Vilniaus apygardos teismo nutartis

ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 5207,26 Lt draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (1t., b.l. 67-68). Nurodė, kad 2008-07-22 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu vilkikas VOLVO FH12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukabintas su priekaba valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino kitų asmenų turtą. Vilkiko VOLVO FH12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas pagal gautą sąskaitą atlygino 10646,93 PLN, tai yra 10414,51 Lt dydžio išlaidas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala (žalos byla 40-107-003938). Ieškovas nurodo, kad nustatant už eismo įvykį atsakingus asmenis, atsakomybės pagrindą, eismo įvykio metu padarytos žalos dydį taikoma valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis teisė, t.y. Vokietijos teisė (LR CK 1.44 str., 1971-05-04 Hagos konvencijos dėl eismo įvykiams taikytinos teisės 3 str., 8 str.). Vokietijos Aukščiausiasis Teismas 2010-10-27 sprendime (IV ZR 279/08) išaiškino, kad transporto priemonės ir priekabos sudaryto junginio padarytą žalą per pusę apmoka transporto priemonės ir priekabos privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikai. Vadovaujantis Vokietijos Kelių eismo įstatymo 7 str. l d., Privalomojo draudimo įstatymo 3 str. Nr. l, Vokietijos civilinio kodekso 421 str., draudikai atsako solidariai. Ieškovo teigimu, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį (CK 6.9 str.). Ieškovas atsakovui pareiškė pretenziją, prašydamas grąžinti 50 procentų nuo išmokėtos nukentėjusiam sumos (5207,26 Lt), tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad ieškovas nepagrįstai remiasi Hagos konvencija, nes ji netaikytina atgręžtiniams reikalavimams tarp draudikų ar privalančių atsakyti asmenų (2 str. 4, 5 d.), o šioje byloje kilęs ginčas ne dėl žalos atlyginimo, o dėl teisės į atgręžtinį reikalavimą. Atsakovas nurodo, kad pavienis sprendimas (Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-27 sprendimas) nėra laikytinas precedentine taisykle ir nesukuria trečiosioms šalims teisių ar pareigų, jis apskritai yra antrinis teisės šaltinis. Sprendimo teisinis pagrindas yra visuma teisės aktų ir draudimo sutarčių nuostatų, netaikytinų ginčo objektui, kurių dalis yra teisės aktai, galioję iki 2008 m.. Šioje byloje esančios ratio decidenti neatitinka sprendime pateikto išaiškinimo, kadangi įvykį sukėlė tik vilkikas. Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-27 sprendimo teisinis pagrindas yra visuma teisės aktų ir draudimo sutarčių nuostatų, netaikytinų ginčo objektui, kurių dalis yra teisės aktai, galioję iki 2008 m. Ieškovas, kuris remiasi Vokietijos teise, kartu su ieškiniu privalėjo pateikti visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, tos teisės oficialų aiškinimą (CK 1.2 str. 2 d.), o ne apsiriboti pavieniu teismo sprendimu. Ieškovas nepateikė įrodymų, susijusių su taikytina teise (CPK 135 str. 1 d. 3 p.), todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Net jeigu teismas nuspręstų laikyti sprendimą precedentinę taisyklę formuojančiu aktu, jis negali būti taikytinas atgal įvykiams, kurie įvyko iki sprendimo paskelbimo (t.y. iki 2010 m. lapkričio mėn.). Draudimo išmokos suma išmokėta nepagrįstai, neįsitikinus draudžiamojo įvykio buvimu, neužfiksavus atsakingo asmens konkrečiais įrodymais. Su ieškiniu pateiktoje policijos pažymoje nėra įvardytas asmuo kaltas dėl eismo įvykio. Esant neišspręstam kaltės klausimui ieškovas neturėjo teisinio pagrindo išmokėti draudimo išmokos galimai nukentėjusios transporto priemonės valdytojui. Ieškovas neįvykdė visų savo kaip draudiko pareigų kylančių iš draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų ir išmokėjo draudimo išmoką neįsitikinęs draudimo įvykio buvimu, neigiamos pasekmės (5323,47 Lt) negali būti perkeliamos atsakovui.