- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- e2-2277-986/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02221-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- V. B., L. B.
- Trečiasis asmuo
- notarė Gražina Slavinskienė, L. P.
- Advokatai
- Ramunė Jatautienė, Linas Mažonas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovams V. B. ir L. B. dėl 2012 m. kovo 14 d. deklaracijos Nr. 1 apie statybos užbaigimą/paskirties 1.2 punkto pakeitimo, 2012 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo dalių panaikinimo bei servituto nustatymo ir pagal atsakovų V. B. ir L. B. priešieškinį valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl kadastro duomenų panaikinimo, tretieji asmenys byloje notarė Gražina Slavinskienė ir L. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovės atstovė teismui pateikė patikslintą ieškinį (DOK-20797, pasirašytas 2020 m. vasario 12 d., kurį teismas priėmė 2020 m. vasario 13 d.), kuriuo prašo:
1) panaikinti 2012 m. kovo 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 1.2. p., kuriuo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), paskelbtas statytoju, pagal 2012 m. sausio 9 d. liudijimą, reg. Nr. S-1854, paveldėtojas V. B., šulinio un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini);
2) panaikinti 2012 m. balandžio 10 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo 9 p., kuriuo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į geriamo vandens šulinį, un. Nr. (duomenys neskelbtini), indeksu K1, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įregistruota pagal 2012 m. kovo 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą;
3) panaikinti 2012 m. balandžio 10 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. S-1854 dalį dėl geriamo vandens šulinio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), indeksu K1, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo atsakovams V. B. ir L. B.;
4) nustatyti atsakovams nuosavybės teisėmis priklausančiame 0,0600 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintiną S1 (kodas 205) – 3 kv. metrų kelio servitutą, suteikiantį teisę ieškovei A. J. patekti į L. B. ir V. B. žemės sklypą, bei tinkamai vykdyti l/3 d. šulinio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame atsakovų žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir juo naudotis savo poreikiams pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ geodezininko D. D. 2011 m. lapkričio 27 d. parengtą siūlomo servituto schemą nustatytoje vietoje ir ribose;
5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad į bylą atsakovai yra pateikę deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, pasirašytą V. B., tačiau joje nurodyti duomenys klaidingi, nes registrų išrašuose yra įregistruota ieškovės 1/3 dalis ginčo šulinio, įgyto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 1998 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartyje yra ir pateiktas į bylą 1998 m. gegužės 11 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktas, reg. Nr. 224934, parengtas ir patvirtintas architektų gamybinio personalo 1971 m. kovo 17 d. 1988 m. atsakovų tėvas A. B. neturėjo jokio teisinio ryšio su žemės sklypu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), nei su jame esančiais pastatais, jis žemės sklypą įsigijo 1993 m. kovo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-628. Nesant nuosavybės teisę į ginčo statinį patvirtinančio dokumento ir kitų rašytinių įrodymų, atsakovas V. B. negalėjo deklaracijos užpildyti, paskelbdamas savo tėvą kaip vienintelį ginčo šulinio statytoją. Gi ieškovės 1/3 dalis ginčo šulinio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose įregistruota pagal 1998 m. pirkimo pardavimo sutartį, kur šulinio statyba, kaip ir kitų statinių, priklausančių ieškovei, statybos metai nurodyti 1971 m. Be to VĮ Registrų centras prieš paviešindamas atsakovų ginčo šulinį pagal pateiktą 2012 m. kovo 14 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą turėjo matyti, kad jau 1998 m. l/3 d. šulinio atsakovų sklype buvo įregistruota ieškovės vardu. Todėl tokia deklaracija dalyje dėl geriamo šulinio K1 turi būti panaikinta. Ieškovė ginčija deklaraciją apie statybos užbaigimą tuo pagrindu, kad į atsakovų pateiktą deklaraciją buvo įrašyti klaidingi duomenys apie statytoją. Deklaracijoje pateikti duomenys apie geriamą šulinį K1 neatitinka tikrovės – atsakovai deklaracijoje klaidingai nurodė šio statinio statybos rūšį – naujai pastatytas statinys. Ieškovė įsitikinusi, kad Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Gražina Slavinskienė atsakovams paaiškino, jog turtas turėtų būti pirmiausia įregistruotas mirusiojo A. B. vardu, o tik po to priimamas palikimas, t. y. išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Tad atsakovas V. B. tuo patarimu pasinaudojo ir pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. l. Nors teismo posėdyje atsakovas V. B. nurodė, kad neva ginčo šulinį statė jo tėvas A. B. iš asmeninių lėšų ir savo darbu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovės 1/3 dalies ginčo šulinio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio atsakovų žemės sklype un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), koordinatės nustatytos 2018 m. kovo 5 d. atliktais kadastriniais matavimais. Atsakovų pagal ginčijamą deklaraciją apie statybos užbaigimą šulinio koordinatės nėra nustatytos. Ieškovė neneigia, kad ginčo šulinį ūkio būdu statė pardavėja J. K. ir prie statybos galėjo prisidėti atsakovų tėvas, tačiau tai vyko dar 1971 metais. Atsakovai ieškovės turimos nekilnojamojo turto, l/3 d. šulinio nuosavybės nėra nuginčiję. Į bylą kartu su 1998 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi yra pateikti ir 1998 m. gegužės 11 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktas ir kiti dokumentai, kurie yra neatsiejama šios sutarties dalis. Jame nurodyta, kad ieškovei priklausantys statiniai, taip pat ir šulinys pažymėtas indeksu K, yra pastatyti pagal 1971 m. kovo 25 d. statybos leidimą Nr. 14/71 (statyta ūkio būdu). Ieškovė naudojosi atsakovų žemės sklypo dalimi ne tik iki A. B. mirties, bet ir iki 2016 m., iki buvo aptverta tvora. Iki 2016 m. jokių problemų dėl naudojimosi šuliniu niekada nekilo. Prašo nustatyti servitutą suteikiantį teisę jai patekti prie šulinio, nes atsakovai jį aptvėrę tvora, ji negali nei prieiti prie savo nuosavybės, nei ja naudotis, remontuoti ir prižiūrėti.
