Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-28 · Byla Nr. N-62-1767-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-28
Bylos Nr.
N-62-1767-11
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03348-2010-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-1767/2011Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03348-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 41.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 8 d. nutarimu pripažino J. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 500 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad J. S. 2010 m. birželio 19 d., apie 16.30 val. iš parduotuvės „Iki“, esančios Taikos pr. 28, Klaipėdoje, pavogė prekių už 36,49 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde J. S. nurodo, jog jam paskirta nuobauda yra per griežta. Nurodo, jog byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, reali žala parduotuvei nepadaryta. Dėl padaryto pažeidimo gailisi, atsakomybės nevengia, anksčiau nuobaudų neturėjo. Teismo posėdyje nedalyvavo, kadangi protokole nebuvo nurodyta bylą nagrinėjanti teisėja ir posėdžio salė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

J. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra, apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, jog paskirta 500 litų bauda yra per griežta.

ATPK 50 straipsnyje numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo 300 iki 700 litų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų. Apeliantui paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² straipsniuose nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. S. nuobaudą, šių teisės normų nepažeidė. Byloje nenustatyta nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas gailestis nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (žr. Administracinių teismų praktiką, Bylas dėl administracinių teisės pažeidimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje apie gailestį dėl padaryto pažeidimo J. S. užsiminė tik apeliaciniame skunde, pirminiame paaiškinime to nenurodė. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą nuobaudą.

Tad, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarimą J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas