaloma vadovautis, rengiant žemesnės galios teisės aktus, šiuo atveju skundų nagrinėjimų institucijose aprašus ar taisykles.

Pareiškėjo argumentai dėl skundo persiuntimo pagal VAĮ nuostatas kompetentingai institucijai atmestini, kadangi Kauno miesto 2 -oji klinikinė ligoninė nėra viešojo administravimo subjektas.

Dėl paciento tapatybę įrodančio dokumento bei paciento atstovavimą įrodančių dokumentų, pareiškėjui išaiškintina, kad paciento tapatybę įrodytų galiojantis pacientės mirties liudijimas, o pareiškėjo atstovavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, 19 straipsniu, patvirtintų jo gimimo liudijimas, kuris patvirtintų, kad jis yra pacientės vaikas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Tarnybos priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ir įpareigoti Tarnybą išnagrinėti skundą iš esmės, nėra pagrindo.

Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, pareiškėjo A. B. skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rosita PatackienėVioleta BalčytienėArūnas Dirvonas