Atsiliepimas
Atsakovai V. B. ir L. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-27917). Nurodė, kad patikslinto ieškinio pateikimo teismui data 2020 m. vasario 13 d., t. y. patikslintas ieškinys pateiktas praleidus teismo nustatytą terminą patikslinto ieškinio pateikimui. Teismas nekreipdamas į tai dėmesio priėmė patikslintą ieškinį. Tokiu būdu teismas elgiasi šališkai, šis patikslintas ieškinys su jo reikalavimais negali būti nagrinėjamas, nes tai tik pratęs tolimesnius proceso pažeidimus. Papildomai nurodė, kad ieškinys yra absoliučiai nepagrįstas, jį prašo atmesti bei priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovai V. B. ir L. B. 2018 m. lapkričio 12 d. pateikė priešieškinį atsakovei valstybės įmonei „Registrų centras“ (DOK-130650), kuriuo prašo panaikinti statinio (inžinierinio), 1/3 šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialo 2018 m. kovo 5 d. matininkės L. P. atliktų kadastrinių matavimų metu bei priteisti iš ieškovės jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jų tėvas niekada neminėjo, kad ieškovė nuolatinai naudojosi jam nuosavybės teise priklausančiu šuliniu, o po tėvo mirties paveldėję tėvui priklausantį turtą, tame tarpe ir sodo namelį su šuliniu, esančiais (duomenys neskelbtini), apsitvėrė tvora dėl saugumo. Ieškovė niekada nereiškė jokių pretenzijų į šulinį, galbūt jiems nežinant ir nebūnant naudojosi jų šuliniu, nors jų žiniomis ieškovė turėjo išsikasusi šulinį savo žemės sklype. Ieškovė ieškinį grindžia 2018 m. kovo 23 d. nustatytais naujais kito inžinerinio statinio (šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis. 2018 m. kovo 5 d. kadastro duomenų byloje nustatytos šulinio buvimo koordinatės, tiksli daikto buvimo vieta. Su šiais naujais kadastriniais duomenis ir šulinio buvimo koordinatėmis nesutinka, nes matininkė išgalvotais, niekur nepažymėtais duomenimis nustatė šulinio buvimo koordinates, kurio pagrindu buvo nustatyti nauji kito inžinerinio statinio (šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys. Kuo grindžiami matininkės kadastriniai matavimai yra nesuprantama, nes jokių duomenų ar įrodymų, kad ieškovei priklauso jų šulinys, nėra pateikta. Pažymėjo, kad 2012 m. kovo 16 d. uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ suformavo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kuria nustatyta ir Valstybės įmonės „Registrų centras“ įregistruotas geriamo vandens šulinys, un Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini). Šio šulinio savininkai yra L. B. ir V. B., jiems priklauso po ½ dalį šulinio. 2018 m. kovo 16 d. A. J. Nekilnojamo turto registro išrašo 2.3 punkte aiškiai parašyta, kad 1/3 šulinio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pastatui, un. Nr. (duomenys neskelbtini), aprašytame 2.2 punkte ir gautas padalijus daiktą, un. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastato, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), jiems priklausančiame sklype, nėra. 2018 m. sausio 19 d. Nekilnojamo turto registro išraše nurodyta, kad šulinys, un. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jiems, o ne jo dalis ir nėra jokių įrašų suteikiančių teisę spręsti, kad šulinys, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šulinys, un. Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats statinys. Šulinys, un. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso sodo nameliui, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (vadinasi jis yra priklausinys), pastatytas 1971 m., gautas padalijus daiktą unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) į lauko tualetą, 1/3 šulinio ir kiemo aikštelę (1998 m. sklypo planas). Jų šulinys un. Nr. (duomenys neskelbtini), yra savarankiškas kiemo statinys jiems priklausančiame sodo sklype, pastatytas 1988 m. Daiktas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) yra kiemas sodo sklype unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (A. J.) ir 1/3 šulinio priklauso ieškovės kiemui, o ne jų sklypui. Ieškovė yra pirkusi minėtą sodą 1998 m., ieškovės sklype buvo įrengtas šulinys 1971 m., o jų sklype šulinys įrengtas 1988 m.
