- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- 2-154-876/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-01358-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- Valstybei įmonei Turto bankui
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį dėl daiktinių teisių, atsakovui Valstybei įmonei Turto bankui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti asmeninę nuosavybę A. T. M., mirusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)mirties įrašas Nr. 295), į butą su rūsiu 7,01 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 45.68 kv. m. bendro ploto, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina A. T. M. (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta santuoka tarp J. R. M. ir A. T. M. (duomenys neskelbtini) Šakių rajono liaudies teisme jų santuoka buvo nutraukta (civilinė byla Nr. 2-163-1987). Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šakių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 90 ir išduotas ištuokos liudijimas. Nutraukiant santuoką teisme, turtiniai klausimai tarp tėvų nebuvo išspręsti. Nurodė, kad J. R. M. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 333). (duomenys neskelbtini) mirė jos motina A. T. M. Patvirtino, kad motina testamento nepaliko ir ji yra vienintelė jos turto paveldėtoja pagal įstatymą. (2017 m. rugpjūčio 11 d. Šakių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Z. D. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po motinos mirties liko paveldimo turto - butas su rūsiu 7,01 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 45.68 kv. m. bendro ploto, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Šį butą motina įgijo (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo - pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. 1-1374, Nr. 1-2048. J. R. M. nepasirašė susitarimo dėl buto privatizavimo, nėra prisidėjęs prie ginčo buto įsigijimo savo lėšomis, todėl jos motina A. T. M. šį butą iš valstybės pirko asmeninėn nuosavybėn. Butas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas A. T. M. vardu. Tuo metu jos motina jau nebegyveno su sutuoktiniu J. R. M., jų santuokiniai ryšiai buvo nutrūkę jau nuo 1987 metų, nes jų santuoka buvojau nutraukta (duomenys neskelbtini) Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu. Butą motina įsigijo viena, atskirai, savo asmeninėn nuosavybėn, nes kito nuosavo būsto neturėjo. Pagal 1992 m. gegužės 25 d. mokėjimo pranešimą apmokėjimas už butą buvo atliktas nurašant iš jos motinos 10000 rublių ir jos 4000 rublių, investicinių sąskaitų. Sudarant 1992 m. rugpjūčio 7 d. sutartį dėl pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo dalyvavo tik jos motina ir pasirašė tik ji, jos vardu atlikti su tuo susiję mokėjimai. Pažymoje iš nekilnojamojo turto registro yra nurodyta, kad minėtas turtas priklauso jos motinai nuosavybės teise, bet nenurodyta, kad tai jos asmeninė nuosavybė. J. R. M., dar esant gyvam, nereiškė motinai jokių pretenzijų dėl minėto turto, nes žinojo, kad jis įgytas iš motinos asmeninių lėšų. Nurodė, kad dėl paveldėto turto dokumentų sutvarkymo kreipėsi į vietos notarą, kuris atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes paveldimas turtas, t. y. butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra įgytas A. T. M. būnant santuokoje su J. R. M. Pagal tuomet galiojanti Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnio nuostatas, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos skyriuje. Nurodė, kad jos motina santuokos nutraukimą įregistravo 1997 m. rugpjūčio 19 d. ir jai buvo išduotas ištuokos liudijimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalies nuostatą yra preziumuojama, kad turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad butas buvo įgytas (duomenys neskelbtini), t. y. iki ištuokos liudijimo gavimo, į (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties turinį ir esmę, jos sudarymo aplinkybes, į tai, kad sutarties sudarymo momentu A. T. M. ir J. R. M. buvo 1987 m. spalio 28 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukę santuoką, į tai, kad po santuokos nutraukimo negyveno kaip sutuoktiniai, nevedė bendro ūkio, į tai, kad A. T. M. įsigijo ginčo turtą viena, atskirai, už savo asmenines lėšas, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą ginčo turtas, t. y. butas su rūsiu 7,01 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 45.68 kv. m. bendro ploto, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), turėtų būti pripažintinas A. T. M. asmeninė nuosavybė.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. R. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo J. R. M. turto priėmimą valdyti. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo pripažinti mirusios motinos A. T. M. asmenine nuosavybe turtą, įgytą galiojant Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau - SŠK). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai - vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). Nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių, kad A. T. M. vardu registruotas nekilnojamas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus ieškovės ieškinio patenkinimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo ieškovės V. V. ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šioje byloje be šalių paaiškinimų, ieškinio reikalavimai grindžiami ir rašytiniais įrodymais.
Iš mirties įrašo matyti, kad A. T. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
2017 m. rugsėjo 15 d. pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad A. T. M. iki mirties gyveno adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l .9).
Iš mirties įrašo matyti, kad J. R. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
2017 m. spalio 16 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad J. R. M. iki mirties gyveno adresu: (duomenys neskelbtini).
Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad A. T. M. ir J. R. M. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).
1987 m. spalio 28 d. sprendimo išrašas patvirtina, kad A. T. M. ir J. R. M. nutraukė (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką (b. l. 14).
Iš ištuokos liudijimo matyti, kad įrašas apie A. T. M. ir J. R. M. ištuoką metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad A. T. M. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 21-22).
(duomenys neskelbtini)sutartis patvirtina, kad A. T. M. nusipirko butą su rūsiu, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Registro Nr. I-2048 (b. l. 30).
Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis, 3.101 straipsnis). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau - SŠK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės V. V. motina A. T. M. už savo asmenines lėšas (duomenys neskelbtini) įsigijo butą su rūsiu, kuris Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotas jos vardu. Nors A. T. M. santuoka su J. R. M. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tai yra dar prieš buto su rūsiu pirkimo – pardavimo sutarties sudarytą, tačiau jų ištuoka įregistruota tik (duomenys neskelbtini). Pagal tuomet galiojantį SŠK 40 straipsnio nuostatas, santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos skyriuje. Kadangi ieškovės V. V. motina A. T. M. santuokos nutraukimą įregistravo tik 1997 m. rugpjūčio 19 d., laikoma, kad butas su rūsiu yra įgyti A. T. M. būnant santuokoje su J. R. M.. Tačiau teismas pažymi, kad byloje yra visi įrodomieji dokumentai (liudijimai, išrašai, pažymos, pirkimo – pardavimo sutartis), kurie patvirtina ieškovės prašymą dėl asmeninės nuosavybės nustatymo A. T. M. į jos nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį daiktą. Notariškai patvirtintoje 1992 m. birželio 18 d. sutartyje, Registro Nr. I-2048, nurodyta, kad butas su rūsiu už 16416 rublius, iš kurių 2416 rubliai įmokėti į Šakių taupomąjį banką grynais pinigais, o 14000 rubliai sumokėti valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (b. l. 30). Notarine forma patvirtintas sandoris yra oficialusis rašytinis įrodymas, kai šis dokumentas pateikiamas į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju šis rašytinis įrodymas patvirtina faktą, kad sandorį sudarė ir pinigus pardavėjui sumokėjo ieškovės motina A. T. M. Byloje taip pat yra oficialus rašytinis įrodymas – Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, apie tai, kad butas su rūsiu 7,01 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotos A. T. M. vardu.
Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo momentu A. T. M. ir J. R. M. buvo nutraukę santuoką, į tai, kad po santuokos nutraukimo negyveno kartu, į tai, kad A. T. M. įsigijo butą su rūsiu viena, už savo asmenines lėšas ir turto įsigijimo momentu aiškiai buvo išreikšta jos valia turėti nurodytą turtą, nustatytina, kad butas su rūsiu 7,01 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso A. T. M. asmeninės nuosavybės teise.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 444 - 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės V. V. ieškinį, tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas su rūsiu 7,01 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 45.68 kv. m. bendro ploto, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso A. T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)mirties įrašas Nr. 295), asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.