- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-19
- Bylos Nr.
- 2K-456/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Jonas Prapiestis, Rimantas Baumilas (pran.)
- Nuteistasis
- S. Kučerovui, G. Stankevičiui, A. Apivalai, J. Ilčenko, S. K., M. B., G. S., A. A., J. I.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, teisėjo Jono Prapiesčio ir pranešėjo Rimanto Baumilo,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. K., M. B., G. S., A. A., J. I. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2005 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo
pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį 130 MGL - 16250 litų dydžio bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už du nusikaltimus) – už kiekvieną po 80 MGL - 10000 litų dydžio bauda;
pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (už du nusikaltimus) – už kiekvieną po 80 MGL - 10000 litų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtosios bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 2 dalį 300 straipsnio 1 dalį subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 125 MGL - 15625 litų bauda, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu – ši bausmė subendrinta su bausme paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta – 130 MGL - 16250 litų dydžio bauda.
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 125 MGL - 15625 litų dydžio bauda;
pagal BK 25 straipsnio 2 dalį , 300 straipsnio 1 dalį ( už du nusikaltimus) – už kiekvieną po 70 MGL - 8750 litų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtosios bausmės pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrintos jas dalinai sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 100 MGL - 12500 litų dydžio bauda, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir galutinė bausmė nustatyta 125 MGL – 15625 litų dydžio bauda.
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 120 MGL – 15000 litų dydžio bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ( už du nusikaltimus) – už kiekvieną po 60 MGL – 7500 litų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtosios bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinai sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 100 MGL – 12500 dydžio bauda, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu ši bausmė subendrinta su paskirta bausme pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jas apimant ir galutinė bausmė paskirta 125 MGL – 15625 litų dydžio bauda.
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 120 MGL – 15000 litų dydžio bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ( už du nusikaltimus) – už kiekvieną po 60 MGL – 7500 litų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtosios bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinai sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 100 MGL – 12500 litų dydžio bauda, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu ši bausmė ir bausmė paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subendrintos jas apimant ir galutinė bausmė nustatyta 125 MGL – 15625 litų dydžio bauda.
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 125 MGL – 15625 litų dydžio bauda;
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ( už du nusikaltimus) – už kiekviena po 70 MGL – 8750 litų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtosios bausmės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį subendrintos jas dalinai sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 100 MGL – 12500 litų dydžio bauda, o vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu ši bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, subendrintos jas dalinai sudedant ir galutinė bausmė nustatyta 125 MGL – 15625 litų dydžio bauda.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartis, kuria nuteistųjų S. K., M. B., G. S., A. A. ir J. I. apeliaciniai skundai buvo atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo R. Baumilo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėjus, prašiusius kasacinius skundus patenkinti, prokurorą, prašiusį kasacinius skundus atmesti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K., M. B., G. S., A. A., J. I. nuteisti už tai, kad jie paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, t.y. S. K. nuo 2000 m. rugpjūčio 9 d., būdamas UAB „G“ direktoriumi, M. B. nuo 2000 m. spalio 16 d., būdamas UAB „F“ direktoriumi, G. S. nuo 2002 m. sausio 8 d. iki 2002 m. gegužės 8 d., būdamas UAB „J“ direktoriumi, A. A. nuo 2001 m. balandžio 25 d. iki 2002 m. lapkričio 29 d., būdamas UAB „T“ direktoriumi, J. I. nuo 1999 m. birželio 19 d., būdama UAB „M“ direktore, tyčia, turėdami tikslą sukliudyti mokesčio administratoriui atlikti įmonės veiklos patikrinimą, pažeisdami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų ir buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatas, kurios numato, kad „ apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki metų finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus metų finansinę atskaitomybę, dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, juose nustatyta, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio vadovas. S. K., M. B., G. S., A. A., J. I., imituodami savo UAB akcijų pardavimą V. M., pasirašė žinomai melagingas akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, nors realiai akcijų V. M. nepardavė ir neketino parduoti bei paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus: kasos dokumentus, banko dokumentus, didžiąją knygą, pirminius dokumentus ir kt., dėl ko negalima visiškai nustatyti jų paminėtų UAB veiklos komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto. Taip jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje.
S. K., M. B., G. S., A. A., J. I. nuteisti ir už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, o būtent:
S. K., būdamas UAB „G“ direktoriumi, įrašė į 2002 m. vasario 18 d. UAB „G“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį žinomai melagingus duomenis, įvardindamas joje pirkėju V. M., sutartį savo parašu patvirtino, nors realiai jokių akcijų nepardavė, taip pat jis į 2002 m. gegužės 8 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktą įrašė žinomai melagingus duomenis, įvardindamas jame dokumentų gavėju V. M. ir tai patvirtino savo parašu, nors realiai jam jokių dokumentų neperdavė, taip jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.
S. K. ir M. B., veikdami bendrininkų grupėje, S. K., būdamas UAB „F“ vyr. buhalteriu, o M. B. – direktoriumi, tyčia, turėdami tikslą pagaminti netikrą dokumentą, tyrimo metu nenustatytu laiku, įrašė žinomai melagingus duomenis į 2002 m. vasario 18 d. UAB „F“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, įvardinant joje pirkėju V. M., nors realiai akcijos V. M. parduotos nebuvo, taip pat jie, veikdami bendrininkų grupėje, S. K. atspausdinus UAB „F“ 2002 m. gegužės 8 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, įvardinant jame dokumentų gavėju V. M. tyrimo metu nenustatytoje vietoje savo parašu paminėtas sutartį ir aktą patvirtino savo parašu, nors realiai dokumentų V. M. neperdavė, taip jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
G. S., būdamas UAB „J“ direktoriumi, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą, nenustatytam asmeniui atspausdinus 2002 m. vasario 18 d. UAB „J“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, įvardinant pirkėju joje V. M., savo parašu patvirtino šią sutartį, nors realiai jokių akcijų V. M. nepardavė, taip pat jis, nenustatytam asmeniui atspausdinus 2002 m. gegužės 8 d. UAB „ J“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, įvardinant jame gavėju V. M., patvirtino šį aktą savo parašu, nors jokių dokumentų V. M. neperdavė, tokiu būdu padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.
A. A., būdamas UAB „T“ direktoriumi, turėdamas tikslą pagaminti netikrą dokumentą, tyrimo nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku bei nenustatytam asmeniui atspausdinus 2002 m. vasario 18 d. UAB „T“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, įvardinant pirkėju joje V. M., savo parašu ją patvirtino, nors realiai paminėtų akcijų V. M. nepardavė, taip pat jis patvirtino savo parašu 2002 m. gegužės 8 d. UAB „T“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, įvardinant jame gavėju V. M., nors realiai jokių dokumentų jam neperdavė, tokiu būdu padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.
J. I., būdama UAB „M“ direktore, turėdama tikslą pagaminti netikrą dokumentą, tyrimo nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku bei nenustatytam asmeniui atspausdinus 2002 m. vasario 18 d. UAB „M“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, įvardinant joje pirkėju V. M., savo parašu patvirtino šią sutartį, nors realiai jokių akcijų V. M. nepardavė, taip pat ji patvirtino savo parašu 2002 m. gegužės 8 d. UAB „M“ dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, įvardinant jame gavėju V. M., nors realiai jokių dokumentų jam neperdavė, tokiu būdu padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Kasaciniais skundais, kurie praktiškai identiški, nuteistieji S. K., M. B., G. S., A. A., J. I. prašo, Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2005 m. birželio 13 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir bylą prieš juos nutraukti.
Skunduose nurodo, kad su teismų priimtais sprendimais nesutinka, kadangi buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai Lietuvos Respublikos BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ir nutartį. Visi nuteistieji skunduose mano, kad teismuose įvertintų ir sprendimuose aptartų liudytojų parodymai jų kaltės neįrodo, kadangi yra bendro ir abstraktaus pobūdžio, patikrinimo aktai tik konstatuoja, kad buhalterinės apskaitos dokumentų nėra, todėl negalima nustatyti finansinės būklės ir įvertinti turto, o rašysenos ekspertizės aktai tik patvirtina jų parodymus, kad tiek akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, tiek dokumentų perdavimo – priėmimo aktus pasirašė jie ir kiti asmenys, t.y. tikrasis pirkėjas, juolab, kad akcijos buvo parduotos normaliai funkcionuojančiai UAB „TB“. Visi kasatoriai pažymi, kad apie akcininkų pasikeitimą jie nieko neprivalėjo informuoti. Be to, visuose kasaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme kaltinimą palaikanti prokurorė pareiškė, jog liudytojų parodymus šioje byloje galima vertinti dvejopai, taigi kasatorių nuomone, jie nėra absoliučiai patikimi. Kasatoriai konstatuoja, kad nesant pakankamai įrodymų teismas jų atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, todėl taikė tą įstatymą, kurį taikyti nebuvo galima.
Kasaciniuose skunduose nurodoma ir tai, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą iš esmės pažeidė BPK 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas principines nuostatas, jog teisingumas turi būti vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs ir draudžiama kam nors teikti privilegijų arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių. Taip pat mano, kad abiejų instancijų teismai pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą bylos nagrinėjimą teisme laikantis rungimosi principo. Skunduose pabrėžiama, kad minėtų nuostatų pažeidimas liudija teismų šališkumą (BPK 44 straipsnio 5 dalis), todėl mano, kad buvo atitinkamai pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, numatantis teisę į nepriklausomą ir bešališką teismą. Šiuos kasacinio skundo teiginius grindžia tuo, kad tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, nebuvo patenkinti jų prašymai iškviesti į teismo posėdžius ir apklausti UAB „TB“ direktorių V. K., todėl mano, kad tokia teismų pozicija pažeidė jų, kaip kaltinamųjų, teises ir akivaizdžiai parodė teismo šališkumą, nes tik šį liudytoją apklausus galima buvo priimti teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Dėl Baudžiamojo proceso kodekso esminių pažeidimų
Teismai baudžiamajame procese priima tik dviejų rūšių sprendimus – tai nuosprendžius ir nutartis. Nutartis yra baudžiamojoje byloje priimtas teisėjo ar teismo priimtas sprendimas (BPK 31 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme, kai vyksta apeliacinis procesas dėl apskųsto teismo nuosprendžio, priimama nutartis yra baigiamasis šio teismo dokumentas. Todėl tokioms nutartims keliami vienodi reikalavimai kaip ir nuosprendžiams, t.y. nutartis turi atitikti baudžiamojo proceso įstatymuose nustatytiems reikalavimams savo forma ir turiniu, turi būti surašyta aiškiai, suprantamai ir išsamiai, kad nekiltų jokių abejonių ją vykdant. Šioje byloje yra dvi apeliacinės instancijos teismo priimtos nutartys, abi pasirašytos tų pačių Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjų. Matome, kad viena iš jų priimta 2005 m. spalio 25 d. (t.10 b. l. 110), kita - 2005 m. gruodžio 22 d. (t.10 b. l. 127). Abiejų nutarčių turinys identiškas. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2005 m. spalio 25 d. (t. 10 b. l. 104) jokia teismo nutartis nebuvo priimta ir paskelbta, o iš 2005 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokolo ( t. 10 b. l. 107-109), kuriame yra klaidų, nes įrašyta, kad šioje byloje nedalyvavę nuteistieji L. J. ir M. Ž. pasisakė posėdžio pradžioje (t. 10 b. l. 107), matome, kad posėdžio metu buvo priimta ir paskelbta nutartis. Todėl lieka neaišku kokia nutartimi reikia vadovautis. Įstatymas numato, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka turi būti priimamas vienas, o ne keli nutartimi pavadinti procesiniai dokumentai (BPK 326 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad 2005 m. gruodžio 22 d. nutartis pirmosios instancijos teismui buvo atsiųsta tik 2006 m. kovo 17 d. (t. 10 b. l. 126), lydraštyje nurodant, kad ji buvo pataisyta. Jeigu buvo padaryta klaida, kurioje nors iš byloje įsiūtų nutarčių, ją ištaisyti apeliacinės instancijos teismas privalėjo vadovaudamasis BPK 361 – 362 straipsniuose nustatyta tvarka. To šioje byloje padaryta nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio yra svarbus teisingumo aktas, kuriuo pripažįstamas (ar nepripažįstamas) nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Kadangi šioje byloje nėra priimtas įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis apeliacinės instancijos teismo vienas procesinis dokumentas - nutartis, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, padarytu nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme, todėl ji nagrinėtina iš naujo. Kiti kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai negali būti svarstomi kasacinėje instancijoje, nes nėra aišku kuria iš dviejų apeliacinės instancijos teismo nutarčių, esančių byloje, reikia vadovautis.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme, turi būti priimtas tik vienas iš BPK 326 straipsnyje numatytų procesinių dokumentų, kuris atitiktų įstatymo reikalavimus ( BPK 332 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 25 d. ir 2005 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuriomis atmesti S. K., M. B., G. S., A. A., J. I. apeliaciniai skundai panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.