- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- 1A-314-873/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47411-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- V. A.
- Advokatai
- Asta Martišienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. A. gynėjos advokatės Astos Martišienės (toliau – ir apeliantė, gynėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje, jai skirta 52 MGL (2 600 – dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. A. įpareigota per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Išieškotos iš V. A. valstybės naudai 199,02 Eur (vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 2 ct) išlaidos už antrinę teisinę pagalbą A. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. A. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad mušdama nežymiai sutrikdė mažametės sveikatą: laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d., bute adresu (duomenys neskelbtini), tyčia diržu sudavė nenustatytą skaičių, tačiau ne mažiau nei keturis smūgius, savo mažametei dukrai A. P. į kairę koją, tokiais veiksmais padarydama A. P. poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. P. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistosios V. A. gynėja advokatė Asta Martišienė prašo atlikti byloje esančių įrodymų tyrimą ir ištirti papildomai pateikiamus įrodymus; panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 3 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino bylos įrodymus, t. y. vertino juos atskirai vienus nuo kitų, neanalizavo įrodymų patikimumo, pakankamumo, nevertino V. A. kaltę paneigiančių įrodymų. Pasak gynėjos, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vien ta įrodymų dalimi, kuri atitiko kaltinimą, o skundžiamo nuosprendžio išvadas pagrindė netiesioginiais įrodymais.
2.2. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu neištyrė visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, tai yra, tiesioginių įvykio liudytojų. Nurodo, kad 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Antrajame veiklos skyriuje buvo apklausta liudytoja S. P., kuri yra V. A. vyresnioji dukra (gim. (duomenys neskelbtini)) iš pirmosios santuokos ir A. P. sesuo, gyvena kartu su motina ir seserimi bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuri kaltinime nurodytomis datomis buvo namuose. Atkreipia dėmesį į S. P. teiginius, kad „jokio konflikto nebuvo“, „kai mama kažko sesei neduoda, sesė agresyvi“, „mes nenaudojame fizinio smurto savo namuose“, „po stovyklos mačiau pas sesę vonioje mėlynes ant šlaunies, ant kurios kojos, nepamenu, mėlynės nebuvo didelės, mėlynos spalvos, bet išnykstančios, praeinančios. Viena prie kitos buvo mėlynės, manau, kad tai iš stovyklos“, „kai sesė grįžta iš tėčio T., grįžta pikta, bjauri, rėkia, elgiasi kaip žvėriukas“, „nieko nebuvo tarp mamos ir sesės, jokio konflikto“, „smurto mama nenaudoja“.
2.3. Atkreipia dėmesį, jog nukentėjusiosios sesuo liudytoja S. P. nurodė, kad A. P. grįžus iš tėvo T. P., vakare, vonioje ji matė ant A. P. šlaunies mėlynes. Pažymi ir tai, jog A. P. motinai V. A. kraujosruvų nerodė, nepasiskundė skausmu ar panašiai, nors įprastais atvejais mergaitė nedelsiant bėga pas motiną ir prašo užklijuoti pleistriuką.
2.4. Gynėjos manymu, nepakanka duomenų daryti neginčytinai išvadai dėl konkretaus sužalojimų ant A. P. kūno atsiradimo laiko. Pažymi, kad nukentėjusioji medicininei apžiūrai buvo nuvežta tik 2019 m. lapkričio 8 d., nors dar 2019 m. lapkričio 6 d. tiek SOS Vaikų kaimas darbuotojai, tiek policijos pareigūnai ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai tėvui T. P. nurodė, paaiškino, jog vaiką reikėtų kuo skubiau parodyti medicinos specialistams. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas specialisto išvadą nepagrįstai vertino kaip patikimai nurodančią konkretų sužalojimų atsiradimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 3 d. iki 2019 m. lapkričio 5 d.
2.5. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai T. P. policijos komisariatui 2019 m. lapkričio 6 d. pateiktas fotonuotraukas, kurių padarymo data galimai yra 2019 m. lapkričio 6 d., vertino kaip patikimą įrodymą, patvirtinantį sužalojimų padarymo laiką. Pažymi, kad fotonuotraukų pavadinimų informacija „20191106_204054.jpg, 20191106 204102.jgp“ nebuvo patikrinta su įrenginio, kuriuo buvo darytos šios fotonuotraukos, duomenimis. Be to, šios fotonuotraukos nebuvo pateiktos medicinos specialisto vertinimui. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad fotonuotraukose užfiksuotos kraujosruvos nėra ryškios, o jų kraštai neturi aiškaus kontūro. Pasak gynėjos, jeigu nekvestionuoti fotonuotraukų padarymo laiko, t. y. 2019 m. lapkričio 6 d., ir to, kad juose yra užfiksuotas A. P. kūnas, tai šiose fotonuotraukose užfiksuotos kraujosruvos yra senos.
2.6. Apeliaciniame skunde cituojamas A. P. 2019 m. lapkričio 6 d. paaiškinimas, užfiksuotas Vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – VTAT) specialistės E. E. ir liudytojo A. J. (A. J.) tarnybiniame pranešime, 2019 m. lapkričio 7 d. paaiškinimas, užfiksuotas vaikų ir paauglių psichiatrės E. M. konsultacijos rašte, specialisto išvadoje Nr. Nr.G3973/2019(01) esantis tiriamosios paaiškinimas, 2019 m. lapkričio 11 d. paaiškinimas, užfiksuotas A. P. charakteristikoje, kurią parengė mokytoja L. A., A. P. 2019 m. lapkričio 12 d. paaiškinimas, užfiksuotas liudytojos Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės E. E., 2019 m. gruodžio 12 d. paaiškinimas apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu bei A. P. paaiškinimas, užfiksuotas 2020 m. liepos 20 d. – rugpjūčio 24 d. laikotarpiu, tai yra teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu, teismo medicinos eksperto K. Z. paaiškinimai. Gynėja, išanalizavusi šiuos duomenis, daro išvadą, kad A. P. paaiškinimai nėra nuoseklūs, ji ne tik nurodo skirtingą jai suduotų smūgių kiekį (skaičių), tačiau nurodo ir skirtingą laikotarpį, kada jai smūgiai buvo suduoti, tai yra aiškina, kad ją mama mušė vieną dieną, vėliau, jog tris dienas iš eilės, po kelių dienų, A. P. savo mokytojai (2019 m. lapkričio 11 d.) su šypsena tepasako, kad „mušė biškį, neatsimenu“, o lapkričio 12 d. VTAT specialistei jau pasakoja, kad, kad mama mušė 3 dienas iš eilės po 10 smūgių diržu, praėjus pusei metų ekspertėms A. P. sakė, jog tėtis liepė meluoti.
