- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- 1-855-1112/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42967-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Baudžiamoji byla Nr. 1-855-1112/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42967-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4
2019 m. gruodžio 20 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-42967-19, kurioje
R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 17 kartų, paskutinį kartą – 2019 m. lapkričio 6 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 20 parų arešto bausme, bausmės neatlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. mušdamas (smurtaudamas) sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2019 m. spalio 6 d. apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, pas draugą namuose kilusio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau 6 kartus rankomis ir kojomis A. K. į įvairias jo kūno vietas ir rankomis, smaugė, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinės ausies srityje, kairės akies abiejų vokų - kairio skruosto srityje, krūtinės ląstos dešinėje, odos nubrozdinimą dešinio žando srityje, muštinę žaizdą kairio skruosto srityje, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinės kairėje, taip sukeldamas A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. R. V. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
R. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio 6 d. jis, S. G. ir kiti jam nepažįstami vyrai gėrė alkoholinius gėrimus pas pažįstamą A. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Išėjus nepažįstamiems vyrams, jis, S. ir A. pasiliko, vėliau jis užmigo balkone. Prabudęs ir nuėjęs į kambarį pamatė, kad A. K. laižo miegančios S. G. veidą. Nurodė, kad tada įsiuto ir pradėjo šaukti, mušti A. K. suduodamas rankomis ir kojomis nemažai smūgių į įvairias jo kūno vietas. Nurodė, kad dėl girtumo negali pasakyti, kiek tiksliai smūgių ir kur sudavė smūgius, bet galėjo būti, kad ne mažiau 6 kartus, padarydamas A. K. įtarime nurodytus sužalojimus, nes lyg daugiausia smūgių sudavė į veidą ir krūtinę. Po smurto A. K. išbėgo į laiptinę, šaukė, kad kvies policiją, tada vienas pats nieko nelaukdamas išbėgo iš to buto. Nurodė, kad jokių pinigų iš A. K. namų neėmė. Nurodė, kad dėl savo poelgio gailisi (b. l. 136-138 l.).
Be R. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. nurodė, kad 2019 m. spalio 6 d. vakare prie parduotuvės sutiko iš matymo pažįstamus asmenis R. V. ir S. G. Susitikęs su nurodytais asmenimis pašnekėjo ir nutarė eiti pas jį į namus esančius (duomenys neskelbtini). Vakarą leido gerai, juokavo, baigė išgerti alkoholinius gėrimus ir S. G. pirma nuėjo į lovą atsigulė, po kelių minučių prie jos prisijungė ir R. V., o jis nuėjo į kitą lovą miegoti. Visi miegojo tame pačiame kambaryje tik skirtingose lovose. Vėliau, kai buvo tamsu, jį gulintį iš lovos išvertė R. V. ir reikalavo, kad duotų jam pinigų. Pasakė, kad turi tik banko kortelę, tai R. V. nepatiko ir jis pradėjo jį mušti. Nurodė, kas R. V. jį spardė kojomis, mušė rankų kumščiais suduodamas nenustatytą kiekį smūgių į veido sritį, dėl ko sekančia dieną jam pamėlynavo akis. Įvykio metu S. G. atrodė išsigandusi, jam vis sakė kad liautųsi. Kai nustojo mušti, R. V. pamatė, kad ant komodos yra padėta 200 eurų, juos pasiėmė ir išbėgo pro duris. Tuo pat metu jis skambino savo draugams, kad šie ateitų ir jam padėtų sulaikyti R. V. Bute liko S. G. Nurodė, kad dėl tokių asmens veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam skaudėjo, taip pat patyrė ir turtinį nuostolį, kadangi asmuo iš jo pavogė 200 eurų. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė, nes jie paviršiniai ir savaime praeinantis (b. l. 40-41). Nukentėjusysis A. K. papildomos liudytojo apklausos metu parodė, kad dėl pinigų vagystės nėra tikras dėl sumos, todėl pareiškimo dėl vagystės nerašys, pradėtą tyrimą dėl vagystės prašo nutraukti (b. l. 53-54). Nukentėjusysis papildomos apklausos metu 2019 m. spalio 6 d. apie 13.00 val. jam paskambino S., pasisiūlė ateiti pas jį į svečius. Jis su S. ir R. V. netrukus ir susitiko. Baigiant išgerti trečiąjį butelį degtinės į svečius taip pat atėjo R. Ž. ir R., kurio pavardės nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Atėję R. ir R. prisijungė prie jų ir taip pat su jais vartojo alkoholį. Baigus išgerti trečiąjį butelį degtinės S. ir R. nuėjo miegoti į kambarį, pro kurį patenkama į balkoną, o jie su R. išvažiavo su taksi automobiliu į degalinę "(duomenys neskelbtini)" nusipirkti cigarečių. Išgėrus butelį degtinės, pas A. K. į svečius dar atėjo jam tik iš matymo žinomas vyriškis, kurio duomenų jis nežino, jis gyvena (duomenys neskelbtini) name, jis atėjo lyg ir su M. B. Kai svečiai buvo išvaryti, jo lovoje jau miegojo R. V. ir S., kadangi kitos lovos neturi, prigulė šalia jų. Užmigus jį pažadino R. V., jo iš karto paklausė, ar yra ko išgerti, negavęs gerti, pradėjo jo reikalauti pinigų. Banko kortelę atsisakė duoti, tada iš karto R. V. jį gulintį lovoje pradėjo daužyti rankomis, jis bandė nuo jo gintis, tačiau R. V. parvertė ant grindų ir pradėjo jį rankomis smaugti. Nurodė, kad nuo jo išsilaisvinęs išbėgo į laiptinę ir pradėjo šauktis pagalbos, R. V. parsitempė atgal į kambarį ant grindų parvertęs pradėjo kojomis spardyti. Ištrūkęs ir pagriebęs savo mobilaus ryšio telefoną nubėgo į vonią, kur užsirakinęs pasiskambino policijai. R. V. išgirdęs, kad jis išsikvietė policiją, iš buto pasišalino (b. l. 46-48). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad norėtų reikšti civilinį ieškinį dėl padaryto jam sveikatos sutrikdymo. Papildomus dokumentus (patvirtinančius ieškinio sumą, patirtas išlaidas ir kt.) dėl civilinio ieškinio pateiks vėliau (b. l. 59).
– ikiteisminio tyrimo metu apklausta S. G. parodė, kad 2019 m. spalio 6 d. dienos metu su pažįstamu R. V. buvo pas pažįstamą G., kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek atsimena, R. susiskambino su pažįstamu A. ir sutarė dar išgerti. Išėjus iš G. prie parduotuvės susitiko A. A. nupirko alkoholinių gėrimų ir juos pasikvietė pas save į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Atėjus į butą, balkone vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau pas A. buvo atvažiavęs draugas iš (duomenys neskelbtini), kuris taip pat prisijungė prie jų draugijos. Kiek atsimena, dar buvo atėjęs A. draugas R. Išgertuvių metu vartojo tik degtinę, kurios išgėrė tikrai daug (gal net virš 2 litrų). Iš miego ji pabudo nuo triukšmo, atsikėlusi bute pamatė A., kuriam ant veido buvo mėlynė. Bute R. nebebuvo, atvykus policijai, ji išėjo. Kitą dieną ji vėl nuėjo pas A., kur toliau vyko išgertuvės, kurių metu jis pasakė, kad jį vakar sumušė R., nes jai miegant jis buvo mane apsikabinęs, todėl R., būdamas balkone, galėjo tai pastebėti. Vėliau susitikus su R. jis jai papasakojo, kad jai miegant prie jos glaustėsi A., todėl tarp jų kilo konfliktas. Ji pati konflikto ir muštynių momento nematė, todėl negali nurodyti aplinkybių, kas buvo konflikto iniciatorius, ir kas kiek smūgių sudavė (b. l. 68-70).
– ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. O. parodė, kad 2019 metų spalio mėnesį jis buvo pas R. Ž. svečiuose ir tuomet paskambino pažįstamas A. K., kuris pasikvietė juos į svečius. Einant į svečius jie nusinešė alkoholio, t. y. alaus. Atėjus pas A. K. į namus jo bute buvo alaus ir degtinės. Pas A. K. namuose buvo mergina, jos vardo ir duomenų nežino, dar buvo kažkoks vyriškis, jo duomenų taip pat nežino. A. K. buvo išėjęs į lauką ir po kurio laiko grįžo su degtinės buteliu ir dar su dviem nepažįstamais vyriškiais. Išeinant iš A. K. buto, pas jį pasiliko mergina ir vyriškis. Išėjus iš buto po kurio laiko paskambino A. K. ir paprašė ateiti pas jį į namus, nes jį neva sumušė ir jis su R. Ž. nuėjo pas jį į butą (b. l. 85-87).
– 2019 m. spalio 6 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, jog 2019 m. spalio 6 d. 20 val. 59 min. užregistruotas pranešimas, kad vyksta konfliktas dėl galimai pavogtų pinigų, pranešėjui buvo trenka per veidą, ištinusi akis. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) pranešėjas A. K. nurodė, kad 2019 m. spalio 6 d. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, vakare apie 20 val. 30 min. jį sumušė sugėrovas R. V., kuris buvo atėjęs su S. G. Dėl girtumo negalėjo nuosekliai papasakoti įvykio aplinkybių, nurodė, kad sugėrovas jam sudavė 6-7 smūgius. Ant pranešėjo veido matėsi sužalojimai (b. l. 1).
– 2019 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota įvykio vieta (b. l. 24-30).
– Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo dalis dėl 200 Eur, priklausančių A. K., pagrobimo nutraukta nenustačius nusikalstamos veikos požymių (b. l. 10-14).
– 2019 m. spalio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad:
1. A. K. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinės ausies srityje, kairės akies abiejų vokų - kairio skruosto srityje, krūtinės ląstos dešinėje; odos nubrozdinimas dešinio žando srityje; muštinė žaizda kairio skruosto srityje; muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinės kairėje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais.
2. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginių trauminių poveikių kietais bukais daiktais metu. Griuvimo klausimas spręstinas pateikus konkrečias griuvimo aplinkybes.
3. Sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais.
4. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku.
5. A. K. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 93).
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo R. V. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, t. y. nukentėjusiojo A. K. ir liudytojos S. G. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada, kurie nekelia abejonių. Dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką taip pat nekyla abejonių. R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis kilusio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau 6 kartus rankomis ir kojomis A. K. į įvairias jo kūno vietas ir rankomis, jį smaugė, taip sukeldamas A. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Nukentėjusiajam išaiškinta apie teisę reikšti ieškinį, tačiau iki nurodyto termino civilinis ieškinys nebuvo pateiktas (b. l. 65).
Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti R. V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 39 parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.
R. V. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 143-145).
Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 147).
BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko R. V. asmenybę – anksčiau teismo teistas, pagal paskutinį 2019 m. lapkričio 6 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 106-121), baustas administracine tvarka (b. l. 122-123), nedirbantis (b. l. 124), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 126).
Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui. Teismo nuomone būtent tokio dydžio ir rūšies bausmė bus pakankamai efektyvi siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, asmuo bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. V. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir sumažinta bausmė subendrintina su 2019 m. lapkričio 6 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2019 m. lapkričio 6 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir skirtina galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė.
Pradėjus arešto bausmės vykdymą 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (b. l. 140-141).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pripažinti R. V. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 39 (trisdešimt devynių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. skirti galutinę sumažintą 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. lapkričio 6 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės iš dalies pridedant 2019 m. lapkričio 6 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. V. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Pradėjus arešto bausmės vykdymą panaikinti R. V. 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajam R. V., kad areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas pataisos įstaigoje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.