- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-1369-264/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03574-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Agmantra“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Dzūkijos transportas“
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjos Jolitos Cirulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ atstovo advokato R. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-310-470/2014 pagal ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei UAB „Agmantra“, trečiasis asmuo UAB „Dzūkijos transportas“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Agmantra“ 7135,21 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tarp ieškovės ir draudėjo UAB „Dzūkijos transportas“ 2013-03-08 buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 8622012, kuria buvo apdrausta sunkvežimio VOLVO FH 12 4X2T, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Draudimo sutartimi aptarta, jog transporto priemonė bus eksploatuojama tik Lietuvoje. 2012-07-14 UAB „Dzūkijos transportas“ nuomos sutarties pagrindu perdavė automobilį eksploatuoti UAB „Agmantra“. Nuomos sutarties pagrindu atsakovė UAB „Agmantra“ tapo automobilio valdytoja. Sudarius nuomos sutartį, už automobilio valdytojo atsakomybės privalomąjį draudimą tapo atsakinga būtent UAB „Agmantra“ ir jai perėjo draudimo sutarties šalies pareigos ir teisės. 2013-04-05 Čekijos Respublikoje įvyko eismo įvykis. Draudikas dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos išmokėjo 14270,42 Lt draudimo išmoką. Ieškovas laiko atsakovą automobilio valdytoju, todėl remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 22 str. 2d. ir 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 62.2 punktu, reikalauja atlyginti 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Agmantra“ su ieškiniu nesutiko. Atsakovė pripažįsta, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Dzūkijos transportas“ buvo sudaręs automobilio VOLVO FH 12 4X2T, v/n (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, ir eksploatuojant šį automobilį Čekijoje, atsakovo vairuotojas sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala. Atsakovė nesutinka, kad ji yra atsakinga už žalos atlyginimą, kadangi išsinuomojusi transporto priemonę, atsakovė tapo jos valdytoja ir privalėjo savo atsakomybę apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiu būdu ji automobilį eksploatavo savo rizika, o kadangi su ieškovu neturi jokių sutartinių santykių, išplaukiančių iš draudimo sutarties, ieškovė neprivalėjo atlyginti nuostolių nukentėjusiam autoįvykyje asmeniui, nes draudimo sutartis užsienyje negaliojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl TPVSAPDĮ 22 straipsnio taikymo ir aiškinimo ir draudiko atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisės įgyvendinimo.
Teismas nustatė, kad Draudikas UAB „PZU Lietuva“, remdamasis 2013-03-08 Privalomojo draudimo sutartimi, kuria buvo apdrausta tiek transporto priemonės VOLVO savininko UAB „Dzūkijos transportas“, tiek bet kurio kito asmens, teisėtai valdančio sutartyje nurodytą transporto priemonę, civilinė atsakomybė, pripažino, jog atsakovas yra teisėtas valdytojas, pats eismo įvykis - draudiminis, ir nukentėjusiajam nuo šio eismo įvykio asmeniui išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką. Teismas nurodė, kad, atsakovas negali kaip atsikirtimu į ieškinį remtis ta aplinkybe, kad draudimo sutartis, sudaryta tarp draudiko ir UAB „Dzūkijos transportas“, atsakovo atžvilgiu negaliojo ir ieškovas be jokio teisėto pagrindo išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui. Ieškovas UAB „PZU Lietuva“, išmokėdamas draudimo išmoką, tik patvirtino, jog atsakovės UAB „Agmantra“ kaip teisėtos valdytojos civilinei atsakomybei taip pat galioja minėtos draudimo sutarties draudimo apsauga.
Civilinio kodekso 6.1011 straipsnis numato, kad regreso reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui rašytinės sutarties arba įstatymo pagrindu. Ieškovė savo regreso reikalavimą grindžia įstatymu - remiasi TPVCAPDĮ 22 str. 2 dalimi.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju draudėjas yra UAB „Dzūkijos transportas“ (TPVCAPDĮ 2 str. 19 d.). Nesutiko su ieškovės teiginiu, kad draudėjo teisės sudarius automobilio VOLVO nuomos sutartį perėjo jo valdytojui UAB „Agmantra“, kadangi automobilio nuomos sutarties sudarymo su atsakove faktas neturi įtakos, nes po automobilio nuomos sutarties sudarymo toliau išliko UAB „Dzūkijos transportas“. Sudarydama nuomos sutartį su UAB „Agmantra“, draudėja UAB „Dzūkijos transportas“ turėjo įvertinti būsimą riziką dėl automobilio, kurio valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, galimą panaudojimą už Lietuvos Respublikos ribų, ir informuoti draudiką apie tokią riziką. Nuomininko neįvykdymas pareigos apdrausti padidėjusią riziką neatleido UAB „Dzūkijos transportas“ kaip draudėjo nuo pareigos pranešti draudikui apie tokią riziką, kad draudikas turėtų pagrindą perskaičiuoti draudimo įmoką.
Automobilio eksploatavimas už Lietuvos Respublikos ribų pripažintinas draudimo riziką didinančia aplinkybe, tačiau atsakovei, kuri su ieškovu susijusi tik tiek, kad jos darbuotojas vairavo transporto priemonę, kuriai galiojo draudimo apsauga dėl tos priežasties, kad ji pripažinta teisėta transporto priemonės VOLVO valdytoja, negali kilti jokių teisinių pasekmių dėl nepranešimo apie padidėjusią riziką ir ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo regreso tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovės UAB „DK „PZU Lietuva“ atstovas advokatas R. B. apeliaciniu skundu (b. l. 88 – 90) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- teismas neteisingai nustatė, kad draudėju laikytinas UAB Dzūkijos transportas", o ne UAB “Agmantra", dėl šios priežasties teismo priimtas sprendimas yra neteisingas ir nepagristas. 2012-07-14 tarp trečiojo asmens UAB „Dzūkijos transportas“ ir atsakovės UAB „Agmantra“ buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. 2012-07-14/01. Po nuomos sutarties sudarymo transporto priemone naudojosi ir ją valdė atsakovas UAB „Agmantra“. Todėl asmeniu, kuriam kyla pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį, laikytinas ne trečiasis asmuo UAB „Dzūkijos transportas“, kaip draudžiamos transporto priemonės savininkas, bet atsakovė UAB „Agmantra“, kaip teisėtas transporto priemonės valdytojas (nuomininkas), išreiškęs valią su draudiku sudaryti draudimo sutartį.
- remiantis nuomos sutarties 6 punktu, įsipareigojimą apdrausti transporto priemonę prisiėmė atsakovė UAB „Agmantra“, todėl laikytina, kad draudimo sutartis buvo sudaryta tarp draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudėjo UAB „Agmantra“, kuris realiai naudojosi transporto priemone, buvo prisiėmęs atsakomybę už turtą kaip jo valdytojas, įsipareigojo sudaryti draudimo sutartį ir išreiškė valią apdrausti transporto priemonę su ieškovu sudarydamas draudimo sutartį.
- teismas nesivadovavo faktu dėl draudimo sutartį sudariusio subjekto, nesirėmė draudimo sutarties nuostata, kurioje UAB „Agmantra“ nurodomas kaip draudimo sutartį sudaręs asmuo. Teismas taip pat netyrė ir nevertino tokių byloje esančių įrodymų kaip 2013-03-08 sąskaitos Nr. RDD 00035 ir 2013-03-12 vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 5563, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad draudimo įmoką sumokėjo atsakovė UAB „Agmantra“. 2013-03-08, atsakovei buvo pateikta sąskaita Nr. RDD 00035, kurios draudimo įmokų lentelėje 2 eilės numeriu nurodyta, kad už sunkvežimį „VOLVO FH12 4X2T“, v/n (duomenys neskelbtini), UAB DK „PZU Lietuva“ apdraustu transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimu pagal draudimo sutartį AYAS Nr. 01 8622012 turi būti sumokėta 767 Lt dydžio draudimo įmoka. 2013-03-12 vietinio mokėjimo nurodymas Nr. 5563 patvirtina, jog draudimo įmoką pagal minėtą sąskaitą sumokėjo atsakovė UAB „Agmantra“. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog pareiga pranešti apie padidėjusią draudimo riziką taip pat teko atsakovui kaip transporto priemonės draudėjui.
- pirmos instancijos teismo motyvas, jog draudimo sutarties šalimi po automobilio nuomos sutarties sudarymo toliau išliko UAB „Dzūkijos transportas“ yra neteisingas ir nelogiškas, kadangi nuomos sutartis buvo sudaryta anksčiau už draudimo sutartį. Todėl, trečiasis asmuo, perdavęs teisę laikinai naudotis ir valdyti transporto priemonę atsakovui, kuris sudarė draudimo sutartį su ieškovu, po automobilio nuomos sutarties sudarymo negalėjo toliau išlikti draudėju.
- nesutinka su teismo vertinimu, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes būtent atsakovė yra laikytina draudėju pagal sudarytą draudimo sutartį, todėl teisinės pasekmės dėl nepranešimo apie padidėjusią riziką kyla atsakovei UAB „Agmantra“.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Agmantra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 97 – 99) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
Apeliantės teiginys, kad UAB „Dzūkijos transportas“ savo 2013-10-23 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad draudimo sutartį sudarė UAB „Agmantra“ yra niekinis, kadangi minėtame atsiliepime nurodoma, kad „Pretenzijoje minima priemonė įvykio dieną buvo drausta Alfa Strakhovenie “, t.y. apeliaciniame skunde nurodytas automobilis (sunkvežimis) VOLVO FH12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvykio padarymo dieną nebuvo draustas pas apeliantą (ieškovą) ir kad automobilis buvo išnuomotas atsakovei UAB „Agmantra“.
Atsakovės nuomone, apeliantės teiginys, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į ieškovės ir trečiojo asmens nurodytą informaciją dėl to, kas laikytinas draudėju, ir klaidingai nustatė, kad privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu UAB „Dzūkijos transportas“ yra niekinis, kadangi 2013-03- 08 tarp ieškovės UAB DK „PZU Lietuva” ir UAB „Dzūkijos transportas“ buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis.
Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad 2013-03-08 draudimo sutartį sudariusia šalimi laikytina atsakovė, kadangi minėtos sutarties dalyje „Draudimo sutartį sudaręs asmuo“ ir sąskaitos „mokėtojas“ yra UAB „Agmantra“. Atsakovė nurodo, kad jokių veiksmų (prašymų, pareiškimų ar pan.) siekiant sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, tarp apeliantės ir atsakovės neįvyko. Apeliaciniame skunde minima „Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 0108622012“ yra sudaryta tarp apeliantės ir trečiojo asmens UAB „Dzūkijos transportas“. Tai įrodo šios sutarties šalių pavadinimai ir sutarties šalių rekvizitai.
Trečiasis asmuo UAB „Dzūkijos transportas“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje sprendžiamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies, kurioje įtvirtinta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. TPVCAPDĮ 3 str. 2 d. numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ir (ar) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Minėto įstatymo 2 straipsnio 17 punktas paaiškina, kad transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės ieškinio netenkino konstatavęs, kad transporto priemonės savininkė UAB „Dzūkijos transportas“, o ne jos valdytoja (atsakovė) turėjo įvertinti būsimą riziką dėl automobilio, kurio valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, galimą panaudojimą už Lietuvos Respublikos ribų, ir informuoti draudiką apie tokią riziką. Teisėjų kolegija su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka.
Bylos medžiaga tvirtina, kad 2012-07-14 tarp trečiojo asmens UAB „Dzūkijos transportas“ ir atsakovės UAB „Agmantra“ buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. 2012-07-14/01, kurios pagrindu atsakovė naudojosi ir valdė UAB „Dzūkijos transportas“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę VOLVO FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šie duomenys įrašyti į automobilio registracijos liudijimą (b. l. 34-38, 58). Nuomos sutarties 6 p. šalys susitarė, kad turtą ir su juo susijusias rizikas privalo apdrausti nuomininkas. Tuo atveju, jeigu įstatymai numatys sutartyje neaptartus atvejus, kai turtas ar su juo susijusios rizikos turi būti apdraustos, tokią draudimo sutartį turi sudaryti nuomininkas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai draudėju laikė UAB „Dzūkijos transportas", nes remiantis nuomos sutarties 6 punktu, įsipareigojimą apdrausti transporto priemonę prisiėmė atsakovė UAB „Agmantra“, todėl laiko, kad draudimo sutartis buvo sudaryta tarp draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ ir draudėjo UAB „Agmantra“ transporto priemonės naudotojo, kuris buvo prisiėmęs atsakomybę už turtą kaip jo valdytojas, įsipareigojo sudaryti draudimo sutartį ir išreiškė valią apdrausti transporto priemonę su ieškovu sudarydamas draudimo sutartį.