2.7. Be kita ko, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino A. P. paaiškinimų metu buvusios nuotaikos, elgesio, neverbalinės kūno išraiškos. Atkreipia dėmesį, kad jau pirmojo paaiškinimo metu, 2019 m. lapkričio 6 d., A. P., pasakodama apie patirtą fizinį smurtą, buvo geros nuotaikos. Tuo pačiu pažymi, jog tame pačiame VTAT 2019 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, kad „tėvas elgiasi įtartinai, nervingai“. Toliau nurodo, jog 2019 m. lapkričio 7 d. pas vaikų ir paauglių psichiatrę E. M. konsultacijos metu A. P., pradėjusi pasakoti, kad buvo mušama tris dienas iš eilės, labai muistėsi kėdėje ir tampė šaliką. 2019 m. lapkričio 12 d., bendraudama su VTAT specialiste, A. P. bendravo labai noriai, pasakojo taip, kad nereikėjo užduoti klausimų, pasakojo, jog buvo mušama tris dienas iš eilės po 10 smūgių diržu ir buvo labai geros nuotaikos.
2.8. Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. apklausta kaip liudytoja vaikų ir paauglių psichiatrė E. M. pateikė papildomų duomenų apie 2019 m. lapkričio 7 d. konsultaciją.
2.9. Pažymi ir tai, jog nė vienas iš asmenų, kurie kalbino A. P., jos neklausė, ką ji veikė stovykloje, ar ji buvo nugriuvusi stovykloje, ar ji buvo nugriuvusi baseine, ar kitur buvo nugriuvusi, neklausinėjo, ką konkrečiai ji veikė tomis dienomis kai gyveno su tėčiu, kur tuo metu lankėsi. Pasak gynėjos, atsakymų į šiuos klausimus bylos medžiagoje nėra.
2.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. P. duotus paaiškinimus įvairiems asmenims, rėmėsi Teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės akto, atlikto 2020 m. liepos 20 d. – rugpjūčio 24 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusmečiui po įvykio, išvadomis, tačiau teismas nesuabejojo atliktos ekspertizės patikimumu.
2.11. Pažymi, jog A. P. teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės darymo metu gyveno su motina V. A., tačiau savaitę prieš 2019 m. lapkričio 6 d. (kada tėvas T. P. pateikė pareiškimą policijai), dar po to savaitę A. P. gyveno su tėvu, t. y. nuo 2019 m. spalio 25 d. iki 2019 m. lapkričio 3 d. ir nuo 2019 m. lapkričio 6 d. popietės iki 2019 m. lapkričio 14 d. Pasak apeliantės, remiantis ekspertizės akto išvadomis, tėvas galėjo daryti poveikį A. P., kad ji nurodytų, jog buvo mušama motinos.
2.12. Pažymi, kad ekspertizės galutinė, ketvirtoji išvada, jog A. P. paaiškinimai apie galimą įtariamosios V. P. fizinį smurtą vertintini kaip duoti jai dėl daromo poveikio, visų pirma, prieštarauja ekspertizės akto tiriamosios dalies išvadoms bei psichiatrės E. M. byloje duotiems parodymams. Atkreipia dėmesį, kad psichiatrė E. M. turėjo tęstinį tiesioginį kontaktą su A. P. nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d., be to, tuo laikotarpiu bendravo su motina V. A., tėvu T. P.. Gynėjos manymu, specialistės duoti parodymai, paremti pirminiais informacijos šaltiniais, yra laikytini objektyvūs ir patikimi.
2.13. Akcentuoja, jog visi A. P. paaiškinimai, kad motina ją mušė, buvo gauti ir užfiksuoti tuo metu, kai A. P. gyveno su tėvu T. P., t. y. tuo metu, kai ji buvo tiesioginėje tėvo įtakoje, o tiek psichiatrė E. M., tiek ekspertė psichiatrė A. Š. nurodė (pačiame ekspertizės akte pažymėta), jog A. P. elgesiui ir duodamiems paaiškinimams daro įtaką tėvų pozicija.
2.14. Gynėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad sužalojimai ant nukentėjusios kūno atsirado dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto, o ne šiai susižalojus pačiai, šiuos sužalojimus padarė V. A. suduodama smūgius diržu, nėra pagrįsta byloje esančių duomenų visuma.
2.15. Dėl teismo medicinos tarnybos specialisto išvados pažymi, jog minėta išvada nepatvirtino 30 smūgių, kategoriškai nepatvirtino ir tai, kad sužalojimai atsirado nuo smūgių diržu. Atkreipia dėmesį, kad išvadoje nurodyta, jog sužalojimai galėjo susidaryti griuvinėjant, atsitrenkiant į kietus paviršius. Pasak apeliantės, specialisto išvada tik patvirtina nukentėjusios patirtus sužalojimus, tačiau vienareikšmiškai nepatvirtina sužalojimų priežasties, nenurodo konkretaus sužalojimų atsiradimo laiko, tokiu būdu nepatvirtina V. A. kaltės. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad diržo, kaip daiktinio įrodymo, galimai nusikalstamos veikos padarymo įrankio, byloje nėra, taip pat nėra diržo apibūdinimo.
2.16. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. A. parodymus, įžvelgė jų nenuoseklumą ir prieštaringumą, tačiau gynėjos įsitikinimu, ši išvada prieštarauja byloje surinktų įrodymų duomenims. Pažymi, kad V. A. visose apklausose tvirtino, jog dukros A. P. nemušė, nuosekliai nurodė, kad tėvas T. P. nuteikinėja dukrą A. P. prieš motiną. Be to, V. A. visose apklausose nuosekliai nurodė, kad A. P. nepasakoja apie tėvą, nesako, kur buvo, ką veikė, t. y. slepia viską, kas susiję su tėčiu, tėvo paliepimu filmuoja, fotografuoja namus, tėvo žinutes telefone ištrina ir motinai neparodo.
2.17. Atkreipia dėmesį, kad tėvas (T. P.) gydėsi privačioje psichiatrinėje „duomenys neskelbtini“ klinikoje nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki 21 d., taip pat tėvas yra anksčiau gydęsis nuo alkoholizmo. Pažymi ir tai, kad 2019 m. lapkričio 6 d. policijos pareigūnai nurodė, jog tėvas elgiasi įtartinai, nervingai.
2.18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. A. pateikė į bylą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. pažymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso (duomenys neskelbtini)) iš kurios matyti, jog 2019 m. lapkričio 4 d. T. P. buvo įteikti procesiniai dokumentai. Pažymi, kad tą dieną T. P. gavo patikslintą V. A. ieškinį santuokos nutraukimo byloje, kas T. P. sukėlė itin neigiamas emocijas. Nurodo, kad minėto civilinio proceso metu buvo itin sudėtinga įteikti dokumentus T. P..
2.19. Nuteistosios V. A. gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė, kad galimai nusikaltimo požymių turinti veika buvo padaryta vykstant konfliktui šeimoje, t. y. prasidėjus teisminiam skyrybų procesui, tačiau įdėmiai, atidžiai neįvertino proceso dalyvių parodymų patikimumo, neįvertino konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, inicijuojant įvairius teisinius procesus, jų motyvų, tikslų. Atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino ir tai, jog teisme liudijusios psichiatrė E. M. bei psichologė A. Š. patvirtino, kad A. P. buvo neapsisprendusi, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, jog ji patyrė stiprų lojalumo konfliktą.
2.20. Apeliaciniame skunde akcentuojama V. A. turtinė padėtis. Nurodo, kad V. A. mėnesio pajamas sudaro darbo užmokestis UABDB „duomenys neskelbtini“ – apie 820 Eur ir UAB „duomenys neskelbtini“ – apie 250 Eur (priklausomai nuo išdirbtų valandų skaičiaus). T. P. teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui – 215 Eur nuo 2019 m. liepos 17 d. ir 230 Eur nuo 2020 m. vasario 19 d. – niekada nemokėjo ir iki dabar nemoka. V. A. kreipėsi į antstolius ir kol T. P. dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, buvo išieškota keleto mėnesių išlaikymo suma (po 215 Eur). Nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. išlaikymo dalį gauna iš Vaikų išlaikymo fondo. T. P. 2020 m. birželio 5 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo įsiskolinimo taip pat nemoka.
2.21. Pažymi, kad V. A. po santuokos nutraukimo bankui moka visą prievolės sumą, kas sudaro 208 Eur per mėnesį, bei pagal vartojimo kredito sutartį, kas sudaro 153 Eur per mėnesį. Be to, pagal automobilio lizingo sutartį kas mėnesį turi sumokėti 143 Eur įmoką. Nurodo, kad patiria buto išlaikymo išlaidas, kurios sudaro apie 190 Eur į mėnesį.
2.22. Gynėjos įsitikinimu, baudos paskyrimas V. A. turės tiesioginę, ženklią neigiamą įtaką jos išlaikomiems nepilnamečiams vaikams ir tokiu būdu bausmės veikimo ribos bus išplėstos kitų asmenų atžvilgiu, tačiau nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
2.23. Daro išvadą, kad byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, surinkti įrodymai prieštarauja vienas kitam ir remiantis jų visuma nėra pagrindo padaryti išvadą, jog V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 3 dalyje. Akcentuoja, kad nepaneigtos abejonės dėl ant A. P. kūno susidariusių kraujosruvų kilmės ir susidarymo laiko. Nurodo ir tai, kad pareiškimą policijai dėl V. A. veiksmų pateikė T. P. sudėtingo ir itin konfliktinio skyrybų proceso metu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje nuteistoji V. A. nurodė, kad skundžiamas nuosprendis neteisingas, ji dukros tikrai nemušė, gynėja prašė panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 3 d. nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
4. Nuteistosios V. A. gynėja apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl V. A. kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Pasak gynėjos, pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi vien ta įrodymų dalimi, kuri atitiko kaltinimą, skundžiamo nuosprendžio išvadas pagrindė netiesioginiais įrodymais, tuo tarpu tiesioginių įrodymų netyrė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą dėl V. A. kaltės. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2021 m. kovo 3 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
5. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020).
6. Kaip matyti iš bylos medžiagos, baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagal mažametės A. P. tėvo T. P. 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškimą, jog lapkričio 3, 4, 5 dienomis V. P., A. P. teigimu, apytiksliai po 10 kartų sudavė dukrai diržu, kadangi norėjo miegoti su mama, nes vienai miegoti baisu, sesuo ir mama ją verčia žiūrėti siaubo filmus, liko kraujosruvos, kurios užfiksuotos nuotraukose (t. 1, b. l. 12). BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pranešėjas T. P. pranešė, jog sutuoktinė smurtavo prieš mažametę dukrą A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b. l. 23). 2019 m. lapkričio 6 d. protokolo-pareiškimo duomenimis, š. m. lapkričio 3 d., 4 d., 5 d., apie 22.00 val., žmona V. P. apie 30 kartų diržu į kairės pusės šlaunį trenkė dukrai A. P., tuo savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 6). T. P. 2019 m. lapkričio 6 d. savanoriškai pateikė dvi nuotraukas su dukros A. sužalojimais (t. 1, b. l. 102-105; t. 2, b. l. 81-82). VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ rašto duomenimis, 2019 m. lapkričio 6 d. gauta informacija iš T. P., kad 2019 m. lapkričio 6 d. susitikęs su dukra A. P., jis ant dukters kūno (kurioje vietoje, tiksliai neįvardijo) pastebėjo mėlynes. T. P. teigimu, mergaitė papasakojo, kad mėlynės atsirado nuo mušimo diržu. Kaip teigė T. P., mergaitė papasakojo, kad ją mušė mama, tačiau liepė niekam apie tai nepasakoti. T. P. informuotas, kad prieš grąžindamas dukrą mamai, turi įsitikinti, jog mergaitei namuose saugu. Taip pat T. P. informuotas, kad privalo kreiptis į atsakingas institucijas, t. y. policiją ir Vaiko teisių apsaugos skyrių (t. 1, b. l. 25). Apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme T. P. parodė, kad kelias dienas nesusisiekė su dukra, todėl užvažiavo pažiūrėti, kaip jai sekasi. Atidariusi duris, dukra atrodė pasimetusi, pasakė, kad nori kažką pasakyti. Bevažiuojant pradėjo pasakoti, kad gavo diržo už tai, jog norėjo miegoti su mama, bet mama nenorėjo. Teigė, jog jai buvo baisu, nes su vyresniąja sese prisižiūrėjo siaubo filmų, žiūrėjo apie kažkokį klouną, dėl tų filmų ji norėjo miegoti su mama, kad jaustųsi saugiai. Numovusi kelnes nuo dešinės, ar kairės kojos (nepamena tiksliai), parodė mėlynes, atrodė, kad smūgiai buvo suduoti diržu, mėlynės matėsi ryškiai, tai buvo 3 ar 2 plačios, pailgos formos mėlynės. Vaikas sakė, tai vyko tris dienas iš eilės, buvo apie 10 smūgių. Fotografavo šlaunies viršutinę dalį ties sėdmenimis, tai kairė šlaunis. Dėl laiko stokos į Santarų klinikas nenuvažiavo (t. 2, b. l. 95-97). Analogiškas aplinkybes T. P. parodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiksliau nurodydamas, kad dukrą A. iš motinos paėmė 2019 m. spalio 25 d., apie 14 val., atgal atvežė 2019 m. lapkričio 3 d., apie 18.30 val. (t. 1, b. l. 99).
7. Įtariamoji V. A. tvirtina, kad dukros A. nemušė. 2019 m. lapkričio 28 d. apklausta įtariamąja parodė, kad 2019 m. lapkričio 3 d., apie 22 val., A. grįžo namo, pasidėjo daiktus, nuėjo į vonią, viena nusiprausė ir nuėjo miegoti, jokių konfliktų nebuvo, filmų nežiūrėjo. 2019 m. lapkričio 4 d. A. išėjo į mokyklą, konfliktų nebuvo, grįžus po mokyklos viskas buvo puikiai. 2019 m. lapkričio 5 d. buvo analogiška situacija, konfliktų, filmų nebuvo. Įtariamoji mano, kad tėvas dukra manipuliuoja. Visas dienas namuose buvo ir sesuo S. (t. 1, b. l. 141). Papildomos apklausos 2019 m. gruodžio 11 d. protokolo duomenimis, V. A. parodė, jog A. nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. spalio 31 d. buvo dienos stovykloje „duomenys neskelbtini“, rytais ją nuveždavo ir vakarais pasiimdavo tėtis. Mano, kad A. galėjo susižaloti stovykloje, žaisdama, nes yra judrus vaikas. Taip pat dukra trečiadieniais lanko baseiną, važiuoja autobusiuku kartu su kitais klasės vaikais. Baseine ji buvo 2019 m. lapkričio 6 d., grįžusi nieko nesakė apie mėlynes ar tai, kad būtų kur nors užsigavusi. Dukra reikalauja dėmesio eidama atbulomis ir krisdama ant užpakalio, nugaros, tai buvo kažkurią dieną tarp 2019 m. lapkričio 3 d. ir 6 d. Pamačiusi, kad nekreipia dėmesio, atsikėlė, neverkė, nesakė, kad užsigavo ir jai kažką skauda. Ji bandė A. klausti, kodėl pasakoja, kad ją mušė, tačiau A. nieko ta tema nekalbėjo (t. 1, b. l. 145-146). Pirmosios instancijos teisme V. A. taip pat tvirtino, kad dukros nemušė, dukra iki 2019 m. lapkričio 3 d. gyveno pas tėtį, užregistravo ją į dienos stovyklą. Dukra stovykloje buvo nuo spalio 28 d. iki spalio 31 d., savaitgalį – pas tėtį. Nurodė, jog kraujosruvos gali atsirasti iš bet kur, dukra judrus vaikas, bėgioja, krenta, lanko baseiną, buvo stovykloje. Nuo lapkričio 3 d. iki lapkričio 5 d. konfliktų nebuvo, jai buvo užėjęs „ožys“, norėjo miegoti kartu, kodėl norėjo, nurodyti negali. Kai A. nebuvo leista miegoti kartu, ji daužėsi, trenkėsi, nenorėjo išeiti iš kambario, ėjo atbulomis, apsimetė, kad griūna. Dukrą lietė iš nugaros delnu, kad išeitų iš kambario, nebuvo, kad griebtų, imtų, stvertų. Bandė kalbėti su ja apie sužalojimų aplinkybes, bet ji atsisakė kalbėti, sakė, kad neprisimena, nežino, nenori, dengdavo galvą su antklode (t. 2, b. l. 67-70).
8. V. A. viso proceso neigia atlikusi kokius nors tyčinius smurtinius veiksmus mažametės dukters A. P. atžvilgiu, kelia versijas, jog dukra galėjo susižaloti pati (baseine, stovykloje, krisdama atbulomis), tuo pačiu tvirtina, kad tokiu būdu jai keršija vyras (buvęs) T. P. ir tokios jos versijos iš esmės nepaneigtos. Tokio pobūdžio bylų specifika yra ta, jog dažnai pagrindinis įrodymų šaltinis yra nukentėjusiojo parodymai, tačiau šioje byloje nukentėjusiosios A. P. parodymų nėra. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji parodymų apie įvykio aplinkybes nedavė, nurodė, kad nelabai nori pasakoti apie mamą, nežino kodėl, tiesiog nenori kalbėti, niekas nekalbėjo (t. 1, b. l. 42-43). Tokioje situacijoje aktualus asmenų, bendravusių su nukentėjusiąją A. P., parodymų, teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertų paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos vertinimas. Be to, sprendžiant V. A. kaltės klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad visa situacija su mažamete vyko tėvų skyrybų proceso bei ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo metu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Kaip matyti iš 2019 m. lapkričio 6 d. tarnybinio pranešimo Nr. 1TSD-3293, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai A. J. ir E. E., nedalyvaujant tėvui, bendravo su mažamete A. P.. Mergaitė buvo gerai nusiteikusi, bendravo noriai. Pasakojo, kad antradienį (2019 m. lapkričio 5 d.) mama su sese S. žiūrėjo siaubo filmą, kuriame buvo žmonės su kaukėmis, klouno veidu, su baisiomis šypsenomis per visą veidą. A. bijojo likti kambaryje viena, atėjo pas mamą į jos miegamąjį ir prašė jos leisti miegoti kartu, tačiau mama neleido. Mergaitė nepaklaususi atsigulė į mamos lovą, tada mama labai supyko ir pasiėmusi diržą kelis kartus (tikslaus skaičiaus nenurodė) trenkė mažametei į kairę koją ties šlaunimi, jai labai skaudėjo, likusi mėlynė (t. 1, b. l. 93). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. E. nurodė analogiškas aplinkybes, papildomai pažymėjo, kad su A. bendravo 2019 m. lapkričio 12 d. vaiko teisių apsaugos skyriuje, su mergaite bendrauta be tėvo. A. smulkiau papasakojo apie mušimą, aiškino, kad mama ją mušė tris dienas iš eilės, sekmadienį, pirmadienį ir antradienį (2019 m. lapkričio 3 d., 4 d., 5 d.), mušė diržu. Sakė, kad sekmadienį mama jai sudavė diržu 10 smūgių į kairę šlaunį dėl to, kad atsigulė pas mamą į lovą, pirmadienį sudavė diržu dar 10 smūgių į tą pačią vietą ir pastūmė mergaitę, nuo ko ji nugriuvo ant grindų, antradienį mama jai sudavė dar 10 smūgių į tą pačią vietą. Mergaitė bendravo labai noriai, pasakojo pati, papildomų klausimų nereikėjo užduoti (t. 1, b. l. 116). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoja E. J. (E.) aplinkybių detaliai neprisiminė, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat nurodė, jog pokalbio metu su A. kėlė nerimą, kad vaikui nebūtų įteigta, nes ji viską pasakojo labai tiksliai ir aiškiai. Tokio amžiaus vaikas dažniausiai bijo tai pasakoti, bet šiuo atveju baimės nebuvo (t. 2, b. l. 93-94). Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir išdėstytas 2019 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 119), duotus parodymus apylinkės teisme patvirtino, taip pat paaiškino, jog tuo atveju, jei vaikas painiojasi duodamas parodymus, tai jie pažymi, šiuo atveju mergaitė kalbėjo tiksliai ir aiškiai (t. 2, b. l. 118-119).
10. A. P. apie tai, kad mama mušė diržu, 2019 m. lapkričio 7 d. konsultacijos metu pasakojo VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro gydytojai – vaikų ir paauglių psichiatrei E. M.. Įrašo asmens sveikatos istorijoje duomenimis, mergaitė pasakojo, kad buvo išsigandusi, kai mama mušė tris dienas (sekmadienio vakarą, pirmadienio ir antradienio), nes A. norėjo miegoti su mama, mama neleido. Liepė eiti A. į savo lovą, kol suskaičiuos iki trijų arba „būsiu priversta“ paimti diržą. Pasak mergaitės, mama mušė su sagtimi. Kalbėdama labai muistėsi kėdėje, tampė šaliką (t. 1, b. l. 70-71). Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog A. konsultacijos buvo pradėtos tėčio iniciatyva. Tėtis skundėsi mamos netinkamu elgesiu su A., tarp tėvų tuo metu vyko skyrybų procesas. Tėtis pasakojo, kad mama skriaudžia A., neprižiūri jos, rodo siaubo filmus, buvo kryptingi tėčio kaltinimai mamai. Tėtis tvirtino, kad pas jį viskas gerai, jis rūpinasi A. ir ją prižiūri. Būdama su tėčiu konsultacijoje, A. pritardavo viskam, ką jis sako. Po kažkurio laiko konsultacijos kreipėsi ir A. mama, ji pasakojo priešingą istoriją, kad tėtis manipuliuoja A., sukelia tokias situacijas, kuriose mama dukrai atrodo blogai besielgianti. Mama tėčio kaltinimus dėl netinkamo elgesio su dukra neigė, nors pripažino, kad būna visokių situacijų, pasibara su A. Vieną dieną atvykęs į konsultaciją tėtis pasakė, kad ant A. kūno yra mėlynės, nes mama ją mušė. Tos konsultacijos metu girdint tėčiui A. apie sumušimą kalbėjo lygiai tą patį, ką sakė tėtis. A. sakė prašiusi mamos, kad galėtų kartu miegoti, bet mama neleido ir tada mušė. Vėliau bendravo su A. negirdit tėčiui. Ji pakartojo tą patį, ką sakė tėtis – kad mama ją mušė. Likusi viena, A. labiau įsitempdavo, galvodavo, ką pasakyti, kaip teisingai atsakyti į klausimus. Liudytojai susidarė įspūdis, kad A. kalbėjo tai, ką norėtų girdėti tėtis. Bendraudama su A. tėvais, liudytoja susidarė įspūdį, kad jie abu norėjo pasiekti savo tikslų panaudodami tam A. (t. 1, b. l. 58). Šiuos parodymus liudytoja patvirtino pirmosios instancijos teisme bei papildomai paaiškino, kad konsultacijos prasidėjo iki įvykio, tėvai skyrėsi ir A. dėl to išgyveno, tėvas perspėjo, kad liudytoja turės ruošti dokumentus teismui ir reikės liudyti. Taip pat liudytoja nurodė, kad A. linksma, aktyvi, kūrybinga mergaitė, konsultacijose, kuriose būdavo dviese, ji buvo adekvati, rami, tačiau kai būdavo tėtis ar mama, ji natūraliai pasikeisdavo, įsitempdavo, keisdavosi priklausomai nuo to, su kuo buvo. Vaikas buvo susipainiojęs, ką sakyti, klausė, kas bus, jei pasakys, ir kas bus, jei nepasakys. Liudytojai keista, kad mergaitė taip smulkiai ir detaliai pasakoja, nes kai smurtaujama, dažniausiai taip detaliai nepasakojama, tuo pačiu nurodė, jog A. patvirtino, kad taip, mama mušė su diržu dėl miegojimo kartu, ar, kad nemiega (t. 2, b. l. 97-99).
11. Apie tai, jog motina smurtavo, užfiksuota Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje, kurios duomenimis, mergaitė (A. P.) teigė, jog motina tris dienas iš eilės, po 10 kartų per dieną trenkė jai diržu per kairę šlaunį, visą laiką į tą pačią vietą (t. 1, b. l. 85).
12. A. P. charakteristikos, pateiktos mokytojos L. A., duomenimis, mokinė praleido pamokas lapkričio 7-8 dienomis. Mama lapkričio 7 d. rytą informavo, kad vaiką lapkričio 6 d. popietę pasiėmė tėvas ir į namus neparvežė. Prašė informuoti, ar mergaitė ateis į mokyklą. A. į mokyklą neatvykus, buvo susisiekta su tėvu, kuris pranešė, kad mama mergaitę mušė, dabar dukra su juo. Lapkričio 11 d., kai A. atėjo į mokyklą, mergaitė nebuvo linkusi kalbėtis apie pastarųjų dienų įvykius. Užklausus apie fizinį smurtą, mokinė neryžtingai atsakė: „mušė biški...neatsimenu...“ (t. 1, b. l. 97). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. A. parodė, kad A. atėjus į mokyklą lapkričio 11 d., paklausė, kas nutiko, A. lyg neryžtingai, lyg kikendama pasakė, jog mama ją truputi mušė. Paklausus, kaip ir kodėl tai nutiko, A. pasakė, kad neatsimena (t. 1, b. l. 122-124). Nagrinėjant baudžiamą bylą teisme, liudytoja nurodė, jog paklausus mergaitės, ar mama mušė, ši atsakė, kad „tik biški“. Taip pat paaiškino, kad 2019 m. lapkričio mėnesį nei baseine, nei persirengimo patalpoje nematė sužalojimų ant A. kūno, kiti vaikai apie sužalojimus jai nepasakojo (t. 2, b. l. 92-93).
13. A. P. buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, (2020 m. liepos 20 d. – rugpjūčio 24 d. aktas Nr. 103MS-85/2020), kurios išvadomis, A. P., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį, gali suprasti konkrečias faktines byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, tačiau negali duoti apie tai parodymų dėl jai daromo poveikio ir (ar) emociškai prieraišių santykių su įtariamąja. A. P. paaiškinimus apie galimą įtariamosios V. P. (A.) fizinį smurtą vaikų ir paauglių psichiatrui, VTAS specialistams, mokytojai, med. ekspertui, tėvui galima vertinti kaip išsakytus remiantis asmenine patirtimi, o jos parodymus – vertinti kaip duotus dėl jai daromo poveikio (t. y. parodymų ji nedavė). Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje užfiksuota ir tai, jog tikslinantis ekspertizės tikslą tiriamoji nurodo: „tikriausiai dėl mušimo, kur man tėtis pasakė. Meluoti jis man sakė, nes jis norėjo, kad aš gyvenčiau su juo“ (t. 1, b. l. 50-56).
14. Pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė A. Š. ekspertizės aktą patvirtino ir paaiškino, jog ekspertizės metu išryškėjo A. P. pakitusi emocinė būsena. Tikėtina, kad A. P. įgijo daugiau žinių apie tai, kas vyksta, apie juridinius dalykus, apie galimas pasekmes. Tikėtina, kad ji buvo labiau informuota apie tai ir tuomet pasikeitė jos emociniai išgyvenimai. Pasak ekspertės, ekspertizės metu matėsi, kad A. P. išgyvena negatyvius jausmus dėl tėvų skyrybų, dėl tarpusavio konfliktų, ji aiškiai pasakė, kad myli savo tėvus ir nori jų meilės. Nuo ikiteisminio tyrimo apklausos A. neduoda parodymų, labai drovisi, vengia šitos temos, atsiranda supratimas apie juridines pasekmes jos mamai. A. nenori neigiamų pasekmių mylimam asmeniui. Ji nenori apie mylimą asmenį kalbėti neigiamai. Tiesioginių duomenų apie juridines pasekmes byloje nėra, nėra jos tiesioginių žodžių, nusakančių, kad ji staiga suvokė tas pasekmes, bet yra netiesioginiai duomenys apie pasikeitusią elgseną, nuomonės persimainymą ekspertizės metu. Ekspertė akcentavo, kad nukentėjusioji pradėjo kalbėti apie mamą išskirtinai teigiamai, netiesiogiai matyti, kad ji siekia neutralizuoti padėtį. Jei anksčiau apie mamą kalbėjo iš neigiamos pusės, tai vėliau pradėjo kalbėti apie ją iš teigiamos pusės, o apie tėvą pradėjo kalbėti neigiamai. Tai nėra realistiška. Jei vaikas natūraliai nebijotų kalbėti apie savo tėvus, jis pasakytų ir teigiamų, ir neigiamų dalykų tiek apie mamą, tiek apie tėvą. Tai įrodo, kad vaiku yra manipuliuojam, įteigiama tam tikra nuomonė. Yra akivaizdu, kad vaikui yra daromas poveikis. Pažymėjo, kad ekspertizės metu A. sakė: „man tėtis sakė pameluoti, bet nebeprisimenu, ką pameluoti“ ir ji nebežinojo, ką pasakyti. Ekspertės A. Š. teigimu, naivus atvirumas buvo pas specialistus, o apklausos ir ekspertizės metu – „nežinau“. Pasak ekspertės, A. bando neigti ankstesnius žodžius, bet daro tai nesėkmingai (t. 2, b. l. 108-111).
15. Ekspertė S. S. pirmosios instancijos teisme ekspertizės aktą patvirtino ir parodė, jog A. nenustatytas joks psichikos sutrikimas (t. 2, b. l. 108).
16. Teismo vaikų ir paauglių psichologės ekspertės A. Š. paaiškinimo duomenimis, tiriamosios, kaip mažo vaiko, emociškai priklausomo nuo pagrindinio prieraišumo asmens (mamos, kuri byloje yra įtariamoji), elgesys keičiasi ikiteisminio tyrimo metu – ji neduoda parodymų, akivaizdžiai bijo neigiamai kalbėti apie mamą, ekspertizės metu išskirtinai teigiamai apibūdina mamą. Neatmetama, kad šiuo laikotarpiu jai buvo paaiškintos juridinės bylos pasekmės. Psichologiniu požiūriu, vaikams tėvų skyrybos yra emociškai nepakeliamos, šiuo atveju tiriamoji patyrė tėvo netektį (vaikams vieno iš tėvų išėjimas konfliktiškose skyrybose prilygsta jo netekčiai), o šis ikiteisminis tyrimas gali reikšti (priklausomai, kas jai yra apie tai pasakyta) ir mamos netektį (t. 1, b. l. 61).
17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 8 d. specialisto išvados Nr. G3973/2019 (01) duomenimis, A. P. kūno tyrimas atliktas 2019 m. lapkričio 8 d. Specialisto išvados įvykio aplinkybėse nurodoma, jog iš vaiko žodžių prieš keletą dienų, tiksliai nenurodo, kada, motina trenkė diržu į šlaunies sritį. Pateikta išvada, kad A. P. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, dešiname dilbyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir susidarė galimai 3-5 paros iki apžiūros. Sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, padaryti kietais bukais daiktais, specifinių žalojančio daikto požymių neužsifiksavo. Kategoriškai negalima atmesti galimybės, kad sužalojimai galėjo susidaryti griuvinėjant, atsitrenkiant į kietus paviršius. Trauminių kraujosruvų susidarymo metu visada jaučiamas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 109-111).
18. Specialistas K. Z. pirmosios instancijos teisme savo išvadą patvirtino ir paaiškino, kad buvo suskaičiuotos visos kraujosruvos, kadangi dvi kraujosruvos šlaunyje yra netoli viena kitos, o sužalojimai dažniausiai vertinami plokštumomis, todėl buvo įvertintos skirtingos plokštumos ir nustatyta, jog sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Kraštai buvo išplaukę. Kategoriškai neatmetė galimybės, kad sužalojimai atsirado vienas po kito, galėjo būti, jog atsirado neilgai trukus vienas po kito. Patvirtino, kad nuo sudavimo diržu gali susidaryti tokios kraujosruvos, nurodė, jog diržas priskiriamas prie kieto buko daikto, nes jis gali įgauti pagreitį. Pažymėjo, kad tokios kraujosruvos galėjo susidaryti atsitrenkus į kitus bukus daiktus. Pailgos kraujosruvos formuojasi, kai žmogus atsitrenkia į buitinės apyvokos objektus, kurie turi kraštus, tada kraujosruvos būna aštraus krašto ir pailgos formos. Nurodė ir tai, kad laikui bėgant kraujosruvas ribojantys kraštai labiau išplaukia, nes tai yra kraujo išsiliejimas į muštuosius poodžio audinius. Pirmą parą kraštai būtų matomi, bet laikui bėgant kraštai išplaukia ir tampa kaip vandens lašai. Nurodė ir tai, kad apžiūros metu stengiasi gauti informaciją iš nukentėjusiojo asmens, bet šiuo atveju nurodyta, kad lydintis asmuo paaiškino iš vaiko žodžių, kad prieš keletą dienų motina trenkė diržu į šlaunies sritį, tai yra papildoma informacija, nes tyrimo objektas yra ne žodžiai, o kūnas ir medicinos dokumentai (t. 2, b. l. 111-112).
19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme papildomai buvo apklaustas specialistas K. Z., kuris savo išvadą patvirtino. Pateikus byloje (t. 1, b. l. 103-105; t. 2, b. l. 81-82) esančias nuotraukas, specialistas parodė, kad vadovaujantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos vadybos sistemos procedūromis, pagal nuotraukas neatliekamos jokios ekspertizės ir daryti išvadų iš nuotraukų jis neturi jokios teisės, nes turi teisę atlikti tik gyvų, mirusių asmenų ir medicinos dokumentų tyrimus. Negali pasisakyti ir negali komentuoti, ar nuotraukose matomas vaizdas atitinka užfiksuotas kraujosruvas specialisto išvadoje, nes nuotraukose nesimato lokalizacija, nėra mastelio, tai reiškia, kad negali pasisakyti apie dydį. Vadovaujantis poodinių kraujosruvų spalvomis daroma išvadas apie jų senumą, laikotarpį. Iš skaitmeninės nuotraukos tai daryti yra kategoriškai draudžiama. Akcentavo, jog kiti daiktai gali sudaryti kraujosruvą, kuri suformuos pailgą formą, t. y. stalo kraštas, palangė, kažkas tokio, kas turi briauną. Nurodė, jog buvo netaisyklingos formos, šiek tiek pailgos poodinės kraujosruvos. Kategoriškai paneigti ar patvirtinti, kad tai buvo padaryta su diržu, nėra galimybės, nes nebuvo specifinių charakteristikų, kurios būtų būdingos būtent diržui.
20. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į liudytojos S. P. – vyresniosios V. A. dukters, parodymus, akcentuojant, kad kaltinime nurodytu laiku ji buvo namuose, tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų netyrė. Iš tiesų, liudytoja S. P. apie įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teisme apklausta nebuvo. Apeliacinio proceso metu, siekiant pilnai, objektyviai ir nešališkai ištirti visas bylos aplinkybes, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui, psichologei, buvo apklausta liudytoja S. P., Liudytoja dėl mėlynių ant sesės kojų parodė, jog kiek prisimena, sesuo grįžo iš stovyklos su mėlynėmis. Niekas prieš ją nesmurtavo, tai greičiausiai buvo iš stovyklos, kažkur bėgiojo, nukrito ir susižeidė. Mėlynės ant sesės kojų pastebėjo dieną – dvi po grįžimo iš stovyklos, kai paklausė, pradžioje sesuo nenorėjo sakyti, po to pasakė, jog žaidė, nukrito. Matė filmą, kur žmonės buvo su kaukėmis, klouno veidu ir su didelėmis šypsenomis per visą veidą, su draugais žiūrėjo per kompiuterį. Pasak liudytojos, A. buvo atėjusi į kambarį, liudytoja prašė išeiti, nes žiūri siaubo filmą ir nenori jai košmarų nakčiai, bet sesuo neišėjo. Sesuo po filmo prieš miegą bijo, prašė, kad su ja liudytoja ar mama miegotų. Jei mamai reikėdavo į darbą išsimiegoti, tada A. pradėdavo „ožius“ rodyti, verkti, rėkti, trankyti viską, daužyti duris Apie tai, kad pas sesę yra mėlynė, sužinojo jos tėtis ir po kiek laiko sužinojo mamytė. Po to, kai A. grįžo iš stovyklos namo, per tas dienas jokių konfliktų nebuvo, nes ji grįžo po devynių, beveik dešimtą, vakare. Kitą dieną A. nuėjo praustis ir tada pamatė mėlynes. Liudytoja nurodė ir tai, kad patėvis sakydavo A., jog pasakytų, kad sesė, mamytė ją muša, tada kažką nupirks. Su mama prieš A. tikrai nesmurtavo, šeimoje smurtavo T., t. y. jos patėvis, sesės tėvas.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).
22. Šiuo konkrečiu atveju, anksčiau aptarti duomenys vienareikšmiškai nepatvirtina, kad ant mažametės kūno užfiksuoti sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis ir juos padarė būtent V. A.. Kaip minėta, V. A. proceso metu kaltę neigė ir šiuo metu neigia, tvirtina, kad dukros nemušė. Byloje nenustatytas nė vienas asmuo, kuris matė kaltinime nurodytus įvykius arba tiesiogiai gali nurodyti kokias nors kitas, kaltinimą patvirtinančias aplinkybes. Priešingai, apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja S. P. tvirtino, kad sesuo grįžo iš stovyklos su mėlynėmis. Niekas prieš sesę nesmurtavo, tai greičiausiai iš stovyklos, kažkur bėgiojo, nukrito ir susižeidė. Mėlynes ant sesės kojų pastebėjo dieną – dvi po grįžimo iš stovyklos. Bylos duomenimis, 2019 m. spalio 17-31 dienomis A. P. dalyvavo dienos stovykloje (t. 2, b. l. 8). T. P. teigimu, dukrą A. iš motinos paėmė 2019 m. spalio 25 d., apie 14 val., atgal atvežė 2019 m. lapkričio 3 d.
23. Iš esmės visi anksčiau aptarti ir pirmosios instancijos teisme ištirti duomenys yra tik išvestiniai iš mažametės nukentėjusiosios paaiškinimų. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal T. P. pareiškimą policijai, T. P. teigimu, mergaitė papasakojo, kad mėlynės atsirado nuo mušimo diržu, mergaitė papasakojo, jog ją mušė mama. Išanalizavus anksčiau aptartus liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą, matyti, kad asmenims, kurie su A. P. bendravo 2019 m. lapkričio 6 – 11 dienomis, mergaitė papasakojo įvykio aplinkybes, jog pažiūrėjus siaubo filmą, kuriame rodė baisų klouną, bijojo miegoti viena, norėjo miegoti pas mamą lovoje, dėl to ją mama diržu mušė į kairę šlaunį. VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro gydytoja – vaikų ir paauglių psichiatrė E. M. atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusioji smulkiai ir detaliai pasakojo aplinkybes, nors pasak liudytojos, kai smurtaujama, dažniausiai taip detaliai nepasakojama. Pažymėjo, kai konsultacijoje būdavo dviese, nukentėjusioji buvo adekvati, rami, tačiau kai būdavo tėtis ar mama, ji natūraliai pasikeisdavo, įsitempdavo. Liudytoja L. A. (mokytoja) parodė, jog mergaitė jai sakė, kad mama „biški mušė“, tuo pačiu nurodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesį nei baseine, nei persirengimo patalpoje nematė sužalojimų ant A. kūno, kiti vaikai apie sužalojimus jai nepasakojo. Tuo tarpu ekspertinio tyrimo metu nukentėjusioji neigė bet kokį smurtinį V. A. elgesį jos atžvilgiu, tvirtino, kad tai tėtis liepė meluoti. Ekspertė A. Š. tokius paaiškinimus vertino kaip duotus dėl jai daromo poveikio. Ekspertizės išvada konstatuota, jog A. P. negali duoti parodymų dėl jai daromo poveikio ir (ar) emociškai prieraišių santykių su įtariamąja.
24. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, mažamečio vaiko paaiškinimus, atpasakotus kitų asmenų, kurie yra prieštaringi, reikėtų vertinti labai atsargiai. Kaip minėta, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo teisėjui parodymų apie įvykio aplinkybes nedavė. Nustatyta, kad kaltinime nurodytu metu tarp V. A. ir T. P., kuris pirmas pastebėjo sužalojimus ant dukters kūno bei surašė pareiškimą policijoje, buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, vyko skyrybų procesas, nukentėjusioji gyveno tai pas motiną, tai pas tėvą, kas natūraliai galėjo turėti įtakos vaiko tam tikrų įvykių suvokimui bei vertinimui. Remiantis teismo vaikų ir paauglių psichologės ekspertės A. Š. paaiškinimais, psichologiniu požiūriu vaikams tėvų skyrybos yra emociškai nepakeliamos, šiuo atveju, tiriamoji patyrė tėvo netektį (vaikams vieno iš tėvų išėjimas konfliktiškose skyrybose prilygsta jo netekčiai), o šis ikiteisminis tyrimas gali reikšti (priklausomai, kas jai yra apie tai pasakyta) ir mamos netektį.
25. Pirmosios instancijos teismas V. A. kaltę grindė 2019 m. lapkričio 8 d. specialisto K. Z. išvada bei jo paaiškinimais teisme, taip pat ir T. P. pateiktomis nuotraukomis. Remiantis 2019 m. lapkričio 8 d. specialisto išvada, sužalojimai susidarė galimai 3-5 paros iki apžiūros. Svarbu paminėti tai, kad nukentėjusiosios apžiūra atlikta tik lapkričio 8 d., nors T. P. apie sužalojimus iš dukros sužinojo, apie tai pranešė policijai lapkričio 6 d. Pirmosios instancijos teisme specialistas K. Z. akcentavo, kad laikui bėgant kraujosruvas ribojantys kraštai labiau išplaukia, nes tai yra kraujo išsiliejimas į muštuosius poodžio audinius. Pirmą parą kraštai būtų matomi, bet laikui bėgant kraštai išplaukia ir tampa kaip vandens lašai. Be to, specialisto išvadoje konstatuota ir tai, kad sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais; specifinių žalojančio daikto požymių neužsifiksavo. Specialistas kategoriškai neatmetė galimybės, kad sužalojimai galėjo susidaryti griuvinėjant, atsitrenkiant į kietus paviršius. Šiuo atveju specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, tačiau vienareikšmiškai nepatvirtina, kad jie padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis – suduodant diržu.
26. Baudžiamojoje byloje pateiktos T. P. nuotraukos, kaip nurodoma, darytos 2019 m. lapkričio 6 d., kuriose galimai užfiksuoti A. P. sužalojimai. Atliekant dalinį įrodymų tyrimą, šios nuotraukos buvo pateiktos specialistui K. Z., tačiau specialistas negalėjo pasakyti (komentuoti), ar nuotraukose matomas vaizdas atitinka užfiksuotas kraujosruvas specialisto išvadoje, nes nurodytose nuotraukose nesimato lokalizacija, nėra mastelio, negalėjo pasisakyti apie sužalojimų dydį, padarymo laiką. Akcentavo, jog ir kiti daiktai gali sudaryti kraujosruvą, kuri suformuos pailgą formą, t. y. stalo kraštas, palangė, kažkas tokio, kas turi briauną. Pasak specialisto, kategoriškai paneigti ar patvirtinti, kad tai buvo padaryta diržu, nėra galimybės, nes nebuvo specifinių charakteristikų, kurios būdingos būtent diržui.
27. Šiuo atveju yra išnaudotos visos galimybės, siekiant nustatyti, kada ir kaip nukentėjusioji susižalojo ar buvo sužalota, tačiau byloje esantys duomenys neleidžia tiksliai atkurti visos įvykių eigos, o neginčijamų duomenų, patvirtinančių V. A. smurtinius veiksmus, byloje nėra. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, nepavykus pašalinti abejonių, jos turi būti vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina buvus kraujosruvas ant mažametės kūno, dėl to ginčo nėra, tačiau iš esmės nėra nustatyta paties fakto, kad nukentėjusioji buvo sužalota kaltinime nurodytu laiku ir būdu, tuos veiksmus atliko būtent V. A..
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, pripažindamas, jog V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 3 d. nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Kadangi apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
29. V. A. (P) 2019 m. lapkričio 28 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 152), panaikintina.
30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. sausio 5 d. pateikė pažymą Nr.(12.32) PT – 41 dėl antrinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už antrinę teisinę pagalbą A. P. valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 199,02 Eur (t. 2, b. l. 84-85). Pagal BPK 106 straipsnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos gali būti išieškomos tik iš pripažinto kaltu asmens. Apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, todėl iš V. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos.
31. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Tenkinti nuteistosios V. A. gynėjos advokatės Astos Martišienės apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2021 m. kovo 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
V. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą išieškoti iš V. A. 199,02 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.