Atsiliepimas
Valstybės įmonė „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą (DOK-142089) į priešieškinį. Nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenis, 1/3 dalis šulinio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruota ieškovės vardu, pagal 1998 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Registro pastabose yra nurodyta. kad šulinys yra atsakovų žemės sklype. Sutartyje buvo nurodyta, kad perkami kiemo įrenginiai, o Namų valdos techninės apskaitos kortelėje, kuri pateikta byloje, jie detalizuojami, įskaitant ir 1/3 dalį šulinio. Pažymėjo, kad šioje byloje kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į tą patį šulinį, yra būtina patikrinti daiktinės teisės į šulinį turinį. Priešieškinio reikalavimas dėl 1/3 dalies šulinio dalies kadastrinių duomenų panaikinimo, nustatytų 2018 m. kovo 5 d. matininkės L. P., greičiausiai nesukeltų norimų teisinių pasekmių, kadangi kadastriniai matavimai buvo atlikti 1998 m. gegužės 7 d., o pagal šiuos duomenis ginčo šulinys buvo pažymėtas už ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, t. y. kitoje gatvės pusėje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, ieškovė A. J. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad 1998 m. ji iš J. K. pirko sodą namuką, kiemo įrenginius su 1/3 šulinio, jau įregistruotą buvusios pardavėjos, kuriuo naudojosi 20 metų. Kai kaimynas B. mirė, po kelių metų, atsiradus tvorai neteko galimybės naudotis jai priklausančia šulinio dalimi. Ji neturėjo kito šulinio, tai šmeižikiški pasisakymai. Nori gauti priėjimą iki šulinio, nustatant servitutą, kad galėtų juo naudotis. Pirkimo-pardavimo sutartį sudarė pas notarę. Šulinį įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. K. jai aiškino, kad šulinį kasė V., K. ir B. K. ir V. naudojosi šiuo šuliniu. Šuliniu ji naudojosi ir mirus B., iki 2016 m., konfliktų dėl šio šulinio nebuvo iškilę. Po B. mirties L. B., būdama vasaromis, jokių pretenzijų dėl to nereiškė. Šulinio koordinates paprašė nustatyti, kai buvo pastatyta tvora, nes negalėjo prieiti prie šulinio; tik vėliau jai buvo pasakyta, kad jai niekas niekada nepriklausė. Duomenys apie 1/3 dalį šulinio imti iš 1998 m. dokumentų. J. K. dokumentus sutvarkė iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Registrų centre jokių nesklandumų dėl šulinio nekilo. Šulinys pirkimo-pardavimo sutartyje įvardintas kaip kiemo įrenginiai. Ji matininkei P. parodė šulinį, gatvėje iš vis yra tik vienas šulinys. Informacijos apie tai, kas dar gali naudotis šiuo šuliniu, ji neturi.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Ramunė Jatautienė patikslintą ieškinį palaikė, prašė laikyti jos pasisakymą lygiai tokiu pačiu, kaip ir ieškinys. Pirkimo-pardavimo sutartyje grafoje parduodamas žemės sklypas ir jame esantys pastatai, išvardinti lydintys dokumentai, einantys su sutartimi. Kiemo statiniai tuo metu nebuvo atskirai viešinami, tačiau buvo nurodyti lydinčiuose dokumentuose, sutartyje. Vienas iš dokumentų, pasirašytas atitinkamų institucijų, yra individualaus statinio priėmimo naudoti aktas, registracijos Nr. 224934 ir lydintis dokumentai – ūkinė knyga, 1998 m. planas.
Teismo posėdžio metu, vykusio 2019 m. balandžio 3 d. metu atsakovas V. B. ieškinį prašė atmesti, priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jis tėvui A. B. padėjo statyti šulinį.
Teismo posėdžio metu, vykusio 2019 m. balandžio 3 d. metu atsakovė L. B. paaiškino, kad atsakovas V. B. yra jos brolis. Šulinį iškasė šiuo metu jau miręs tėvas. Netiesa, jog jos tėvas leido ieškovei naudotis šuliniu. Apsitveriant tvorą ji įvykdė mirusio tėvo valią. Tvora aplink žemės sklypą, kuriame yra šulinys, buvo aptverta 2017 m. rugpjūčio mėn. Bet kas galėjo sustojęs pasisemti vandens. Tavas šulinį prieš mirtį remontavo. Matininkas nustatė šulinio koordinates.
Teismo posėdžio metu atsakovų V. B. ir L. B. atstovas advokatas Linas Mažonas ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti ir priteisti atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra nustatyta ir įvardinta, kas yra šulinio bendraturčiai. Prieš tai buvo įvardintas V., tačiau jis pateikė atsiliepimą, kad jis jo neturėjo. Pagrindas nuosavybei įgyti yra pirkimo-pardavimo sutartis. Jokio šulinio ar jo dalies pirkimo-pardavimo sutartyje nėra, kaip ir nėra jokios nuorodos, kad 1/3 dalies šulinio yra atsakovo žemės sklype. Pateikta statybos deklaracija, statytojas A. B., pateikta E. T. kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta, kad šulinys statytas 1988 m. Atkreipė dėmesį, kad skiriasi ieškovės ir atsakovų šulinių gyliai, jie turi skirtingus unikalius numerius, skirtingus žymėjimus. Todėl kalbėti apie tai, kad tai tas pats šulinys, nėra teisinio pagrindo. Daikto koordinačių nustatymas nesukuria nuosavybės teisių į daiktą. Nesant teisinio pagrindo ieškovė prašo panaikinti A. B. nuosavybės teises į šulinį. Atsakovai neturi kito pasirinkimo, kaip tik panaikinti kadastrinius matavimus, kuriuos atliko L. P., nes jie aiškiai neteisėti ir be jokio pagrindo. Nagrinėjant šią bylą nebuvo nustatyti šulinio bendraturčiai, jų niekas nežino. Ieškovė pripažino, kad šulinį kasė trys asmenys. Tačiau B. niekados neturėjo jokių šulinio bendraturčių, juos bandoma dabar sukurti. Pagrindų panaikinti statybos deklaraciją nėra. Niekas šuliniu ieškovei neleido naudotis, tai tik ieškovės žodžiai. Atsakovai negyvena sodo namelyje, gal ieškovė be jų žinios šuliniu ir naudojosi. Šulinio teisinė registracija atlikta 2012 m. Šulinio matavimai padaryti pagal ieškovės parodymus, o daikto parodymas nuosavybės nesukuria.
