Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-518-190-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-20
Bylos Nr.
1A-518-190-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lencikas (pirm.), Regina Pociene, Virginija Švedienė
Nuteistasis
J. Š.
Nukentėjusysis
R. C.

Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 518/2010

Teisejas Arturas Pažarskis Procesinio sprendimo kategorija:(S)

2.4.5., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. gegužes 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko,

teiseju Reginos Pocienes ir Virginijos Švedienes,sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,nuteistojo gynejui advokatui Stasiui Karveliui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. Š. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (už R. C. nedideles vertes turto pagrobima) ir paskirta 20 paru arešto;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu 7 menesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu 6 menesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. bausmes subendrintos apemimo budu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutine subendrinta bausme laisves atemimas 7 (septyniems) menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

J. Š. del kaltinimo pagrobus nedideles vertes R. S. turta pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. išteisintas, neirodžius kaltinamojo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Iš dalies tenkintas nukentejusiosios R. C. civilinis ieškinys ir iš J. Š. R. C. priteista 250 litu turtine ir 200 litu neturtinee žala.

Iš J. Š. R. C. priteista 250 litu R. C. jos turetoms proceso išlaidoms atlyginti.

R. C. civilinis ieškinys dalyje del nuompinigiu priteisimo paliktas nenagrinetas

R. S. civilinis ieškinys atmestas.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

J. Š. nuteistas už tai, kad pagrobe svetima nedideles vertes turta, svetimus asmens dokumentus bei svetima elektronine mokejimo priemone, o butent : jis 2009-01-11 nuo 16.20 val. iki 16.30 val. bute, esanciame (duomenys neskelbtini), iš maisto prekiu krepšio, priklausancio R. C., pagrobe nedideles vertes svetima turta, t.y. pinigine, 100 Lt. vertes, kurioje buvo 150 Lt grynuju pinigu, asmens tapatybes kortele Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymejimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduoti R. C. vardu ir AB banko „Hansabankas“ mokejimo korteles „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ego“ Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu budu pagrobe nedideles vertes svetima - R. C. priklausanti 250 Lt vertes turta, svetimus asmens dokumentus, bei svetimas elektronines mokejimo priemones, kurias neteisetai laike iki 2009-01-12 15 val. G. V. priklausanciame bute, esanciame (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, ivertines nukentejusiosios R. C. ir liudytoju parodymus, padare išvada, kad negincytinai yra nustatyta ir irodyta, jog pas kaltinamaji J. Š. buvo nukentejusiajai priklausanti pinigine su pinigais, dokumentais ir elektroninemis mokejimo priemonemis. Kaltinamojo versija, kad pinigine su daiktais jis rado laiptineje yra neitinama ir atmetama, nes šiuo atveju, teismas remesi nuosekliais nukentejusiosios R. C. parodymais, jog ji pinigine paliko bute, o veliau grižusi nerado pinigines ir joje buvusiu 150 litu, asmens dokumentu ir elektroniniu mokejimo priemoniu. Byloje nebuvo nustatyta faktiniu duomenu, kad ivykio metu J. Š. bute buvo kiti asmenys. Liudytojai G. V. ir R. B. teisme patvirtino, kad mate moteriška pinigine pas J. Š., jie patvirtino, jog veliau pinigine gražino nukentejusiajai. Liudytojas R. B. patvirtino aplinkybe, kad jis ir J. Š. apžiurinejo nukentejusiosios dokumentus ir korteles, o veliau J. Š. juos sumete i pinigine, kuria užmete ant spintos. Fakto, kad mate pinigineje buvus dokumentus ir korteles, teisme neneige ir pats kaltinamasis. Šios aplinkybes leido padaryti išvada, jog kaltinamasis žinodamas, kad pinigine, dokumentai ir banko korteles priklauso nukentejusiajai, nesieme jokiu veiksmu, kad juos gražinti, neturedamas jokio teisinio pagrindo neteisetai pakankamai ilga laika dokumentus ir elektronines mokejimo priemones laike bei faktiškai minetais daiktais atsikrate, palikdamas juos kaimyno bute ant spintos, kas rodo, jog kaltinamasis ir neketino gražinti daiktu nukentejusiajai. Kaltinamojo veiksmai yra tyciniai - jis veike tiesiogine tycia, nes numate savo nusikalstamos veikos pobudi ir norejo taip veikti. Pagrobto turto verte yra 250 litu, kas viršija 1 MGL, taciau neviršija 3 MGL. Nusikalstamos veikos yra baigtos, nes kaltinamasis realiai naudojosi pavogtu turtu – pinigais, kuriuos išleido, bei pagrobe laike svetimus asmens dokumentus bei svetimas elektronines mokejimo priemones. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 178 str. 4 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu R. C. pareiške 10900 litu dydžio civilini ieškini, praše priteisti 900 litu turtine ir 10000 litu neturtine žala. Kaltinamasis civilini ieškini pripažino tik dalyje del pinigu vagystes – 80 litu. Teismas civilini ieškini dalyje del turtines žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Teismas padare išvada, kad yra irodyta, jog kaltinamasis pavoge iš nukentejusiosios 150 litu ir ji turejo papildomu išlaidu del pagrobtos korteles blokavimo, ka patvirtina jos banko saskaitos išrašas.

Apylinkes teismas taip pat kopnstatavo, jog byloje yra irodyta, kad nukentejusioji del turto, dokumentu ir elektroniniu mokejimo korteliu vagystes patyre nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, taciau byloje nukentejusioji nepateike irodymu, jog tai turejo ilgalaikes pasekmes jos bendravime su aplinkiniais ir jos psichologinei busenai ar psichinei sveikatai. Nusikalstamu veiku pasekmes nera nepataisomos, nukentejusiajai dokumentai ir mokejimo korteles gražinti, padaryta nežymi turtine žala. Vertinant kaltinamojo turtine padeti, teismas atsižvelge i tai, kad jis šiuo metu nedirba, turi vaiku, turi nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismu praktika del neturtines žalos dydžiu priteisimo, padare išvada, kad nukentejusiosios prašoma 10 000 litu suma yra nepagristai didele, todel civilini ieškini šioje dalyje tenkino iš dalies ir iš kaltinamojo nukentejusiajai priteise 200 litu dydžio neturtine žala.

Taip pat pirmosios instancijos teismas iš J. Š. priteise 250 Lt proceso išlaidu.

J. Š. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. tuo, kad pagrobe nedideles vertes svetima turta, o butent: jis 2008-07-25 nuo 09 val. iki 11 val., budamas R. S. priklausanciame bute, esanciame (duomenys neskelbtini), pagrobe svetima turta - R. S. priklausanti mobiliojo ryšio telefona „Samsung SGH 300“ kartu su SIM kortele, bendros 170 Lt vertes, tokiu budu padarydamas pastarajam nurodyto dydžio turtine žala.

Teismas ištyres byloje esancius irodymus, padare išvada, jog byloje nera surinkta pakankami irodymu, kurie patvirtintu J. Š. kalte del nukentejusiojo R. S. telefono vagystes. Kaltinamasis teisme neige voges telefona. Nors ikiteisminio tyrimo metu J. Š., budamas sulaikytas, pirmoje apklausoje 2009-01-14 prisipažino pavoges telefona (b.l. 91), taciau kitos apklausos metu 2009-04-22 jis paneige savo ankstesnius parodymus ir nurode, kad telefono nevoge (b.l. 99). Tokios pozicijos jis laikesi ir teisme. Teisme apklausti nukentejusysis R. S. bei liudytojas G. V., kurie kartu gere su kaltinamuoju, nenurode, jog mate, kad nukentejusiojo telefona pagrobe kaltinamasis. Nukentejusysis R. S. ir liudytojas policijos pareigunas A. A. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme teige, jog bunant prie kaltinamojo buto duru, kelis kartus buvo skambinta i nukentejusiojo mobilaus ryšio telefono numeri ir tuo metu telefonas skambejo kaltinamojo bute. Taciau nurodyta aplinkybe neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog bute skambejo butent nukentejusiojo telefonas bei nera irodymu, kurie leistu patikrinti ir patvirtinti tokius nukentejusiojo ir liudytojo A. A. parodymus. Šiuo atveju tai yra tik prielaida, nes pats telefonas nebuvo rastas, kas po jo dingimo telefonu naudojosi ikiteisminio tyrimo nera nustatyta. Šiuo atveju kaltinamajam neigiant vogus, nesant kitu objektyviu ir negincijamu tiesioginiu irodymu, teismas J. Š. del kaltinimo pagrobus svetima nedideles vertes turta pagal LR BK 178 str. 4 d. yra išteisino, neirodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. kovo 1 d. nuosprendi ir ji išteisinti.

Teigia, jog R. C. pinigines nevoge, todel pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. turi buti išteisintas, jo kalte neirodyta. Teismas grinde jo kalte tik nukentejusiosios parodymais, taciau jos duotu parodymu nepatvirtina kiti byloje surinkti irodymai - niekas nemate, kad nukentejusioji ant lovos krepšyje, kartu su kitais daiktais paliko ir pinigine. Atkreipia demesi, jog nukentejusioji nedelsdama nesikreipe i policijos pareigunus, nors žinojo jo varda, pavarde.

Apelianto teigimu, liudytoju G. V. ir R. B. parodymai turejo buti vertinami kritiškai, nes ivykio metu jie buvo neblaivus, be to nei vienas iš ju nemate, iš kur pas ji atsirado pinigine. Pažymi, jog jis nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinejimo teisme metu, tvirtino, kad pinigine, su joje esanciais daiktais, rado laiptineje.

Taip pat, anot J. Š., jis turetu buti išteisintas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. bei 214 str. 1 d., nes jis iš rastos pinigines sieke pavogti pinigus, o kitu ten buvusiu daiktu: dokumentu ir mokejimo instrumentu, pagrobti neketino.

Apeliantas tikina, jog R. C. elektroniniu mokejimu korteliu jis nepanaudojo ir neturejo tokio sumanymo jas panaudoti. Jis bei jo draugai rasta pinigine apžiurejo ir suprato, kad pinigine priklause R. C., ir jokiu korteliu bei dokumentu iš pinigines nepaeme. Ši fakta patvirtino liudytojai - G. V. ir R. B.. Pinigine su dokumentais ir elektroninem mokejimu kortelemis gražino R. C..

Atkreipia demesi, jog teismas nepašalino prieštaravimu del aplinkybes, kas gražino R. C. pinigine – R. B. ar jie visi (jis, R. B. ir G. V.). Taip pat nebuvo išsiaiškinta, kaip pinigine su dokumentais ir kortelemis „atsirado“ bute, esanciame (duomenys neskelbtini), pas G. V. ant spintos.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. Prašo atkreipti demesi, jog yra pripažintas kaltu del vieno nesunkaus bei dvieju apysunkiu nusikaltimu. Teismas nepagristai, anot apelianto, nepripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, jog jis yra vienintelis sunus ir rupinasi bei išlaiko savo sergancia motina. Pažymi, jog šiuo metu vengia vartoti alkoholi, turi drauge, kuri jam padeda kovoti su šiuo iprociu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, prokurore praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyre, tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus, bei padare teisinga ir pagrista išvada del J. Š. kaltes. Byloje surinkti irodymai ivertinti remiantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybiu išnagrinejimu, tinkamai vadovaujantis istatymu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatu. Tai, jog nuteistasis nesutinka su jam nenaudingu irodymu vertinimu ir pateikia sau palankiu irodymu vertinimo versija, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeide irodymu vertinimo taisykles. Kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, jog skundo turinys leidžia teigti, kad apeliantas, pripažindamas padares jam inkriminuotus nusikaltimus, mano, jog paskirtoji bausme yra per griežta. Taciau vis delto apeliaciniu skundu prašo skundžiama nuosprendi panaikinti ir ji išteisinti, tuo budu gincija jo kaltes klausima. Apeliacines instancijos nuomone, tokia nuteistojo pozicija yra nelogiška ir dviprasmiška.

Nors nuteistasis neigia padares jam inkriminuojamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., taciau jo kalte byloje irodyta nuosekliais nukentejusiosios R. C. parodymais, kuriu pagristumu bei objektyvumu teismui netiketi nebuvo pagrindo, juolab, kad juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia ir kiti teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti irodymai.

Taigi, iš nukentejusiosios R. C. parodymu matyti, kad ji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, jog 2009-01-11 atvažiavusi i iš J. Š. išnuomota buta, jame sutiko nuteistaji. Nuejusi i parduotuve ji pirkinius paliko kambaryje ant lovos ir išejo i kiema, nes turejo susitikti su drauge. Grižusi po 5-8 minuciu, rado išmetytus daiktus, o pinigines, kuria paliko ant lovos krepšyje, nebebuvo. Pinigineje buvo dokumentai, banko korteles ir 150 Lt. Bute taip pat nebuvo ir J. Š.. Ji, budama lauke prie laiptines duru girdejo, kaip trinktelejo buto durys, taciau J. Š. i lauka neišejo. Kita diena po ivykio, t.y. pirmadieni ji užblokavo banko korteles ir kreipesi i policija. Ta prirmadieni, t.y. 2009-01-12 ji grižusi nebegalejo patekti i buta, nes buvo užrakinta ir kita spyna, nuo kurios ji rakto neturejo. Laiptineje pralauke tris valandas, kai pamate, kaip du vyrai parveda girta J. Š.. Vienas iš tu vyru jai atidave pinigine, joje pinigu nebebuvo. Tokius parodymus nukentejusioji R. C. dave tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 48, 52, 55), tiek apklausiama teisiamajame posedyje.

