Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-01 · Civilinė byla Nr. 2S-982-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-01
Bylos Nr.
2S-982-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
Kreditorius
AB DnB NORD banko
Suinteresuotas asmuo
V.S., D.S.
Skolininkas
V.S., D.S.
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-982-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 128.17; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienėskolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Marijono Greičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmens V.S. ir D.S. (skolininkams ir įkeisto turto savininkams).

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Skolininkai V.S. ir D.S. užtikrindami iki 2010-03-31 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070009210 įkeitė AB DnB NORD bankui skolininkams nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: butą su rūsiu pažymėtu R-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); garažą (boksą) G-32, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. 01120070012657, kuriuo V.S. ir D.S., užtikrindami iki 2010-03-31 suteikto kredito grąžinimą įkeitė AB DnB NORD bankui skolininkams dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 19533/24744 dalis 2,4744 ha ploto žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-24 nutartimi minėti įkeisti daiktai buvo areštuoti. Nutartis V.S. ir D.S. buvo įteikta 2009-11-30

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-02 nutartimi panaikino areštą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-24 nutartimi areštuotiems nekilnojamiesiems daiktams: butui su rūsiu, pažymėtu R-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam V.S. ir D.S.; garažui (boksui) G-32, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam V.S. ir D.S. ir 19533/24744 dalims 2,4744 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančioms V.S. ir D.S..

Teismas konstatavo, kad jeigu nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos praėjus 2 mėnesiams hipotekos kreditorius nesikreipė dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoja nutartį areštuoti įkeistą daiktą iš turto arešto aktų registro.

Teismas taip pat išaiškino kreditoriui, jog ši nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius AB DnB NORD bankas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-02 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – AB DnB NORD banko prašymą dėl svarbių priežasčių praleisto CPK 558 str. 3 d. numatyto 2 mėnesių termino atnaujinimo ir pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo tenkinimo perduoti nagrinėti Vilniaus misto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui priėmus 2009-11-24 nutartį, Banko darbuotojų nedelsiant buvo nuolat domimasi apie nutarties skolininkams/įkeisto turto savininkams V V.S. ir D.S. įteikimą, tačiau hipotekos skyriaus darbuotojai nurodydavo, kad skyrius neturi duomenų iš pašto apie nutarties įteikimą. Todėl Bankas 2009-12-23 raštu užklausė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių apie minėtos nutarties skolininkams/įkeisto turto savininkams įteikimą, tačiau Bankas vietoje atsakymo į Banko užklausą iš hipotekos skyriaus gavo skundžiamą nutartį dėl arešto įkeistam turtui panaikinimo, kurioje nurodyta, jog nutartis dėl įkeisto turto arešto įkeisto turto savininkams buvo įteikta 2009-11-30. Apelianto nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad bankas dar nesuėjus 2 mėnesių terminui po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-24 nutarties priėmimo/jos įteikimo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas gauti informaciją apie nutarties skolininkui/įkeisto turto savininkui įteikimą, tikslu pateikti hipotekos skyriui pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Be to, skolininkai hipotekos skyriaus 2009-11-24 nutarties neskundė, į Banką dėl skolos nesikreipė ir skolos Bankui nepadengė, todėl nebuvo galimybės sužinoti, kad nutartis įteikta ir kada tai buvo padaryta. Apelianto teigimu, Bankui neturint duomenų apie nutarties dėl įkeisto turto arešto skolininkams įteikimą, Bankas dėl objektyvių priežasčių neturėjo pagrindo hipotekos skyriui pateikti pakartotinio pareiškimo dėl iš įkeisto turto priteisimo.

2) Bankas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas nepraleisti CPK 558 str. 3d. numatyto 2 mėnesių termino pakartotiniam pareiškimui paduoti, todėl išdėstytos aplinkybės turi būti vertintinos kaip objektyviai pateisinančios šio termino praleidimą ir patvirtinančios, kad Bankas ėmėsi visų įstatyme numatytų priemonių, kad jo reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka vyktų nepažeidžiant CPK nustatytos išieškojimo iš įkeisto turto vykdymo tvarkos. Todėl netgi teismui konstatavus, kad yra praleistas CPK 558 str. 3 d. numatytas terminas, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas CPK 78 str. 1 d. pagrindu.

3) Hipotekos skyriui priėmus skundžiamą nutartį dėl arešto įkeistam turtui panaikinimo, Bankui buvo užkirsta galimybė kreiptis į hipotekos skyrių dėl termino pakartotiniam pareiškimui dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo atnaujinimo ir pateikti pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 2 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą, dėl ko priėmė teisėtą nutartį. Šios nutarties panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.

Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių. Kreditoriaus reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka turi būti vykdomas griežtai ir tiksliai laikantis įstatyme nustatytų vykdymo procedūrų, todėl apeliacinės instancijos teismo pareiga yra patikrinti procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis ir nesudarytų papildomų sunkumų skolininkui.

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.

Taigi šios dvi teisės normos reglamentuoja skirtingas procedūras: įkeisto turto areštą ir įkeisto, areštuoto turto realizavimą arba perdavimą administruoti. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūros paskirtis - įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, tačiau išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi, priešingu atveju - jam per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o kreditorius siekdamas išieškoti skolą, vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (Civilinio proceso kodekso 558 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje 3K-7-751/2003).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į hipotekos teismą skolininkams V.S. ir D.S. nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės – 2007-03-28 kredito linijos sutarties Nr. K-2400-2007-185, kuria buvo suteiktas 750 000 Lt kreditas (b.l. 110). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-11-24 nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus – butą su rūsiu pažymėtu R-13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V.S. ir D.S.; garažą (boksą) G-32, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį J(duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V.S. ir D.S. ir 19533/24744 dalis 2,4744 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančias V.S. ir D.S., uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti, bei įspėjo daiktų savininkus V.S. ir D.S., kad negrąžinus skolos, t.y. 658 600 Lt negrąžinto kredito, 18 810,52 Lt palūkanų, 554,88 Lt delspinigių, bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per viena mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui (b.l. 135-136). Taigi šioje nutartyje buvo nurodyta, kad jei skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams dienos nebus grąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Kreditoriaus pareiga, siekiant skolos išieškojimo, per mėnesį nuo nutarties skolininkams įteikimo kreiptis į teismą siejama būtent su nutarties skolininkams įteikimu. Nuo minėtos dienos pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio terminas, numatytas CPK 558 str. 2 d., pakartotinai kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, taip pat 2 mėnesių terminas, numatytas CPK 558 str. 3 d., per kurį nesikreipus į teismą, panaikinamas įkeisto daikto areštas. Po arešto įkeistam daiktui panaikinimo hipotekos kreditoriui pakartotinai kreipiantis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, iš naujo turi būti atliekami visi CPK 558 str. 1 d. numatyti veiksmai.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-11-24 nutartis 2009-11-25 teismo lydraščiu buvo išsiųsta V.S. ir D.S. (b.l. 143). Byloje esantis Vilniaus centrinio pašto įteikimo pranešimas Nr. K-19 (b.l. 146) patvirtina, jog 2009-11-24 hipotekos skyriaus nutartis skolininkui V.S. asmeniškai buvo įteikta 2009-11-30. Taigi skolininkams iki 2009-12-30 negrąžinus skolos kreditoriui, pastarasis įgijo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių. Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių objektyvių kliūčių kreditoriui per 2 mėn. kreiptis su pakartotiniu pareiškimu į hipotekos skyrių, t.y. jokių kliūčių užtikrinti tinkamą procedūrų taikymą per įstatyme numatytą dviejų mėnesių terminą nebuvo. Šios teisės kreditorius tinkamai nerealizavo, kadangi V.S. įspėjimą gavo 2009-11-30, o kreditorius iki 2010-01-30 nesikreipė pakartotiniu pareiškimu į Hipotekos skyrių prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog bylos dėl hipotekos teisnių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (Civilinio proceso kodekso 442 str. 11 punktas). Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal Civilinio proceso kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (Civilinio proceso kodekso 443 str. 1 d.). Kadangi Civilinio proceso kodekso V dalis nenumato jokių specialių išimčių dėl dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų, laikytina, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujantys asmenys turi Civilinio proceso kodekso 42 str. numatytas teises bei pareigas. Viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų dalyvaujančio byloje asmens teisė- susipažinti su bylos medžiaga. Vadinasi, kreditorius turėjo teisę susipažinti su bylos, pradėtos pagal jo pareiškimą, medžiaga ir įsitikinti, ar skolininkams (įkeisto daikto savininkams) nutarties nuorašas įteiktas, jei taip- kada įteiktas. Nei Civilinio proceso kodekso 42 str., nei kiti šio kodekso straipsniai nenumato dalyvaujančio byloje asmens teisės rašyti teismui paklausimus apie proceso eigą bei teismo pareigos atsakyti į tokio pobūdžio užklausas: dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę gauti tik teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais byla išsprendžiama iš esmės, nuorašus (Civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d.), taip pat, teismo nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, nuorašus (Civilinio proceso kodekso 292 str.). Todėl atskirojo skundo argumentas, jog teismas neatsakė į kreditoriaus užklausimą apie 2009-11-24 nutarties įteikimą skolininkams, negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė. Šiai teisei būdinga absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Nagrinėjamu atveju kreditoriui pagal CPK 558 str. iš naujo inicijuojant išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą, išieškojimo galimybė laiko aspektu apsunkinama, tačiau šie kreditoriaus patiriami nepatogumai yra jo paties, kaip kreditavimo veikla užsiimančio juridinio asmens, neapdairumo ir nerūpestingumo padarinys (CK 1.5 str.). Kreditoriaus atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis grindžia pakartotinio pareiškimo hipotekos skyriui pateikimo negalimumą, leidžia konstatuoti, jog kreditorius nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių, kad jo reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka vyktų nepažeidžiant (griežtai laikantis) įstatymo nustatytos išieškojimo iš skolininkų vykdymo procedūrų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o kreditoriaus atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš kreditoriaus AB DnB Nord banko priteistina 8,30 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 2 d. palikti nepakeistą.

Priteisti iš kreditoriaus AB DnB Nord banko 8 (aštuonis) litus ir 30 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėTeisėjai Dalia VišinskienėMarijonas Greičius