Teismo posėdžio metu Valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovė R. Z. dėl ieškinio prašė spręsti teismo nuožiūra, o priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad statinio ir žemės sklypo savininkai nebūtinai turi sutapti. Kuo matininkės nustatytos koordinatės yra neteisingos, ji teisme neišgirdo. Ką Registrų centro matininkei pasakė užsakovė ir ką ji matė iš 1998 m. matavimų, matininkė pamatavo ir užfiksavo koordinates. Atsakovų priešieškinys deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Nuginčijus tokius matavimus situacija grįžtų į 1998 m. gegužės 7 d. matavimus, pagal kuriuos šulinys yra kitoje kelio pusėje, todėl ginčo neišspręstų. Nei vienas teisės aktas nenumato privalomos teisinės registracijos. Jei būtų atneštas dokumentas, kuriame būtų nurodyti trys savininkai, tai jame privalėtų būti nurodyta, kokios nuosavybės dalys tenka kiekvienam. Tačiau jei yra trys savininkai, kurie turi skirtingus dokumentus, pvz. sutartis, kiekvienoje iš jų neprivalo būti nurodyti kiti bendraturčiai. Pripažino, kad vienas statinys gali turėti vieną unikalų numerį. Papildomai paaiškino, kad 1998 m. K. užsakymu buvo atlikti kadastriniai matavimai, kuriuos atliko inžinierius S. T., apklaustas byloje. Jis pagal atsakovės paaiškinimus užfiksavo šulinį. Jam užsakovė pasakė, kad šulinį kasė trise. Paskui buvo surašytas individualaus statinio priėmimo naudotis aktas. Jame nurodoma, kad kartu priimami naudoti ir kiemo įrenginiai. Nors kiemo įrenginiai šiame dokumente nebuvo detalizuoti, tačiau namų valdos techninės apskaitos kortelėje matyti, kokie tie kiemo įrenginiai yra (failas „pastato kadastro duomenys“). Joje nurodoma, kokie kiemo įrenginiai yra, tarp jų ir 1/3 dalis šulinio. Dabar atrodo keistai įrašas „kiemo įrenginiai“, tačiau prieš 20 metų niekas daug dėmesio į tai nekreipdavo, būdavo nurodoma tik „kiemo įrenginiai“, jų nedetalizuojant. Be to 1998 m. galiojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numatė, kad tokie priklausiniai negali būti atskiras nekilnojamasis turtas. Šios kadastrinės bylos pagrindu ir statinio priėmimo naudoti aktu K. buvo įregistruotos nuosavybės teisės, taip pat ir šulinys. Dokumentai yra tokie, kokie yra. Šulinio koordinatės iki 2018 m. nebuvo nustatytos, tik ieškovei kreipusis į Registrų centras matininkę buvo atlikti kadastriniai matavimai, užfiksuotos koordinatės ir nustatyta, kad šulinys yra atsakovams priklausančiame žemės sklype. Pasisakant dėl atsakovų šulinio nurodė, kad atsakovai šulinio nebuvo įsiregistravę, paveldėtojas 2012 m. užsipildė deklaraciją ir deklaravo, kad užbaigta šulinio statyba. Už deklaracijoje pateiktų dokumentų teisingumą atsako jį pateikęs asmuo, jie šio dokumento teisėtumo netikrina. 2012 m. kadastrinių matavimų byloje nėra užfiksuotos šulinio koordinatės. Matininkai atsako už duomenis, jai nežinoma kodėl matininkė nenustatė koordinačių. Registrų centro nuomone tai yra tas pats šulinys. Šalys neturėtų rištis prie teisinės registracijos, nes viešojo registro duomenimis pagal teismų praktiką galima vadovautis tik tol, kol nėra ginčo dėl daiktinės teisės turinio.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo L. P. teismo posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 3 d. metu paaiškino, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimais panaikinti 2018 m. kovo 5 d. kadastrinių matavimų duomenis, kadangi ji šiais matavimais tik patikslino 1998 m. kadastrinių matavimų duomenis. Nurodė, kad šalia ginčo šulinio, kuris yra atsakovams priklausančiame žemės sklype, kitų šulinių nėra. 2018 m. ji patikslino šulinio koordinates pagal 1998 m. šulinio kadastrinių matavimų bylą. 1998 m. koordinatės nebūdavo nustatinėjamos.
Liudytoja V. D. teismo posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 3 d. metu parodė, kad ji beveik 40 metų yra ieškovės namo kaimynė. Ji atvažiuodavo pas kaimynę į sodą. Ieškovė šuliniu, kuris yra kitoje gatvės pusėje, priešais ieškovės sodą, kamputyje, naudojosi. Yra takiukas iš gatvės pusės. Ji padėjo ieškovei sodinti gyvatvorę, vandenį laistymui sėmė iš to šulinio. Priėjimas prie minimo šulinio yra nuo gatvės pusės, takelis link jo yra. Ieškovė anksčiau galėjo naudotis šuliniu. Savo sklype ieškovė šulinio neturėjo, pas ją šulinio nebuvo.
Liudytoja J. L. teismo posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 3 d. metu parodė, kad ji yra ieškovės bendradarbė ilgesnį nei 30 metų laikotarpį. Jos žiniomis, ieškovė naudojosi šuliniu, kuris yra kitoje gavės pusėje, priešais ieškovei priklausantį sklypą. Ieškovės vyras tame šulinyje yra keitęs kibirą.
Liudytojas S. T. teismo posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 3 d. metu parodė, kad jis 1998 m. gegužės 7 d. darė ieškovės žemės sklypo nuotrauką. Tai metais kitokių matavimo priemonių nei ruletė nebuvo. Užsakovė reikia manyti pasakė, keliese kastas šulinys, t. y. trise, nes jis brangus objektas, kartais jį kasdavo susidėję. Paprastai šulinys būna ant ribos, bet ne visada ten galima rasti gyslą. Matavimai daryti pagal užsakovą, jis atsako už duomenų teisingumą. Žemės sklypo nuotraukoje yra pažymėtas ir šulinys, esantis priešais esančiame žemės sklype. Tais laikais taip būdavo, kad žmogus jokių dokumentų neturi, išskyrus sklypo paskyrimą. Metus pasako užsakovas. Svarbu kas kasė šulinį, jam buvo pasakyta kad trise. Užsakovė pasakė kiek šulinys turi žiedų. Tada buvo tokia tvarka. Tuo metu jis buvo hidrotechnikos inžinierius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias teises – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnis. Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo – CK 4.39 straipsnio 1 dalis. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai numatyti CK 4.47 straipsnyje, vienas iš jų – pagal sandorius – CK 4.47 straipsnio 1 punktas. Perduoti nuosavybę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo, o perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita – CK 4.48 straipsnis.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės A. J. ir J. K. 1998 m. birželio 2 d. buvo sudaryta notarinė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. K. pardavė A. J. 0,0064 ha žemės sklypą su jame esančiu sodo nameliu, turinčiu 17,81 kv. m. naudingo ploto, pažymėto plane 115S1/p su terasa 1T1/m, un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo įrenginiais, sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje taip pat nurodoma, kad parduodamas žemės sklypas ir jame esantys statiniai J. K. pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Panevėžio fil. 1998-06-08 pažymą Nr. 3207, 1996-12-10 paveld. teisės liud. Reg. Nr. 3-9417, 1996-12-19 reg. paž. Nr. 53/2192, 1998-06-01 pažymą Nr. 3-1665, 1998-05-27 reg. paž. Nr. 224934 (2018 m. gruodžio 21 d. dokumento, registracijos Nr. DOK-140335 priedas „pirkimo-pardavimo sutartis p53-98-3-3016-s1129.pdf). Taigi išvardinti dokumentai yra neatskiriama pirkimo-pardavimo sutarties dalis bei gali turėti reikšmės sprendžiant kilusį ginčą bei turi įvertinti sprendžiant kilusį ginčą dėl ieškovės nuosavybės teisių į ginčo objektą (šulinį).
Į bylą pateiktas individualus statinio priėmimo naudoti aktas (2018 m. gruodžio 21 d. dokumento, registracijos Nr. DOK-140335 priedas „stat. Priėmimo naudoti aktas-s1129.pdf, 3 t., el. b. l. 38) patvirtina, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, 1998 m. gegužės 11 d. statytoja J. K. pateikė priimti sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, esantį sodo namelį. Akte nurodoma, kad leidimas statybai išduotas 1971 m. kovo 25 d., Nr. 14/71, pagal architektų gamybinio personalo 1971 m. kovo 17 d. parengtą projektą. Nurodoma, kad kartu priimami naudoti šie kiemo priklausiniai – kiemo įrenginiai, grafoje vandentiekis pažymint „esamas šulinys“. Akte daroma išvada, kad išvardinti statiniai ir jų priklausiniai atitinka nustatytus reikalavimus ir priimami naudoti nustatyta tvarka. Šis dokumentas 1998 m. gegužės 27 d. įregistruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Panevėžio filiale, registro Nr. T-754, nurodant, kad išduotas statinių NTR 224934; šis numeris atitinka pirkimo-pardavimo sutartyje grafoje „parduodamas žemės sklypas ir jame esantys pastatai priklauso“ nurodytą dokumento numerį (reg. paž. Nr. 224934).
Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (2018 m. balandžio 16 d.), ieškovei nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas su sodo nameliu, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat 1/3 dalis šulinio, statybos metai 1971 m., un. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 48-51). Nurodoma, kad 1/3 dalis šulinio gauta padalijus daiktą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kiemo statinius (lauko tualetą, 1/3 dalį šulinio ir kiemo aikštelę (2 t., el. b. l. 198). Pastabose nurodoma, kad šulinys, un. Nr. (duomenys neskelbtini) yra žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovams priklausančiame žemės sklype (2 t., el. b. l. 94-96).
Iš byloje esančios Namų valdos techninės apskaitos kortelės (2018 m. gruodžio 21 d. dokumento, registracijos Nr. DOK-140335, priedas „pastato kadastro duomenys-s1129.pdf), kurios teisinės registracijos pagrindas – minėtas individualaus statinio priėmimo naudoti aktas (kortelės 1 lapas) matyti, kad 1998 m. gegužės 7 d., S. T. (byloje apklaustas liudytoju) J. K. prašymu (užsakymu) atlikęs kadastrinius matavimus surašė įvairius statinius (išvietę, šaligatvį, šaligatvį), įskaitant ir 1/3 dalį betoninių žiedų šulinio, statybos metai 1971 (antras kortelės lapas). Taip pat buvo padaryta žemės sklypo nuotrauka (6 kortelės lapas), minėtą ginčo šulinio dalį pažymint už J. K. žemės sklypo ribos, kitoje gatvės pusėje (6 kortelės lapas). Šulinio buvimo vieta pažymėta už ieškovės žemės sklypo ribos ir vizualiai atitinka atsakovų šulinio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vietą (1 t., el. b. l. 31). Šio šulinio faktinės buvimo vietos atsakovai neginčija. Kaip matyti iš Namų valdos techninės apskaitos kortelės 1 lapo, šių pastatų teisinė registracija atlikta 1998 m. gegužės mėn., t. y. iki pirkimo-pardavimo sutarties su J. K. pasirašymo. 1998 m. birželio 15 d., 1998 m. birželio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3-3016 pagrindu buvo įregistruotos J. J. nuosavybės teisės į pastatą bei kitus inžinierinius statinius, t. y. lauko tualetą, kiemo aikštelę ir dalį ginčo šulinio (2 t., el. b. l. 198).
Taip pat nustatyta, kad A. J. prašymu 2018 m kovo 5 d. buvo patikslinti jai nuosavybės teise registruotų statinių – kiemo statinių (lauko tualetas, 1/3 dalis šulinio ir kiemo aikštelė), žymimų vienu unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, kurio metu šis nekilnojamojo turto objektas padalintas į atskirus nekilnojamojo turto objektus (lauko tualetas, kiemo aikštelė, 1/3 d. šulinio), 1/3 daliai ginčo šulinio suteikiant un. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 48-51, 54-55, 2018 m. gruodžio 21 d. dokumento, registracijos Nr. DOK-140335 priedai „asmens prasymas-s1129.pdf“, „kiemo pav. 40-s1129.pdf“, „pavas. 40-s1129.pdf. „1c. pavasa. 40-s1129.pdf“, „1c-s1129.pdf“, 2c-s1129.pdf“). Šiuos kadastrinių duomenų tikslinimus atliko trečiuoju asmeniu byloje įtrauka L. P., kuri teismo posėdžio metu paaiškino, kad šulinio koordinates ji patikslino pagal 1998 m. kadastrinių matavimų bylą, nes 1998 m. koordinatės nebūdavo nustatinėjamos. Taigi nors ginčo šulinį vykusių kadastrinių matavimų metu matininkei parodė ieškovė, tačiau šis ginčo šulinys jau buvo pažymėtas matininko S. T., o pagal jo darytą fotonuotrauką (Namų valdos techninės apskaitos kortelės 6 lapas) ginčo šulinio buvimo vieta atitinka ieškovės pateiktose fotonuotraukose pažymėtą šulinio buvimo vietą (1 t., el. b. l. 31-36). Antra vertus atsakovai neginčijo, kad fotonuotraukose užfiksuotas šulinys ir Namų valdos techninės apskaitos kortelėje pažymėtas (esantis kitoje gatvės pusėje, žymimas 1/3 šm) bei jos pagrindu L. P. sudarytoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtas šulinys, el. b. l. 8-11) yra vienas ir tas pats objektas; jo buvimo vieta taip pat vizualiai atitinka atsakovų užsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pažymėtą šulinio (K1) buvimo vietą (2 t., el. b. l. 37). Teismas pažymi, kad matininkė L. P. nurodė, kad jokių kitų šulinių greta ginčo šulinio, nėra. Jokių kitų greta esančių šulinių nenurodė nei ieškovė (nurodė, kad gatvėje tai vienintelis šulinys), nei atsakovai (išskyrus tai, kad jų duomenimis ieškovė savo šulinį yra užkasusi, tačiau jokių savo teiginiams patvirtinančių įrodymų nepateikė).
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje sprendžiant dėl ginčo objekto (vandens šulinio) nuosavybės teisių, teismo vertinimu labai svarbūs ir liudytojų parodymai. Teisme buvo apklausta liudytoja V. D., kuri patvirtino, kad ji beveik 40 metų yra ieškovės kaimynė, o ieškovė šuliniu, kuris yra kitoje gatvės pusėje, priešais ieškovės sodą, t. y. ginčo šuliniu, naudojosi, o savo sklype šulinio neturėjo. Aplinkybes, susijusias su ginčo šulinio naudojimusi bei jo priežiūra patvirtino ir liudytoja J. L. Taigi tiek V. D., tiek ir J. L. parodymai netiesiogiai patvirtina, kad greta daugiau jokių šulinių nėra. Iš pateiktų fotonuotraukų (1 t., el. b. l. 31) matyti, kad prie šio šulinio nuo gatvės yra padarytas patogus priėjimas pasisemti vandeniui (tai patvirtina liudytojos V. D. parodymai), o vandens iš šulinio pasėmimo konstrukcija orientuota į šalia esančią gatvę, o ne į kiemo pusę, kas patvirtina, kad toks šulinio įrengimas nėra būdingas vieninteliam šio šulinio vartotojui. Liudytojas S. T., kuris pagal išsislavinimą yra hidrotechnikos inžinierius patvirtino, kad šulinys yra brangus objektas, jo praktikoje jie buvo dažnai kasami susidedant. Jis taip pat parodė, kad paprastai šulinys būdavo kasamas ant sklypų ribos, tačiau tai ne visada būdavo galima, nes ne visada ten galima rasti vandens gyslą.
Atsižvelgus į tai teismas sprendžia, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis šulinio, esančio atsakovų žemės sklype, yra teisingi. Šiai išvadai neprieštarauja ir bylos duomenys, susiję su atsakovų žemės sklypu. Atsakovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas geriamo vandens šulinys, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovams lygiomis dalimis (2 t., el. b. l. 94-96). Grafoje “Kadastro žymos” nurodyta, kad kiti statiniai, Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, 2012 m. kovo 14 d., Nr. 1 pagrindu. Kaip matyti iš šios deklaracijos, atsakovas V. B. 2012 m. kovo 14 d. deklaravo, kad yra užbaigta geriamo vandens šulinio K1, un Nr. (duomenys neskelbtini) statyba (3 t., el. b. l. 86-87). Šulinio K1 buvimo vieta yra nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. kovo 8 d. parengtame statinių išdėstymo plane (3 t., el. b. l. 92), žemės sklypo plane (žymėjimas “Š”) (2 t., el. b. l. 14) ir vizualiai visiškai atitinka anksčiau aptartą ieškovės 1/3 dalies šulinio vietą. Taigi į bylą pateiktų įrodymų pakanka ir išvadai daryti, kad atsakovų vardu registruotas šulinys, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės vardu registruota 1/3 dalis šulinio (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats objektas.
Teismas pažymi, kad šalių sklypų ribas skiria kelias, todėl šulinys tarp sklypų ribų negalėjo būti įrengtas. Ieškovė teismui nurodė, kad šioje gatvelėje daugiau šulinių nėra, o atsakovai šios aplinkybės neginčijo. Visiškai neatlaiko kritikos atsakovų motyvai, kad ieškovės sklype buvo šulinys, tačiau jis yra užkastas – tokiu atveju atsakovai galėjo nurodyti jo buvimo vietą, tačiau to nepadarė; tai paneigia ir liudytojų parodymai. Atsakovams nepateikus jokių tai patvirtinančių įrodymų būtų visiškai nelogiškas ir nepaaiškinamas buvusios žemės sklypo savininkės J. K. elgesys, matininkui parodant ne savo žemės sklype esantį šulinį, bet kitą, be kita ko esančio už kelio, šulinio buvimo vietą, juo labiau nurodant tris jo bendrasavininkus.
