Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-06-20 · Administracinė byla Nr. A-502-993-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-20
Bylos Nr.
A-502-993-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01109-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Virgilijus Valančius, Artūras Drigotas (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
V. D.
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-993/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01109-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą, prie kurio prisideda trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotame skunde ir teismo posėdyje prašė: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija, atsakovas) 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1D-2553 (2); 2) priteisti iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovas moka jam sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Lietuvos Respublikos Seimas, neatsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) suformuotą praktiką dėl pensijų mažinimo, 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuriuo buvo sumažintos pensijos, tačiau nenustatytas dėl šio sumažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas. Pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažinus pensijos dydį, dirbantis asmuo, kuriam mokama pareigūno pensija, yra diskriminuojamas dėl savo socialinės padėties. Toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Dėl Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatų taikymo pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos, t. y. pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų nustatytas.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nes Laikinojo įstatymo nuostatos, kurių pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo, nebuvo pripažintos įsigaliojusiu teismo sprendimu (nutarimu) prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl ginčijamas Vidaus reikalų ministerijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas neįrodė, kad Vidaus reikalų ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba, trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą tenkino iš dalies – priteisė V. D. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. 38 383,83 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį bei įpareigojo Vidaus reikalų ministeriją nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuojant ir išmokant V. D. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją netaikyti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto pensijos dydžio ribojimo iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija tuo metu, kai dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.

Ištyręs bylos faktines aplinkybes, teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo paskirta ir mokėta pritaikius indeksaciją 2 840,57 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas, pareiškėjui paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas. Nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjui iš viso išmokėta 31648 Lt valstybinė pensija (b. l. 72). Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos skyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidarė 38 383,83 Lt dydžio pensijos nepriemoka (b. l. 72), kuri priteistina iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Taip pat nustatė, kad ginčijamu 2010 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1D-2553 (2) Vidaus reikalų ministerija atsakė į pareiškėjo skundą dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Apskaičiuodama pensijų dydžius, Vidaus reikalų ministerija vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas vadovavosi teisės normomis, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, teismas darė išvadą, jog atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas.

III.

Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą visa apimtimi.

Atsakovų apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pagal Konstitucinio Teismo praktiką yra preziumuojama, jog, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją, ir kad tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime aiškiai pasisakė, jog pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris buvo oficialus paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., nei 2012 m. birželio 30 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d., nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį. Dėl to Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui, susiklosčiusiam iki šio nutarimo įsigaliojimo.Teismas neteisingai paskaičiavo neišmokėtą pensijos dalį (38 383,83 Lt). Priteisdamas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, pensijos nepriemoką, teismas vadovavosi Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 9 d. pažyma Nr. 11D(P)-4493 apie pareiškėjo 2010–2012 m. pensijos dydį ir neatkreipė dėmesį, kad nuo 2012 m. kovo mėnesio pareiškėjui pensija neribojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Pareiškėjui nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. buvo išmokama perskaičiuota pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Norint teisingai paskaičiuoti pareiškėjo ribojamos (neišmokėtos) pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. įskaitytinai, iš bendros už šį laikotarpį perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pensijos sumos reikia atimti bendrą perskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį ir pareiškėjui išmokėtą pensijos dydžio sumą, t. y. 56 598,88 – 31 648,73 = 24 950,15 Lt.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paduotame Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytiniame pareiškime, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 131 straipsnio 1 dalimi, prisideda prie atsakovų apeliacinio skundo.

Atsiliepimas

Pareiškėjas V. D. atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atsakovų apeliacinis skundas, prie kurio prisideda trečiasis suinteresuotas asmuo, tenkintinas iš dalies.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. teisėtumo ir pagrįstumo bei neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

ABTĮ 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo vadovautis ABTĮ 136 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, pagal kurias apeliacinės instancijos teismas nesaistomas apeliacinio skundo argumentų ir privalo patikrinti visą bylą, t. y. tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, kreipdamasis į administracinį teismą, prašė panaikinti atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1D-2553 (2), kuriuo jam buvo atsisakyta mokėti visą paskirtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, bei priteisti iš atsakovų neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Iš taip suformuluoto skundo dalyko aišku, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėjas tikisi iš jam palankaus teismo sprendimo – t. y. pareiškėjas siekia, kad jam būtų sumokėta visa neišmokėta valstybinės pensijos dalis, nepaisant pagrindų, kuriais buvo atliktas pareiškėjo pensijos sumažinimas.

Iš ginčijamo Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1D-2553 (2) (b. l. 9–10), Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 9 d. pažymos Nr. 11D(P)-4493 apie pareiškėjo 2010–2012 m. pensijos dydį (b. l. 72) duomenų ir proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis buvo ribojamas trim teisiniais pagrindais, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi.

Teismas, skundžiamame sprendime paskaičiuodamas pareiškėjui priteistiną neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, vadovavosi minėta Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 9 d. pažyma Nr. 11D(P)-4493 apie pareiškėjo 2010–2012 m. pensijos dydį, kurioje skirtinguose stulpeliuose nurodomi pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) dydžiai, perskaičiuoti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. atskirai pritaikius kiekvieną iš trijų nurodytų pensijų ribojimo pagrindą – t. y. Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį. Aptariamoje Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje nėra pateikta duomenų (detalių paskaičiavimų) apie tai, kokia bendra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos suma būtų išmokėta pareiškėjui už nurodytą laikotarpį, jeigu jam nebūtų taikomi pensijos apribojimai, nustatyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-531 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778, ir 2010 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. XI-1124 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) bei Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, kurių nuostatos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai (turint galvoje, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatos Konstitucinio Teismo buvo pripažintos atitinkančiomis Konstituciją), bei kokia bendra pareiškėjo valstybinės pensijos nepriemokos suma susidarė ginčijamu laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neteisėtai mažinant pareiškėjo pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. įstatymų redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į tai, kad Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 9 d. pažymoje Nr. 11D(P)-4493 pateiktų duomenų akivaizdžiai nepakanka sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš atsakovų visą neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., o kitų detalių paskaičiavimų, iš kurių teismas galėtų nustatyti tikslų ginčijamu laikotarpiu susidariusios pareiškėjo valstybinės pensijos nepriemokos dydį, į bylą nėra pateikta, apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti pareiškėjui iš atsakovo būtent 38 383,83 Lt dydžio neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį kaip nepagrįstą byloje esančiais faktiniais duomenimis.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismas, paskaičiuodamas pareiškėjui priteistiną neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, vertino tik pareiškėjo pensijos apribojimą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas ir paliko nenagrinėtą klausimą dėl pareiškėjui paskirtos pensijos sumažinimo Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu.

Minėta, kad ABTĮ 86 straipsnyje yra nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 dalis). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas <...> (2 dalis). Vadovaujantis ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies nuostatomis, darytina išvada, kad teismo išvados inter alia grindžiamos įrodymais. ABTĮ 81 straipsnis įpareigoja teismą, nagrinėjant administracines bylas, aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

Nagrinėjamu atveju nustačius, jog skundžiamas teismo sprendimas dėl valstybinės pensijos nepriemokos sumos priteisimo pareiškėjui yra nepagrįstas konkrečiais įrodymais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks sprendimas neatitinka aukščiau nurodytų ABTĮ reikalavimų, todėl negali būti laikomas pagrįstas ir teisėtas. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 ir 2 p., 142 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į šioje nutartyje pateiktas pastabas.

Taip pat pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1D-2553 (2), kuriuo atsakovas atsisakė mokėti pareiškėjui jo pageidaujamo dydžio pensiją, teisėtumo ir pagrįstumo, teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktus išaiškinimus (ABTĮ 13, 20 str.). Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, priėjo išvadą, kad teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Todėl nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą, prie kurio prisideda trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiArtūras DrigotasVirgilijus ValančiusDalia Višinskienė