Remiantis TPVCAPDĮ 2 str. 19 p., transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį turėjo teisę sudaryti tiek transporto priemonės savininkas, tiek jo įgaliotas kitas asmuo, šiuo atveju atsakovė kaip transporto priemonės teisėta valdytoja. TPVCAPD teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis. Iš 2013 m. kovo 8 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties AYAS Nr.01 8622012 matyti, kad buvo apdrausta automobilio VOLVO FH12 4x2T valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Šioje sutartyje 1. 6 p. nurodyta sąlyga, kad automobilis bus eksploatuojamas tik Lietuvoje. Draudimo sutarties 2.1 p. nustatyta, kad Draudėjas visada yra savininkas. Tuo atveju kai transporto priemonė yra naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), ar kitą panašaus pobūdžio sutartį - draudėjas yra transporto priemonės naudotojas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas teisus, jog automobilio VOLVO FH12 4x2T valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo (draudėjas) yra UAB “Agmantra”, o ne transporto priemonės savininkė UAB “Dzukijos transportas”, nes nuomos sutarties 6 p. atsakovė išreiškė valią apdrausti transporto priemonę, draudimo sutartyje ji nurodyta kaip draudimo sutartį sudaręs asmuo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2013-03-12 vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 5563 sumokėjo 767 Lt draudimo įmoką pagal 2013-03-08 sąskaitą Nr. RDD 00035. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 108-109) pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus dėl ginčo. Apeliantės atstovas pateikė teismui 2014 m. rugsėjo 26 d. prašymą priimti į bylą papildomus įrodymus: 2014 m. rugsėjo 22 d. el. laiško ir draudimo sutarties kopijas (b. l. 113-118). Iš 2014 m. rugsėjo 22 d. el. laiško matyti, kad į ieškovo atstovo advokato R. B. paklausimą UADBB „RDD“ vardu A. U. pranešė, kad sutartį pasirašė ir pasiūlymai buvo derinti su A. K. (atsakovės direktoriumi), kuris dėl draudimo sąlygų kreipėsi per buvusį RDD darbuotoją D. L. Šių aplinkybių atsakovė byloje nepaneigė. Draudimo įmokos sumokėjimas yra laikomas Draudėjo patvirtinimu, kad susipažino ir sutiko su šioje sutartyje išdėstytomis sąlygomis. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kad jos nuomojamas automobilis VOLVO FH12 4x2T eismo įvykio metu buvo draustas Rusijos bendrovėje Alfa Strahovenie atmestini, nes automobilis registruotas ir jo valdytojo civilinė atsakomybė turėjo būti apdrausta tik Lietuvoje (TPVCAPDĮ 4 str. 1, 2 d.). Iš aptartų įrodymų visumos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už nurodyto automobilio valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą buvo atsakinga atsakovė kaip automobilio valdytoja pagal sutartį. Atsakovės, kaip automobilio valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta atsakovės, kurios vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio, valdytojo civilinė atsakomybė autoįvykio metu buvo apdrausta, draudimo sutartyje nurodant sąlygą, kad transporto priemonė bus eksploatuojama tik Lietuvoje. Atsakovė neinformavo draudiko, apie draudimo rizikos padidėjimą. Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas ir lėmė atsakovei neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui (apeliantei) teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti 50 procentų nuo išmokėtos sumos t.y. 7135, 21 Lt draudimo išmokos (TPVCADĮ 22 str. 2 d., 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62. 2 p.) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013).
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė TPVCAPD įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatą, civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą (CPK 178, 185 str.), todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis); nagrinėjamu atveju priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas. Ieškovas pirmosios instancijos teisme už ieškinio reikalavimą sumokėjo 259 Lt ( nuo 7135, 21 Lt mokėtinas 214 Lt žyminis mokestis), apeliacinės instancijos teisme už apeliacinį skundą sumokėjo 214 Lt (b. l. 4,91), todėl iš viso jam priteistina iš atsakovo 428 Lt sumokėto žyminio mokesčio suma. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie pirmosios instancijos teisme turėtas išlaidas už advokato pagalbą parengiant procesinius dokumentus - 1936 Lt pirmosios instancijos teisme bei dokumentų vertimą į lietuvių kalbą – 196 Lt (b.l.63-65, 15-16) ir apeliacinės instancijos teisme - 726 Lt (b.l.95-96). Šioje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 31, 30 Lt priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti.
Iš atsakovės UAB „Agmantra“ (juridinio asmens kodas 302296437, buveinės adresas – A. Jonyno gt.37-16, Alytus) priteisti 7135, 21 Lt (septynis tūkstančius šimtą trisdešimt penkis litus ir 21 ct) (2066, 50 Eur) žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-31) iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo visiško įvykdymo, 428 Lt (123, 96 Eur) žyminį mokestį, 2858 Lt (827, 73 Eur) advokato atstovavimo išlaidas ieškovei UAB DK „PZU Lietuva“(juridinio asmens kodas-110057869, buveinės adresas-Konstitucijos pr.7, Vilnius).
Iš UAB „Agmantra“ priteisti 31, 30 Lt (9, 07 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą valstybei.