Pasisakant dėl skirtingų šulinių indeksų (k ir K1) nurodytina, kad išviešinant šulinį K1 registre Nr. 53/516 (2 t., el. b. l. 32-34, 89-90), jame jokie duomenys apie ieškovės šulinio dalį nebuvo įregistruoti. Ieškovės šulinio koordinatės iki 2018 m. nebuvo nustatytos ir tik ieškovės prašymu 2018 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu buvo užfiksuotos šulinio koordinatės ir nustatyta, kad šulinys patenka į atsakovams priklausantį žemės sklypą (1 t., b. l. 8-21, 48-51, 54-55, 107). Nors šulinio statybos metai skirtinguose registruose nurodomi skirtingi (1971 m. ir 1988 m.), tačiau pažymėtina, kad atsakovų šulinio statybos metai įregistruoti remiantis Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą (t. y. pačiam V. B. nurodžius jo statybos metus, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie juos patvirtintų). Gi ieškovės šulinio statybos metai įregistruoti remiantis individualaus statinio priėmimo naudoti aktu, pagal kurį šulinio statybos metai sutampa su sodo namelio statybai išduoto statybos leidimo Nr. 14/71 metais. Be to teismas jau konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės šuliniai yra vienas ir tas pats objektas. Už pateiktų duomenų teisingumą atsako tik jį pateikęs asmuo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Kuo remiantis atsakovas V. B. nurodė statybos metus 1988, kaip jau minėta, neaišku (jokių rašytinių įrodymų nėra). Todėl teismui nustačius, kad dalis šulinio, registruota ieškovės vardu, kurio un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų vardu registruotas šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats objektas, esantis atsakovams priklausančiame žemės sklype, kurio dalis priklauso atsakovei, darytina labiau tikėtina išvada, kad šulinio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai yra 1971, o ne 1988. Šią išvadą patvirtina ir ieškovės nurodoma aplinkybė, kad šioje gatvėje yra tik vienas šulinys, ko atsakovai neneigė, todėl faktas, kad šioje sodininkų bendrijos gatvėje bent 17 metų (nuo 1971 iki 1988) nebuvo nei vieno šulinio, nesant centralizuoto vandentiekio, yra menkai tikėtinas. Ieškovė atsakovų šulinio gylio neginčija, o atsakovai, turėdami visas galimybes patikrinti savo žemės sklype esančio šulinio, kurio dalis registruota ieškovės vardu, gylį, esant ir esant neatitikimams jį nuginčyti, jokių bylai reikšmingų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to teismo vertinimu jokios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nustačius kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis šulinio, esančio atsakovų žemės sklype, yra teisingi, neturi nei teisingas statybos metų, nei šulinio gylio nustatymas – ginčo objektas tiek pagal ieškinį, tiek ir pagal priešieškinį, yra konkretus šulinys, o ne jo statybos metai ir kiti techniniai duomenys.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 straipsnis numato, kad kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių. Tačiau ši nuostata gali būti įgyvendinta tik žinant kitus daikto bendraturčius, nes jokie teisės aktai nenumato privalomos teisinės registracijos. Tačiau ieškovė kitų savininkų nežino, o pareigos rūpintis, kad jie išviešintų savo nuosavybę, neturi. Ieškovės manymu teisę į 1/3 dalį šulinio dalį galėjo turėti jos pradiniame ieškinyje nurodytas trečiasis asmuo E. V. (gretimo sklypo savininkas), tačiau pastarajam pareiškus, kad jis niekada neturėjo šulinio nuosavybės teisių atsakovo sklype (2018 m. lapkričio 5 d. atsiliepimas į ieškinį, registracijos Nr. DOK-127198), teismo buvo pašalintas iš bylos.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą – CK 4.111 straipsnio 1 dalis. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės – CK 4.112 straipsnio 2 dalis. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį – CK 4.126 straipsnio 1 dalis.
Ieškovė negalėdama patekti prie jai nuosavybės teise priklausančio šulinio (atsakovo žemės sklypas buvo aptvertas tvora), ji buvo priversta kreiptis į teismą su prašymu nustatyti atsakovams nuosavybės teisėmis priklausančiame 0,0600 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintiną S1 (kodas 205) 3 kv. metrų kelio servitutą, suteikiantį teisę ieškovei A. J. patekti į L. B. ir V. B. žemės sklypą, bei tinkamai vykdyti l/3 dalies šulinio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio atsakovų žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir juo naudotis savo poreikiams pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ geodezininko D. D. 2011 m. lapkričio 27 d. parengtą siūlomo servituto schemą nustatytoje vietoje ir ribose. Iš į bylą pateiktos MB „(duomenys neskelbtini)“ geodezininko D. D. 2019 m. lapkričio 27 d. parengtos siūlomo servituto schemos (5 t., el. b. l. 61) matyti, kad joje aiškiai apibrėžta atsakovų žemės sklypo dalis, į kurią ieškovė turi teisę patekti, norėdama naudotis jai priklausančia šulinio dalimi ir užtikrinti jo priežiūrą, priežiūrą, tam teismo vertinimu nustatytas pakankamas plotas, jis nėra per didelis normaliai šulinio eksploatacijai ir priežiūrai, todėl ieškovės prašymas šioje dalyje tenkintinas visiškai (CK 4.111 straipsnis, 4.126 straipsnio 1 dalis), teismo sprendime dėl aiškaus ieškovės atstovės rašymo apsirikimo patikslinant servituto schemos parengimo datą (iš prašomos 2011 m. lapkričio 27 d. į 2019 m. lapkričio 27 d.)
Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 3 punktas nustato, kad statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina teismas. Atsižvelgus į jau byloje nustatytas aplinkybes susijusias tuo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis šulinio, esančio atsakovų žemės sklype, yra teisingi, tai, kad šulinys, un. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šulinys, un. Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats objektas, bei tai kad skirtingų unikalių numerių vienas ir tas pats nekilnojamojo turto objektas negali turėti, ieškovės reikalavimas panaikinti 2012 m. kovo 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 1.2. p., kuriuo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), paskelbtas šulinio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) statytoju, o jo paveldėtojas yra V. B., galiojimą, yra pagrįstas ir tenkintinas. Panaikinus šios deklaracijos dalies galiojimą (kiek tai susiję su atsakovų šuliniu, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini)) bei nelikus teisinio pagrindo paveldėti šį nekilnojamojo turto objektą, tenkintini išvestiniai ieškovės reikalavimai, t. y. 1) pripažintinas negaliojančiu 2012 m. balandžio 10 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. S-1854, 9 punktas, kurio A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į geriamo vandens šulinį, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane K1, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota 2012 m. kovo 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu; 2) sutikslinus reikalavimą pripažintina negaliojančia 2012 m. balandžio 10 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. S-1854 dalis, kiek tai susiję su Kitų statinių (inžinieriniai) – Kiemo statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimu nekilnojamojo turto registre asmeninės nuosavybės teise, po ½ dalį, atsakovams V. B. ir L. B..
Dėl priešieškinio. Atsakovai priešieškiniu prašė panaikinti statinio (inžinierinio), 1/3 šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus Valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialo 2018 m. kovo 5 d. matininkės L. P. atliktų kadastrinių matavimų metu. Atsakovė VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad reikalavimas jų manymu nėra tikslus, nes neaišku, konkrečiai kokius duomenis teismas turėtų panaikinti. Kokie statinio duomenys yra įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą, nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 dalyje. Teismas grąžinus bylą nagrinėti iš naujo į tai atkreiptas atsakovų atstovo dėmesys, tačiau reikalavimas nebuvo tikslinamas. Atsižvelgus į tai spręstina, kad atsakovai iš esmės ginčija jų sklype ieškovės vardu registruoto šulinio nuosavybės teises. Tačiau atsakovai vykdydami įrodinėjimo pareigą nepateikė įrodymų dėl šio savo reikalavimo pagrįstumo (CPK 178 straipsnis). Kadangi teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis šulinio, esančio atsakovų žemės sklype, yra teisingi, bei ieškovės reikalavimus tenkinus visiškai, o ieškovams neįrodžius, kad kurie nors kadastro duomenys būtų neteisingi, atsakovų reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla (CPK 79 straipsnis). Ieškovė už ieškinio surašymą advokatei sumokėjo 150 Eur (3 t., el. b. l. 150), pradinį ieškinį apmokėjo 75 Eur žyminiu mokesčiu (1 t., el. b. l. 29), o nagrinėjant bylą taip pat patyrė 100 Eur (3 t., el. b. l. 150), 150 Eur (4 t., el. b. l. 136), 100 Eur (4 t., el. b. l. 162), 60 Eur (4 t., el. b. l. 170), 200 Eur (2020 m. kovo 2 d. dokumentas, reg. Nr. DOK-28913) bylinėjimosi išlaidų. Už servituto nustatymo schemos sudarymą ieškovė turėjo 100 Eur išlaidų (5 t., el. b. l. 62, 63). Taigi ieškovė šioje byloje patyrė 935 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis. Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jį gavus pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės (2020 m. kovo 2 d. dokumentas, reg. Nr. DOK-29643), netenkintinas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pašto išlaidos šioje byloje, įskaitant ir apeliacinę instanciją, yra 20,62 Eur. Be to atsakovė, patikslinusi ieškinį ir reiškusi papildomus reikalavimus, jų neapmokėjo žyminiu mokesčiu, o teismas, siekdamas proceso greitumo, jau sykį po bylos gražinimo nagrinėti iš naujo ir nustačius trūkumus, trūkumų dar kartą nenustatinėjo, kadangi šiuos klausimus jis gali (turi) išspręsti savo iniciatyva, bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, įskaitant ir galutiniu procesiniu sprendimu. Spręstina, kad atsakovė turėjo ieškinį apmokėti 150 Eur žyminiu mokesčiu (75 Eur * 2), t. y. 75 Eur už servituto nustatymą, taip pat 75 Eur už Statybos deklaracijos ir paveldėjimo teisės liudijimo dalių panaikinimą, nes reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalių panaikinimo yra išvestiniai. Atsižvelgus į tai iš atsakovų priteistina ieškovės nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 75 Eur ir 20,62 Eur pašto išlaidos, o šias sumas atsakovams padalinus lygiomis dalimis, jiems tenkanti mokėti suma yra po 47,81 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Nustatyti atsakovams nuosavybės teisėmis priklausančiame 0,0600 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neatlygintiną S1 (kodas 205) – 3 kv. metrų servitutą, suteikiantį teisę ieškovei A. J. patekti į L. B. ir V. B. žemės sklypą, bei tinkamai vykdyti l/3 dalies šulinio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio atsakovų žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir juo naudotis savo poreikiams pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ geodezininko D. D. 2019 m. lapkričio 27 d. parengtą siūlomo servituto schemą nustatytoje vietoje ir ribose.
Panaikinti 2012 m. kovo 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, 1.2. p., kuriuo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), paskelbtas šulinio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) statytoju, o jo paveldėtojas yra V. B.
Pripažinti negaliojančiu 2012 m. balandžio 10 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. S-1854, 9 punktą, kurio A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į geriamo vandens šulinį, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane K1, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruota 2012 m. kovo 14 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu.
Pripažinti negaliojančiomis 2012 m. balandžio 10 d. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Gražinos Slavinskienės išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. S-1854, dalis, kiek tai susiję su Kitų statinių (inžinierinių) – Kiemo statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimu nekilnojamojo turto registre asmeninės nuosavybės teise atsakovams V. B. ir L. B. po ½ dalį.
Apie priimtą sprendimą dėl nekilnojamojo daikto – geriamo vandens šulinio, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. 53/516, teisinės registracijos panaikinimo Nekilnojamojo turto registre informuoti VĮ „Registrų centras“.
Priteisti iš atsakovų V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po 467,50 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei A. J., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovų V. B. ir L. B. po 47,81 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.