Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui UAB ,,Valakampių vystymo grupė“ dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Valakampių vystymo grupė“ 7778 Lt už aplinkai padarytą žalą. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys nesklebtini)., Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), 2008 m. balandžio mėnesį, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo buvo nukirsti 20 vnt. įvairių rūšių žali saugotini želdiniai. Atsakovo direktorius R. R., kaip įmonės vadovas, nesiėmė teisės aktuose nustatytų priemonių gamtos išteklių naudojimo bei aplinkos apsaugos reikalavimų užtikrinimui. Atsakovo direktoriui R. R. 2009-01-07 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir R. R. 2009-01-13 VRAAD Miškų kontrolės skyriaus nutarimu Nr.VR 15.1-1. pagal ATPK 86 straipsnį nubaustas 200 Lt administracine bauda, kurią 2009-01-20 sumokėjo. Savavališkai nupjovus medžius, gamtai padaryta 7778 Lt žala, atsakovas padarytos žalos gera valia neatlygino, todėl ieškovas prašė ją priteisti.

Atsakovas UAB „Valakampių vystymo grupė“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas turi įrodyti delikto subjektą, neteisėtus atitinkamo subjekto veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp subjekto veiksmų ir padarytos žalos. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių deliktinės atsakomybės taikymą atsakovui.

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismaskonstatavo, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis, 34 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, privalo atlyginti žalą gamtai, apskaičiuotą pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Pagal minėto Įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Teismas konstatavo, kad pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, jog 2008-04-15 patikrinimo aktas neatitiko teisės aktų nustatytų formos ir turinio reikalavimų ir buvo surašytas pažeidžiant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16, 17 straipsnių reikalavimus, „Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisykles“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559, kadangi patikrinime nedalyvavo juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo, nors toks dalyvavimas yra numatytas (Taisyklių 4 punktas). Apylinkės teismas, taip pat atsižvelgė į tai, kad 2008-04-15 patikrinimo aktas nėra sunumeruotas, jame nėra nurodyta detali informacija dėl aplinkai padarytos žalos nustatymo ir nepakankama tam, kad būtų nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, akto nepripažino oficialiuoju (prima facie), turinčiu didesnę įrodomąją galią ir vertino jį su kitais byloje esančiais įrodymais atsižvelgiant į šiuose įrodymuose esančią informaciją, šios informacijos pakankamumą, prieštaravimų nebuvimą ir kt. Teismas sprendė, kad 2008-04-15 akte nenurodžius, jog sklypas, kuriame buvo nukirsta 20 žalių medžių, buvo identifikuotas ir sklypo ribos nustatytos GPS pagalba bei nenustačius liudytojų galinčių patvirtinti tikrintojų argumentus, ieškovo pateiktas administracinio teisės pažeidimo įforminimas yra netikslus ir prieštaringas, todėl konstatavo, jog atsakovo civilinei atsakomybei kilti nėra visų būtinų sąlygų ir ieškinį atmetė kaip nepagrįstą (CK 1.5, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009-12-01 sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo UAB ,,Valakampių vystymo grupė“ 7778,00 Lt už aplinkai padarytą žalą.

Nurodo, kad teismas nagrinėdamas civilinį ginčą supainiojo administracinės ir civilinės atsakomybės teisenas ir pagrindinį dėmesį skyrė dokumentų įforminimo analizei, nors nagrinėjant civilinę bylą nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu civiliniame ieškinyje. Teismas teisiškai neįvertino atsakovo veiksmų, bei nepagrįstai neapklausė liudytoju atsakovo įmonės vadovo R. R., galėjusio paaiškinti reikiamas aplinkybes dėl neteisėto želdinių kirtimo. Teismas neįvertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų pagrindžiančių, jog 2006 metais sklype, kuriame buvo iškirsti medžiai jie buvo ir augo, todėl remiantis Aplinkos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 274 patvirtinta tvarka turėjo būti saugomi (2.1 punktas). Teismas neįvertino aplinkybės, jog leidimas kirtimui turėjo būti gautas nepriklausomai nuo medžių kiekio sklype. Skundžiamame teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, jog teismui nebuvo pateiktos panoraminės nuotraukos su joje buvusiais kelmais, ant 2008 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto nėra registracijos numerio, nenuodytas prietaisas kuriuo nustatytos ribos, kadangi nurodytos aplinkybės negali paneigti žalos gamtai padarymo fakto. Teismas netinkamai įvertino Vilniaus miesto savivaldybės vyr. specialisto P. R. parodymus, kadangi minėtas asmuo 2008 m. balandžio 15 d. atliekant žemės sklypo patikrinimą dalyvavo kaip liudytojas ir šis faktas patikrinimo akte užfiksuotas.