Pažymetina, jog J. Š. ir pats teisme pripažino, jog pasisavino R. C. pinigineje buvusius 80 litu. Pirmosios instancijos teismas pagristai J. Š. versija, jog pinigine jis rado laiptineje vertino kaip neitikinama pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybes ir ja atmete. J. Š. kalte del svetimo nedideles vertes turto, svetimu asmens dokumentu bei svetimos elektronines mokejimo priemones pagrobimo negincytinai nustatyta byloje ištirtu irodymu visetu.

Nors liudytojai G. V. bei R. B. ivykio tiesiogiai ir nemate, taciau patvirtino, jog 2009-01-12 jie pas J. Š. mate moteriška pinigine. Nuteistasis iš jos paeme pinigu ir dave juos G. V., kad šis nupirktu alkoholio. Be to, liudytojas R. B. teisiamajame posedyje parode, kad mate pinigineje asmens dokumentus bei kitas korteles.

Taigi byloje nustatyta, kad nuteistasis, be kitu daiktu, pagrobe ir nukentejusiosios R. C. asmens dokumentus bei elektronines mokejimo priemones, kurios buvo pinigineje kartu su pinigais. Pagrobes iš nukentejusiosios pinigine, nuteistasis apžiurejo jos turini ir pamate, kad joje yra asmens dokumentai bei banko korteles, suprato, kad tai yra svetimi dokumentai bei svetimos elektronines mokejimo priemones, nes su G. V. juos aptarinejo, mate foto nuotraukas ant ju ir G. V. pasake, kad dokumentai yra jo nuomininkes, ši fakta J. Š. patvirtino teisiamajame posedyje (t. 2, b.l. 12). Nepaisant to, jog J. Š., žinodamas, kad pinigine, dokumentai ir banko korteles priklauso nukentejusiajai, paliko juos pas kaimyna bute ant spintos, t.y. nesieme jokiu veiksmu, tikslu juos gražinti R. C. ir neteisetai pakankamai ilga laika dokumentus ir elektronines mokejimo priemones laike, kas patvirtina, jog apeliantas jau savo nuožiura disponavo nurodytais iš nukentejusiosios pagrobtais pinigais bei kitais daiktais, neketindamas ju gražinti. Del aukšciau nurodytu aplinkybiu, nuteistasis J. Š., pagrobdamas pinigine, mate ir suvoke, kad pagrobia ir asmens dokumentus bei elektronines mokejimo priemones. Veika pripažistama padaryta tycia, kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojinguma, numato jos padarinius ir ju siekia. Šiuo atveju nuteistasis, surades pinigineje pinigus, dokumentus bei elektronines mokejimo priemones, viska pasisavino ir laike, taigi jo tycia šiuo atveju jau buvo nukreipta ne tik i turto vagyste, bet ir i dokumentu bei elektroniniu mokejimo priemoniu pagrobima. Esant tokioms bylos aplinkybems, pirmosios instancijos teismas teisingai J. Š. nusikalstama veika kvalifikavo ir pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. bei 302 str. 1 d.

Apeliacinio skundo argumentas, jog J. Š. nukentejusiosios dokumentu bei elektroniniu mokejimo priemoniu nepanaudojo ir neketino ju panaudoti kvalifikacijai tiek pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., tiek pagal 302 str. 1 d. reikšmes neturi, nes šie nusikaltimai gali buti padaromi alternatyviais veiksmais, t.y. atsakomybe kaltininkui kyla padarius bent viena dispozicijose nurodytu veiku.

Apeliaciniame skunde J. Š. taip pat prašo pritaikyti jam Lietuvos Respublikos BK 75 str., teigdamas, jog jam paskirta per griežta bausme. Lietuvos Respublikos BK 75 str. gali buti taikomas tuomet, kai teismas prieina išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kolegija, ivertinusi baudžiamosios bylos medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog J. Š. už padarytus nusikalstamus skirtinos realios laisves atemimo, o už baudžiamaji nusižengima – arešto, bausmes. Taikyti nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir atideti paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma nera teisinio pagrindo. J. Š. yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d.), be to yra daug kartu baustas administracine tvarka, jo asmenybe apibudinama neigiamai, jis nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, del ko ne karta gydesi. Taigi, šiuo atveju nera pagrindo manyti, kad paskirtos bausmes tikslai gali buti pasiekti atidejus jos vykdyma. J. Š. yra linkes nusikalsti, pažeisti istatymo reikalavimus ir siekiant sustabdyti kaltininko nusikalstamu veiku daryma jam skirtina reali laisves atemimo bausme. Apeliacine instancija sprendžia, kad bausme J. Š. paskirta tinkamai, atsižvelgiant i visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybe.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdestytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str 1 d. 1 p., kolegija

nutare:

nuteistojo J. Š. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LencikasTeisejai Regina PocieneV. Š.