Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos dujos“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 389,49 m ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną, esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas. Šie reikalavimai ne kartą aptarti kasacinio teismo praktikoje ir apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Iš byloje esančios Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad vidutinio slėgio dujotiekio vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1997 metais; jo ilgis – 389,49 m. (b.l. 27-31). Minėtas dujotiekio vamzdynas bei nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nėra registruoti (b.l. 41-44). Civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie šio dujotiekio vamzdyno priklausymą kam nors nuosavybės teise. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2013-04-17 pažymoje informavo, kad savivaldybės administracija savo atskaitomybėje nuosavybės ar patikėjimo teise nevaldo ir nepretenduoja į AB „Lietuvos dujos“ nurodytą vamzdyną (b.l. 45-47).

Minėtas vamzdynas priimtas eksploatacijon 1997-07-10 aktu (b.l. 25-26).

Pareiškėjas, pagrįsdamas aplinkybes, jog jis nuo minėto dujotiekio vamzdyno įrengimo ir priėmimo eksploatacijon momento jį sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą faktiškai valdo, eksploatuoja, aptarnauja bei prižiūri, pateikė Požeminio ir antžeminio dujotiekio paso kopiją (b.l. 32-40).

Pagal CK 4.70 straipsnį sąžiningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek ir visam daikto valdymo laikui, t. y. iki pat kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turi būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą įgyjamosios senaties laiką neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (CK 4.23 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir aplinkybių, leidžiančių konstatuoti ginčo statinio valdytojo nesąžiningumą, t. y. kad jis būtų žinojęs, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jo valdymo arba, kad valdytojas būtų žinojęs apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad ginčo turto valdytojas valdė jį sąžiningai ir teisėtai. Tai, kad jis nepripažino, jog kas nors kitas turėjo daugiau už jį teisių į šį statinį, buvo įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas, ir pats elgėsi kaip šio nekilnojamojo daikto savininkas, patvirtina, kad valdė jį kaip savą.

Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Nagrinėjamu atveju valdymas nebuvo išviešintas įregistruojant jį viešame registre, tačiau byloje nustatyta, kad valdytojas mažo slėgio dujotiekio vamzdynu, kaip savu, naudojosi šio fakto neslėpdamas nuo kitų asmenų, jokie kiti asmenys valdymui neprieštaravo, savo teisių į jį nepareiškė.

Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Byloje nėra duomenų, kad ginčo vamzdyną būtų užvaldęs kas nors kitas, išskyrus pareiškėją, ir valdymas būtų buvęs nutrūkęs. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007).

Kaip jau minėta, dujotiekio vamzdyną nuo 1997 metų, t.y. nuo jo įrengimo ir priėmimo eksploatacijon momento, valdė, taip pat jį prižiūrėjo pareiškėjas. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas AB „Lietuvos dujos“ minėtą vamzdyną valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą, suvokdamas, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, daugiau nei 10 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir teismui paskelbus apie šios bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklapyje LR CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka (b.l. 50, 52). Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas AB „Lietuvos dujos“ valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, negauta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas AB „Lietuvos dujos“ sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė minėtą 389,49 m ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 6.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, todėl pareiškimas tenkintinas, pripažintina, kad AB „Lietuvos dujos“ įgyjamąjosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 389,49 m ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu 533 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad AB „Lietuvos dujos“, į.k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 389,49 m ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.