Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-08 · Administracinė byla Nr. I-3112-583/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-08
Bylos Nr.
I-3112-583/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00035-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
R. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3112-583/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00035-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 8 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas teigia, jog šiuo metu Pravieniškių PN-AK atlieka laisvės atėmimo bausmę drausmės būryje. Jam yra suteikta galimybė du kartus per mėnesį pasinaudoti telefonu, vieno skambučio trukmė iki 15 min. Taksofono aparatas yra įrengtas prižiūrėtojų poste. Kiekvieną kartą naudojantis teise paskambinti telefonu poste būna vienas ar keli prižiūrėtojai, todėl pokalbių yra klausomasi, o tai sukelia nemalonius išgyvenimus, susierzinimą, pyktį ir kitas neigiamas emocijas. Pažymi, jog dažnai pareigūnai komentuoja jo pokalbius, tarpusavyje garsiai bendrauja, kišasi į pokalbius su artimaisiais.

Pareiškėjas nurodo, jog aplinkybė, kad pareigūnai nuolat klausosi jo pokalbių, kartais juos pakomentuodami ar pašiepdami, jį varžo, trukdo atsipalaiduoti bendraujant, todėl jis negali su artimaisiais kalbėti taip maloniai ir šiltai, kaip norėtų, dažnai pašnekesiai tampa panašūs į dalykinius pokalbius. Pabrėžia, kad minėti suvaržymai kenkia jo tarpusavio santykiams su artimaisiais, o kontaktas su jais yra ir taip smarkiai apribotas. Pokalbiai turi suteikti vidinės ramybės bei tik teigiamas emocijas, tačiau dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų tampa neigiamų emocijų šaltiniu. Pabendravęs su artimaisiais dažnai jaučiasi prasčiau nei iki pokalbio, būna prislėgtas, apatiškas, dvasiškai palūžęs.

Pareiškėjo nuomone, kalinimas minėtomis sąlygomis jį traumuoja psichologiškai, trukdo palaikyti gerus santykius su artimaisiais, sukelia depresiją bei dvasinius išgyvenimus, todėl patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 40 000 Eur ir prašo ją priteisti iš valstybės.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į pareiškėjo skundą teigia, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmens laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pareiškėjas atlieka bausmę drausmės būryje, ir vadovaujantis teisės aktų normomis nuteistiesiems, kurie yra laikomi drausmės grupės sąlygomis, leidžiama du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Pažymi, kad pareiškėjas nesiskundžia, jog jam nebuvo suteikta teisė paskambinti du kartus per mėnesį, todėl akivaizdu, kad ši teisė jam buvo užtikrinta.

Nuteistųjų specialioji teisė paskambinti telefonu realizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 102 straipsniu, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIX skyriaus reikalavimais ir Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašu, patvirtintu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-533.Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašo 21.5 punkte numatyta, kad jeigu pokalbio metu suimtasis ar nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką ar nevykdo pareigūno nurodymų nutraukti neteisėtus veiksmus, telefoninis pokalbis nutraukiamas, taip pat 21.3 punktas nustato, jog apsaugos ir priežiūros pareigūnas gali pats surinkti abonemento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis ar nuteistasis, numerį. Pravieniškių PN-AK nuomone, minėtos teisės normos patvirtina, kad pokalbio metu skambinimo patalpoje kartu su nuteistuoju dalyvauja ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas.

Pareiškėjas atlikdamas bausmę 2017 m. birželio 16 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus ir jų buvo konsultuotas dėl savęs žalojimo, tuomet teigė, kad žalojasi dėl pareigūnų darbo ypatumų. Vis dėlto Pravieniškių PN-AK atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skunde nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių tinkamai nustatyti, kurios pareigūnų pamainos metu galimai buvo pažeista jo teisė. Skunde nepateikiamos konkrečių pareigūnų, kurie trukdė pareiškėjui kalbėti telefonu ar klausėsi jo telefoninių pokalbių, pavardės, taip pat nenurodytos tikslios datos, kuomet, pasak pareiškėjo, buvo jam trukdoma ir klausomasi jo pokalbių. Pabrėžia, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigai įrengti telefoną, kuriuo nuteistieji skambina artimiesiems, atskiroje patalpoje, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareigūnų padarytų veiksmų neteisėtumo.

Teismas 2019 m. vasario 15 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas R. L. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti neturtinės žalos, jo teigimu, atsiradusios dėl neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų, atlyginimą.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš to, jog jam nebuvo užtikrinta teisė į privatų telefoninį pokalbį su artimaisiais. Akcentuoja, kad Pravieniškių PN-AK taksofono aparatas yra įrengtas prižiūrėtojų poste, todėl kiekvieną kartą jam naudojantis šia teise pokalbių telefonu yra klausomasi, kartais juos pakomentuojant ar pašiepiant.

Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 124 punktas teigia, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse (4 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Iš teismui pateiktų duomenų apie nuteistąjį (b. l. 12) ir Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 2019 m. sausio 18 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b. l. 16–19) nustatyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje ir yra priskirtas drausmės grupei. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punktu drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Pareiškėjas skunde teigia, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai jam sudaro galimybę du kartus į mėnesį paskambinti artimiesiems, todėl akivaizdu, jog Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 102 straipsnio 1 dalyje bei Taisyklių 124 punkte reglamentuota specialioji teisė pasinaudoti telefonu nėra apribota labiau, nei tai numato teisės normos.

Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esantiems asmenims (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 3 dalimi nuteistojo telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką. Taisyklių 127 punkte nustatyta, jog nutrauktas telefoninis pokalbis užskaitomas kaip įvykęs. Telefoninį pokalbį nutraukęs pareigūnas surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos vadovybei. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką, pareigūnas turi teisę nutraukti nuteistojo telefoninį pokalbį. Minėto teisinio reguliavimo lingvistinė ir loginė analizė leidžia spręsti, kad nuteistajam naudojantis teise paskambinti telefonu šalia jo privalo būti pareigūnas, turintis galimybę nutraukti neteisėtus nuteistojo veiksmus, atliekamus pokalbio metu.

Teisės aktai nenumato prievolės pataisos įstaigose esančias skambinimo patalpas įrengti atskirai nuo kitų patalpų, todėl pats faktas, jog Pravieniškių PN-AK taksofonas yra įrengtas pareigūnų poste, nesudaro prielaidos konstatuoti pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina, jog Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto Artūro Grigaliūno 2019 m. sausio 23 d. pažymoje Nr. 42-1255 nurodoma, kad vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2018 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-533 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei vaizdo skambučių įranga tvarkos aprašo normomis nuteistojo pokalbio metu skambinimo patalpoje kartu su nuteistuoju privalo būti ir Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas, tačiau akcentuojama, jog pareigūnas nuteistojo pokalbio nesiklauso.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius Ričardo Lopatovo laikymo areštinėje sąlygų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo.

Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas Remigijus Arminas