Atsakovas UAB ,,Valakmpių vystymosi grupė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendmą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas tinkamai apibrėžė civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovo teiginys, jog administracinės baudos apmokėjimo faktas patvirtina atsakovo kaltę, dėl gamtai padarytos žalos yra nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas netinkamai interpretavo Vilniaus miesto savivaldybės vyr. specialisto P. R. parodymus, ir nepagrįstai teigiama, jog P. R. buvo liudytojų surašant skundžiamą aktą. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl atsakovo vadovo R. R. apklausos prieštaringi, nes atsakovas prašė į teismo posėdį iškviesti R. R., tačiau ieškovai su tuo nesutiko. Be to, ieškovai prašydami iškviesti liudytoją turi nurodyti jo duomenis (CPK 190 str.), tačiau nagrinėjamu atveju ieškovai nenurodė jokių prašomo apklausti liudytojo duomenų. Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias ginčo dalyką, tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir padarė išvadas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių bei neteisingai išaiškintų ir taikytų procesinės ir materialinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį (LR CPK 330 str.).

Byloje nustatyta, kad Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, 2008 m. balandžio 15 d., tikrindamas gauto skundo pagrįstumą, nustatė, jog UAB ,,Valakampių vystymo grupė“ priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys nesklebtini) gatvėje, Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), 2008 metų balandyje, neturint išduoto leidimo, buvo nukirsti 20 vienetų žalių, įvairių rūšių saugotinų želdinių (b.l. 80-82). Nustačius pažeidimą, inspektorius, dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Želdinių ir vandens apsaugos poskyrio vyriausiajam specialistui P. R. 2008 m. balandžio 15 d. surašė patikrinimo aktą, užfiksuodamas nustatytą pažeidimą, bei 2009 m. sausio 7 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą atsakovo UAB ,,Valakampių vystymo grupė“ vadovui R. R., kurio pagrindu 2009 m. sausio 13 d. skyrė 200 Lt baudą (b.l. 68, 71-78, 108). Paskirta administracinė bauda ginčijama nebuvo. Paskyrus administracinę baudą, 2009 m. sausio 13 d. buvo atliktas nuostolių gamtai, padarytų neteisėtai iškirtus medžius, paskaičiavimas, kuriuo konstatuota, jog nuostoliai sudarė 7778 Lt. Su žalos dydžio apskaičiavimais atsakovo vadovas supažindintas pasirašytinai (b.l. 122).

Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog 2008-04-15 patikrinimo aktas neatitiko teisės aktų nustatytų formos ir turinio reikalavimų ir buvo surašytas pažeidžiant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16, 17 straipsnių reikalavimus, „Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisykles“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559, kadangi akte nebuvo užfiksuoti liudytojai dalyvavę asmenys, surašant 2008 m. balandžio 15 d. aktą, taip pat nebuvo nurodyta, jog sklypo ribos nustatytos GPS pagalba, todėl sprendė, kad dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo prieštaringumo ir netikslumo, visų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei nėra.

Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Iš 2008 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto turinio matyti, kad kartu su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės skyriaus vyriausiuoju valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, patikrinime dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Želdinių ir vandens apsaugos poskyrio vyriausiasis specialistas P. R., kuris surašytame akte pasirašė, tuo patvirtindamas nustatytus pažeidimus (b.l. 72). Teismo posėdžio metu P. R. patvirtino, jog nuvykus į vietą buvo rasti kelmai, o inspektorius ,,nuėmė koodinates, fotografavo, pasiėmė GPS, jie abu išmatavo kelmus rulete, po ko inspektorius užsirašė kiekvieno kelmo skersmenį ir medžių rūšis“ (b.l. 148). Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, su pirmos instancijos teismo išvada, jog byloje nebuvo nustatyti liudytojai, galintys patvirtinti žalos gamtai padarymo faktą, bei surašant aktą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. D1-559, 4 punkto nuostatos.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnio 2 dalį aplinkai padarytos žalos atlyginimas sprendžiamas ne administracinėje byloje, bet civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Dėl tokios įstatymo nuostatos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento miškų kontrolės skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus surašytas 2008 m. balandžio 15 d. patikrinimo aktas bei jo pagrindu 2009 m. sausio 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas vertintini kaip rašytiniai įrodymai kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais, įvertinus įrodymų visetą. Vien formalaus pobūdžio akto trūkumai, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog 2008 m. balandžio 15 d. aktas, kurio pagrindu, atsakovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis atsakovo padarytą pažeidimą.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žalos aplinkai sąvoką, nustatė, kad tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis. Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra.

Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė atsakovo kaltės. Kaip minėta anksčiau, sklypo esančio(duomenys nesklebtini) gatvėje, Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini) savininkas yra UAB ,,Valakampių vystymo grupė“. Kaip matyti iš 2008 m. balandžio 16 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, žemės sklypo savininkas, nagrinėjamu atveju UAB ,,Valakmpių vystymo grupė“ įsigijusi žemės sklypą (kadastrinis (duomenys nesklebtini) žinojo apie pareigą saugoti sklype esančius medžius ( b.l. 82). Ieškovo pateiktoje į bylą spalvotoje žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini) nuotraukoje matyti, jog žemės sklype buvo medžiai (b.l. 153). Tačiau, sklype, dalyvaujant ieškovo atstovui bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus Želdinių ir vandens apsaugos poskyrio vyriausiajam specialistui buvo nustatyta, jog 20 vienetų žalių medžių kirtimai atlikti neteisėtai, t.y. neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, todėl 2008 m. balandžio 15 d. surašytas patikrinimo aktas, bei 2009 m. sausio 13 d. atsakovo direktoriui skirta administracinė bauda. Žemės sklypo savininko direktorius R. R., 2009-01-07 paaiškinime, Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės skyriui paaiškino, jog 2008 metų pradžios gavus skundus iš gyventojų pasamdė keletą fizinių asmenų, kad pastarieji sutvarkytų aplinką, t.y. surinktu šiukšles, tai pat išpjautų sausuolius ar menkaverčius bruzgynus ir viską iš teritorijos išvežtų. Samdomiems darbuotojams buvo nurodyta neliesi žalių medžių, kurių iškirtimui reikalingi leidimai, tačiau atliktų darbų patikrinimas ir kontrolė atlikta nebuvo. Paaiškinime R. R. pripažino, jog galimas dalykas, kad žaliuojantys medžiai galėjo būti valytojų išpjauti savavališkai arba medžiai galėjo būti nupjauti kaimynų, kuriems šie galėjo užstoti pravažiavimą, iniciatyva (b.l. 119).

Nuo 2007 metų birželio 28 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Želdynių įstatymas (redakcija Nr. X-1241), pakeitęs iki tol galiojusias LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nuostatas reglamentuojančias Saugotinų želdinių (medžių ir krūmų), augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje tvarką. Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. To paties įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų želdynams ir želdiniams, teisėtiems interesams ar želdynams ir želdiniams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tapęs žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, Civilinio kodekso 6.122 straipsnio 1 dalies pagrindu perėmė visas su šiuo turtu susijusias teises ir prievoles, todėl įgijo pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, tačiau nagrinėjamu atveju, atsakovo elgesys atidumo ir rūpestingumo kriterijų neatitiko. Pavedęs samdomiems darbuotojams žemės sklype atlikti sklypo švarinimo darbus, atsakovas privalėjo kontroliuoti samdomų darbuotojų darbą, tačiau, savo kaip atidaus ir rūpestingo šeimininko pareigos neatliko, ko pasekoje, jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išpjauti žali medžiai, tuo gamtai padarant žalą, kuri buvo įvertinta 7778 Lt suma.

Byloje nėra duomenų sudarančių teisinį pagrindą taikyti ieškinio senatį arba atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį. Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė žalos apskaičiavimą, remdamasis Aplinkos apsaugos ministro patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, ir nepaneigus jo kaltės prezumpcijos, yra teisinis pagrindas žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovas neginčijo civilinėje byloje esančio įrodymo dėl žalos dydžio (b.l.121-122), todėl kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovo atliktais paskaičiavimais ir jais remiasi. Kolegija daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.136 str. - 1.138 str., 6.122 str. 1 d., 6.245 str. – 6.250 str., 6.281 str. 1 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str., 9 str., 32 str.).

Remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš atsakovo, valstybės naudai priteistinos 7,05 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 d. 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Valakampių vystymo grupė“ į.k. 300653495, 7778 (Septyni tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt aštuoni) Lt žalai atlyginti, ieškovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento į.k. 190742148 naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Valakampių vystymo grupė“ į.k. 300653495, valstybės naudai 7,05 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidas.