Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-23 · Civilinė byla Nr. 2S-2065-619/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-23
Bylos Nr.
2S-2065-619/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
D. N., R. T.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2065-619/2014Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2014 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. N. ir R. T. prašymo, dėl sutarties patvirtinimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, priėmimo klausimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2010-07-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-8797-235/2010 patenkino pareiškėjų D. N. ir R. T. prašymus dėl bažnyčios nustatyta tvarka sudarytos ir Civilinės metrikacijos įstaigoje apskaitytos santuokos įrašo panaikinimo bendru sutikimu, panaikino santuokos apskaitos įrašą bei patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo CMS panaikinimo pasekmių (7-9 b.l.).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų D. N. ir R. T. prašymas, kuriuo jie prašė patvirtinti pareiškėjų 2014-06-13 sudarytą sutartį dėl 2010-05-26 sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo (dėl santuokos nutraukimo pasekmių) pakeitimo ir papildymo. Pareiškėjai nurodė, kad 2014-06-13 sutartis sudaryta iš esmės pasikeitus pareiškėjos D. N. turtinei padėčiai, atsiradus naujoms 2010-05-26 d. sutarties sudarymo metu neegzistavusioms aplinkybėms. Prašo pakeisti įsipareigojimų kreditoriui vykdymo tvarką. Pareiškėjai taip pat siekia papildyti 2010-05-26 sutarties sąlygas dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatant konkrečią dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjams D. N. ir R. T. terminą iki 2014-08-11 pareiškimo trūkumams pašalinti. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pasikeitus pareiškėjų turtinei padėčiai, 2010-02-26 sutartimi nustatyti įsipareigojimai kreditoriui negali būti keičiami (CK 3.53 str. 3 d.). Dėl kitokio prievolių vykdymo paskirstymo pareiškėjai turi kreiptis į savo kreditorių, t.y. banką, o ne į teismą. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjai turi patikslinti savo pateiktą sutartį iš jos pašalinant sąlygas, susijusias su finansinių įsipareigojimų vykdymu kreditoriui (sutarties 2.1, 2.2 punktai) bei atitinkamai pakoreguoti sutarties 2.4 punktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja D. N. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjų prašymą patvirtinti Sutartį dėl Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo. Pareiškėja skundžiamą nutartį prašo panaikinti šiais motyvais:

1. CK 3.53 straipsnio 3 dalis nenustato jokių išimčių dėl prašomų pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų turinio. Todėl pareiškėja mano, kad priešingai nei išaiškino teismas skundžiamas nutartimi, pagal šią teisės normą buvę sutuoktiniai gali pakeisti visas, tame tarpe ir su turtinių įsipareigojimų vykdymu susijusias sutarties sąlygas. Ji nurodė, kad informavo banką, jog kreipiasi į teismą dėl sąlygų pakeitimo, tačiau iš banko jokių prieštaravimų nebuvo.

2. Pareiškėja mano, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutarties sąlygos turi būti keičiamos ne teismine tvarka.

Atsiliepimas

Kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka, kad būtų pakeista įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m liepos 1 d. sprendimu patvirtinta pareiškėjų Sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo numatyta įsipareigojimų kreditoriui vykdymo tvarka, nes yra pažeidžiami kreditoriaus interesai. Nurodė, kad dėl netinkamų įsipareigojimų vykdymo buvo nutraukta 2008-06-19 Kreditavimo sutartis vienašališkai 2011-02-03 d., pradėtas priverstinis išieškojimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

CK normose, reglamentuojančiose santuokos nutraukimą, įtvirtinta taisyklė, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Į tokių spręstinų klausimų sąrašą įtrauktas ir sutuoktinių turto padalijimas. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Šią sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį- jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalies normoje nustatyta iš teismo sprendimo res judicata taisyklės išimtis, todėl ji neturėtų būti aiškinama plečiamai. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-872/2003; 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje O. M. v. R. M. , bylos Nr. 3K-3-350/2006, 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. A. M. , bylos Nr.3K-3-474/2006 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant, ar vienas iš buvusių sutuoktinių siekia pakeisti tas teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, kurių keitimui netaikoma prieš tai aptarta išimtis, visų pirma būtina išsiaiškinti sutarties turinį ir jos sąlygų tikrąją prasmę. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar Sutarties 2.2, 2.3, 2.4 punktai reiškia Sutarties sąlygų keitimą. Sutartims dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikytinos bendrosios sutarčių teisės normos (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.155 straipsnio 1 dalis), taip pat sutarčių aiškinimo taisyklės, išdėstytos CK 6.193-6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Šiuo atveju sutarties tikslas inter alia yra pasidalyti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Paprastai šis tikslas pasiekiamas, suderinta šalių valia surandant tokį turto padalijimo variantą, kuris geriausiai užtikrina šalių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamoje byloje šalys bendru sutarimu susitarė, kad visus sutartinius įsipareigojimus (kredito grąžinimą, palūkanų mokėjimą ir kt.) pagal kredito gavėjų D. T. ir R. T. su kreditoriumi sudarytą 2008-06-19 kreditavimo sutartį po santuokos nutraukimo prisiima ir vykdo kredito gavėjai R. T. ir D. T. solidariai. Tuo tarpu naujai teismo prašomoje patvirtinti sutartyje pareiškėja D. N. įsipareigoja grąžinti 30 000 Lt dydžio sumą kreditoriui, o R. T. įsipareigoja kreditoriui grąžinti likusią kredito dalį, padengti visas palūkanas, delspinigius, kylančius iš kreditavimo sutarties ir įvykdyti visus kitus kreditoriaus reikalavimus. Sisteminis šių sutarties sąlygų aiškinimas suponuoja išvadą, kad pareiškėjai nori pakeisti savo įsipareigojimų kreditoriui sąlygas. Tai akivaizdžiai prieštarauja CK 3.53 str. 3 d.. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino pareiškėjams, kad dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo jie turi kreiptis į kreditorių, o ne į teismą. Pažymėtina tai, kad kreditorius prieštarauja sutarties sąlygų pakeitimui, nurodydamas, kad yra pažeidžiami jo interesai.

Pagal šiuo metu susiklosčiusią teismų praktiką, dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tik tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Kadangi pareiškėjai pateiktame prašyme dėl santuokos nutraukimo pasekmių nori keisti ir nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė pareiškėjams pašalinti trūkumus ir suformuluoti aiškų, o ne sąlyginį prašymą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Kadangi pareiškėjos D. N. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-22 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjams D. N. ir R. T. naują terminą iki 2014 m. spalio 13 d. pareiškimo trūkumams pašalinti.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė