Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Kunigėliui, gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, teistas: 1) 2008-11-17 Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo pagal LR BK 306¹ str. 1 d. – 18 MGL bauda (bauda sumokėta); 2) 2013-07-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1 d. - 4 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausme; 3) 2014-12-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 4) 2015-05-28 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 281 str. 5 d. – 5 metų laisvės atėmimu; nuosprendis pakeistas 2015-12-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu – skirtas laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių; 5) 2015-12-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. – galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo; 2016-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinus 2015-12-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2015-12-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes skirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d., 306 ¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. įgijo ir naudojosi turtu žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, o būtent laikotarpyje nuo 2013-09-17 iki 2013-12-13, nenustatytomis aplinkybėmis Vilniaus mieste iš nenustatyto asmens įgijo automobilį „VW MULTIVAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad šis automobilis yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. pagrobtas, ir turėjo automobilį savo žinioje iki 2014-01-13 d., kol automobilis buvo sulaikytas Medininkų pasienio posto teritorijoje.

Be to, P. J. įgijo turtą žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, o būtent laikotarpyje nuo 2013-11-23 iki 2013-11-30, nenustatytomis aplinkybėmis Vilniaus mieste iš nenustatyto asmens įgijo automobilį „Mercedes Benz 312“,valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis gautas nusikalstamu būdu, t. y. pagrobtas, ir turėjo automobilį savo žinioje iki 2014-04-01, kai automobilis policijos pareigūnų buvo rastas ir paimtas Raudondvario kaime, Vilniaus rajone.

Be to, P. J. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2013-09-17 iki 2014-01-13 d., nenustatytomis aplinkybėmis nenustatytam asmeniui identifikavimo numerio klastojimui pateikė pagrobtą J. V. priklausantį automobilį „VW MULTIVAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pervirinus dalį pertvaros su numeracijos laiku pakeitė minėto automobilio identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini) į P. J. nurodytą identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini), buvusį M. C. pateiktame Kazachstano Respublikos transporto priemonės registracijos liudijime ME 00021191, tokiu būdu veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, ir nenustatytu asmeniu suklastojo minėto automobilio identifikavimo numerį.

P. J. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad su M. jį supažindino D. O., V. Š.. M. užsiiminėjo automobiliais. Jis irgi užsiiminėdavo automobiliais. Turėjo keletą vairuotojų, kurie išvarinėjo automobilius į kitą šalį. M. supirkinėjo automobilius. Būdavo taip, kad M. paprašydavo, kad P. surastų įmonę arba žmogų, ant kurio būtų galima priregistruoti automobilį. Dėl „VW Multivan“ jam paskambino M., kuris paklausė, ar bus galimybė surasti vairuotoją, kuris galės išvaryti automobilį į užsienį. Šis minėjo, kad automobilis bus su kazachų numeriais. Jis paėmė žmogaus duomenis ir nusiuntė M., kad šis išrašytų įgaliojimą. Viskas buvo dar prieš Naujus metus. Jis paprašė M. pasakyti kėbulo numerį, kurį užsirašė. Po kažkiek laiko atvažiavo M.. Automobilis tuo metu jau buvo pas D. O.. Ten buvo tris ar keturias dienas. M. reikėjo važiuoti su tuo automobiliu į Marijampolę. Šis su V. išvažiavo. Tai buvo multivanas vyšninės spalvos. P. pasiėmė savo draugę, nes irgi reikėjo važiuoti į Marijampolę, buvo susitaręs dėl kitų automobilių. Prieš tai buvo nupirkęs termostatą ir nuvežęs D.. D. automobiliui keitė termostatą pas kažkokį kolegą. V. pasiėmė jo automobilį „VW Venta“, nuvežė A. namo, grįžo. M. su V. atsisėdo į multivaną, nuvažiavo į „Maximą“ bazę. Jis ten nuvažiavo su savo automobiliu. Pasiėmė pakeliui vairuotoją. Nuvažiavo prie sienos. M. su V. nuvažiavo kitur. Privažiavus iki sienos M. pasakė, kad jo vairuotojas dėl kažkokių priežasčių negali išeiti į neutralią zoną. Žmogus, su kuriuo jis buvo susitaręs, jau buvo išvažiavęs, Jis pradėjo skambinti kitam vairuotojui. Surado D. K.. Jis vienas nuvažiavo, pasiėmė D. K., grįžo atgal prie sienos. Po to jam paskambino ir pranešė, kad yra policijos pareigūnai, kad kažkas neaišku. Sakė, kad automobilis lyg tai vogtas. Jis pasakė M., kad bandys išsiaiškinti, ar tikrai automobilis vogtas. Po to M. ir V. išvažiavo savo keliu. Jis dar važiavo patikslinti ar automobilis vogtas, nieko nepamatė, išvažiavo. Kitą dieną M. su V. norėjo su juo susitikti. Šie manė, kad jis neva sugalvojo, kad automobilis yra uždarytas policijoje. M. su V. dėl to norėjo jį pagauti. Jis išjungė telefonus, išvažiavo į sodybą. Atvažiavo M. su V., jį sudaužė miške. Po to policijos pareigūnai jį išlaisvino. Jį mušė ir reikalavo pinigų už automobilį, nes jis neva žinojo, kad automobilis yra vogtas. Jį apkaltino, kad pardavė automobilį. Iš tikro, M. su V. jam skolingi. Jis niekam automobilio nepardavė. Jis darė paslaugas dėl automobilių išvarinėjimo, registravimo. Jis tikrino kėbulo numerį, automobilis nebuvo paieškoje. Internete, duomenų bazėje, galima įvesti kėbulo numerį ir patikrinti, viskas buvo tvarkoje. Automobilio dokumentus jis laikė labai trumpai. Pasiėmė iš M. ir perdavė vairuotojui. V. ir M. Vilniuje nebuvo, todėl šie neturėjo galimybės nusipirkti termostato. Jie paprašė, todėl jis nupirko. Niekas jam nesumokėjo už termostatą.

„Mercedes“ automobilio jis nėra matęs, nėra jame sėdėjęs.

Nukentėjusioji J. V. teisme parodė, kad rugsėjo 16 d. vakare pastatė savo automobilį prie namų. Iš vakaro užsisakė taksi automobilį, turėjo išvykti į kelionę. Apie 4.30 val. atvažiavo taksi automobilis. Išėjusi į gatvę pamatė, kad nebėra jos automobilio. Kelionėje ją lydėjo tėvas, šio vieno paleisti negalėjo. Atvažiavusi iki autobuso rado pamotę, kuri atvežė jos tėvą. Pamotė ar taksi vairuotojas pasiūlė parašyti pareiškimą. Ji išvažiavo į kelionę. Pamotė parašė pareiškimą ir pranešė, kad byla yra iškelta. Dokumentus, raktus pasiliko pamotė pas save. Apie mašiną ji daugiau nieko negirdėjo iki sausio 14 d., kai jai paskambino ir pranešė, kad rado automobilį. Ji automobilį atpažino, bendravo su tyrėja. Automobilis nebuvo tos pačios būklės. Pirma, buvo pakeistas valstybinis numeris. Antra, prieš tai buvo fabrikinis radijas, o ten buvo įdėtas kitas neveikiantis radijas. Nebuvo visų daiktų, kurie buvo bagažinėje, išskyrus avarinį ženklą. Bagažinė neatsidarė, dėl to ji važiavo į servisą remontuoti. Ji gavo ekspertizės išvadą, apie tai, kad pakeistas automobilio kėbulo numeris.

Nukentėjusysis F. Š. teisme parodė, kad jo automobilis „Mercedes Benz“ stovėjo Pramonės g. 18, Vilniuje, prie degalinės. Automobilis buvo be signalizacijos, su tranzitiniais numeriais. 2013 m. gruodžio ar lapkričio mėn. jis atvažiavęs pamatė, kad automobilio nėra. Paskambino policijai, kuri atvyko nurodė važiuoti kartu parašyti pareiškimą. Jis parašė pareiškimą. Paskui vėl grįžo į stovėjimo aikštelę, paprašė peržiūrėti filmuotą medžiagą. Per kameras matėsi, kad apie 4.00 – 4.30 val. ryto išvažiuoja jo mašina. Daugiau nieko nesimatė. 2014-04-01 jis buvo Londone. Jam paskambino tėtis ir pasakė, kad iš policijos pranešė apie rastą automobilį. Susiskambinus su policija, ši informavo, kad automobilis randasi Raudondvaryje prie miško. Paprašė atvažiuoti. Jie nuvažiavo ir paėmė automobilį, kuriame buvo net pakrautas akumuliatorius. Po to jį pakvietė į policiją duoti parodymus. Apie savaitę prieš vagystę jam skambino klientai, kurie norėjo pažiūrėti automobilį. Atvažiavo kažkokie du vyrai, kurie apžiūrėjo automobilį ir pasakė, kad žiūri dar porą variantų. Žadėjo pirmadienį-antradienį paskambinti, o iš šeštadienio į sekmadienį jo automobilį pavogė. Po savaitės vėl skambino tie patys vaikinai ir sakė, kad nori paimti automobilį. Jis pasakė, kad nebeparduoda. Raktas buvo vienas. Žala automobiliui nebuvo padaryta, nebuvo jokių apgadinimų. Jo raktas tiko, viskas buvo tvarkoje. Jis nepamena, ar užvedimo spynelė turėjo defektų. Gali būti, kad buvo galima užvesti bet kokiu raktu.

Liudytoja A. J. teisme parodė, kad jai nieko nėra žinoma apie pareikštą kaltinimą P. J.. Ji su P. J. anksčiau bendravo. Buvo su juo Marijampolėje. J. paprašė kartu nuvažiuoti. Jie nuvažiavo iki Marijampolės ir grįžo. Ji sėdėjo mašinoje. Marijampolėje buvo sustoję degalinėje, po to nuvažiavo toliau. Kažkur buvo Marijampolėje sustoję, bet ji nežino, kokia tai vieta. Ji nepamena, ar kelionėje P. J. telefonu su kažkuo kalbėjo.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad sužinojo, jog automobiliui „VW Multivan“ buvo pakeistas identifikacinis numeris. Šios aplinkybės tapo žinomos, kai jį sulaikė pasienyje. Jo P. J. paprašė pervaryti automobilį. Tarp sienų automobilį turėjo pasiimti kitas žmogus. Jis paėmė dokumentus, viskas buvo tvarkoje. Jis nepamena, kur paėmė automobilį ir automobilio dokumentus. Ten buvo ir kitų asmenų, bet jis jų nepažinojo. Mašiną paėmė kolonėlėje, netoli sienos. Jis turėjo nuvažiuoti, perduoti automobilį kitam žmogui ir grįžti atgal. Lietuvišką sieną pravažiavus turėjo ateiti žmogus, bet šis neatėjo. Tada P. J. iškvietė kitą savo draugą. Bendravo telefonu. Iškvietė žmogų, kuris turėjo vizą. Kol jis stovėjo, priėjo pasieniečiai ir paklausė, ką jis čia veikia. Jis pasakė, kad turi perduoti mašiną. Pasieniečiai patikrino dokumentus, pasakė palaukti. Kai atėjo tas kitas žmogus, jiems abiem sakė grįžti atgal, pradėjo tikrinti numerius, iškvietė policiją. Šie pradėjo trinti kėbulo numerį, pastebėjo blogą kėbulo numerį. Jį iš karto suėmė, P. J. pagauti niekur negalėjo, šis neatsakė į skambučius. Automobilis atrodė tvarkingas, vyšninės spalvos, valstybinių numerių nepamena.

Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad M. atvažiuodavo pas jį iš Kazachstano. M. užsiiminėdavo mašinomis, iš P. J. nusipirko mašiną „VW multivan“, norėjo nusivaryti pas save ir parduoti. V. su M. nuvažiavo į Marijampolę, M. ten susitiko su pažįstamais, šnekėjosi. Jie ten pabuvo, sugrįžo į Vilnių. Vakare važiavo prie sienos. Jis pasilikau vienoje pusėje, M. atsisėdo į mašiną važiuoti, pervaryti per sieną. Nepamena, kas už vairo sėdėjo. M. sakė paskambins, kai nuvažiuos. Po to M. ir jis liko, o išvažiavo kažkoks vairuotojas. Po to vairuotojas paskambino M. ir pasakė, kad mašiną sulaikė. Jis su M. išvažiavo namo su mašina. Kažkas atvažiavo ir juos pasiėmė. M. pergyveno dėl sulaikyto automobilio. Mašiną M. pirko iš P. J.. Tą dieną tikriausiai bendravo su P. J.. Jis daug ko nepamena, nes turėjo galvos traumą.

Liudytojas A. O. teisme parodė, kad bendravo su P. J., turėjo bendrą pažįstamą M. iš Kazachstano. Jis su M. susipažino servise, kur remontuoja automobilius. Ten jis taisė mašiną. Su P. J. jis neturėjo reikalų. P. J. daug žinojo apie automobilius, jie susiję dėl automobilių remontų. Jo tėvai gyveno Raudondvario kaime. Jis P. J. paskolino pinigų. Kai jis pradėjo reikalauti gražinti pinigus, P. J. kaip užstatą buvo atvaręs automobilį, baltą Mercedes miniveną. Tada P. J. buvo atvažiavęs su M. ir šis buvo už vairo. Paliko transporto priemonę kaip užstatą už tuos skolintus pinigus. Buvo tartasi dėl kažkurio laiko. P. J. iki šiol pinigų negrąžino. P. J. nieko neleido daryti su automobiliu. Jis neturėjo nei automobilio raktų, nei dokumentų. Po to, kai P. J. atvarė ir pastatė automobilį, jis sužinojo, kad automobilis vogtas. Jį suėmė, bandė apkaltinti transporto priemonių vagyste, numerių permušinėjimu ir išvarymu į Baltarusiją. Šiai dienai kaltinimai panaikinti. Tyrimo metu jis būdamas apsvaigęs galėjo kažko nepasakyti.

Liudytojas D. O. teisme parodė, kad turėjo autoservisą, P. J. atvažiavo kaip klientas remontuoti automobilius. Jis keitė „VW multivan“ vyšninės spalvos automobilio termostatą. Nepamena, kas jam skambino, kas paprašė pagalbos, nes automobilis nešildė. Iš pradžių jis pasakė, kad neturi vietos. Po to paskambino draugui, pas kurį pakeitė termostatą. Jis pakeitė, o draugas buvo šalia. Su juo atsiskaitė P. J.. Jis nepamena, ar automobilis turėjo valstybinius numerius.

Specialistė A. D. teisme parodė, kad kvapai buvo nuimti nuo rankų ir sėdynių, sudėti į stiklainius, jiems atsiųsti. Jie atliko odorologinius tyrimus. Dirbama su šunimis, ir tai nustato šunys. Jeigu kvapas nuimtas tinkamai, jis ilgai gali laikytis stiklainyje. Individualaus kvapo pavyzdį jie laiko apie metus, kvapo pėdsakus laiko iki penkių metų. Šunys išmokomi atsisėsti arba atsigulti prie stiklainių, tai yra signalinė poza. Yra patvirtina metodika, kaip atliekamas tyrimas. Pirma patikrinami visi pateikti kvapų pavyzdžiai. Tuomet vyksta testavimas, kad šuo prisimintų įtariamojo kvapą, ir po to tikrinami kvapų pėdsakai. Tyrimo metu ji buvo vedlys, dirbo jos šuo. Tyrime būtinai turi dalyvauti du šunys. Jeigu jų nuomonės nesutampa, pasitelkiamas trečias, ketvirtas šuo. Šiuo atveju buvo du šunys, jie parodė neigiamą rezultatą ir nebuvo būtinybės pasitelkti kitą šunį. Pagal išvadą - kvapas buvo rastas. Tai reiškia, kad praeinant pro kvapo pėdsakus, šunys susidomėjo kvapu ir paženklino poza. Du šunys sureagavo į tuos pačius kvapų pėdsakus.

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad 2013-09-17 N. V. pranešė apie tai, kad 2013-09-17 apie 4.55 val. J. V. aptiko, kad pavogtas šiai priklausantis automobilis „VW MULTIVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 13).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilis „VW MULTIVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrobtas iš Rygos g. 7, Vilniuje (tikras valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-01-14 apie 0.30 val. Medininkų pasienio poste buvo pastebėtas automobilis „VW MULTIVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Kazachstano reg.), raudonos spalvos, kuriame sėdėjo Lietuvos piliečiai A. M. ir D. K.. Patikrinimo metu A. M. pateikė Kazachstano Respublikoje išduotą automobilio registracijos liudijimą ME 00021191 (t. 1, b. l. 23).

Iš apžiūros protokolo matyti apžiūrėto sulaikyto automobilio „VW MULTIVAN“ požymiai: valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Kazachstano), automobilio identifikacinis numeris VIN (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24-37).

1) „VW MULTIVAN“ identifikacinis numeris VIN (duomenys neskelbtini), yra pakeistas, pervirinus dalį pertvaros su numeracijos lauku; tikrasis šio automobilio VIN yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46-47);

2) Kazachstano Respublikos transporto priemonės valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) du ženklai nuimti nuo sulaikyto automobilio „VW MULTIVAN“, tikimiausia yra originalūs (t. 1, b. l. 57-58 );

3) Kazachstano Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. ME00021191 blankas yra tikras, pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių neaptikta (t. 1, b. l. 65).

Iš registracijos liudijimo kopijos matyti, kad automobilio „VW MULTIVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nuo 2013-03-09 registruota J. V. (t. 1, b. l. 84, 96).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad tyrimo metu:

1) liudytojas D. K. atpažino P. J. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (kaip šis prašė jo pervaryti automobilį per Baltarusijos sieną) (t. 1, b. l. 114-116).

2) liudytojas A. M. atpažino P. J. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (kaip šis prašė jo pervaryti automobilį) (t. 1, b. l. 114-116).

Iš pokalbių suvestinės Nr. 2 fiksuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę matyti P. J. pokalbiai su M., A. dėl automobilio pervarymo per sieną (t. 2, b. l. 78-120).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus P. J. naudoto judriojo ryšio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio 13-14 d. skambučių išklotinių analizę nustatytas, kad nuo 15.43 val. iki 17.18 val. P. J. važiavo į Marijampolę keliu Vilnius- Kaunas – Marijampolė, po ko grįžęs nuo 1.40 val. iki 2.10 val. buvo Medininkuose, Vilniaus r. (t. 2, b. l. 129-130).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2014-01-17 d. Žukonių k., Nemenčinės sen., Vilniaus r. namo patalpose po grindimis rastas sumuštas P. J. (t. 2, b. l.142-143).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2014-01-18 d. apžiūrint P. J. naudotą automobilį „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo durelėse rastas maišelis su 13 vnt. visrakčių automobiliams užvesti (t. 2, b. l.145-152).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad automobilyje „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastų 13 vnt. visrakčių požymiai; remiantis specialisto išvada visrakčiai yra specialiai pagaminti spynelėms, kurios turi plokštelinius arba kaištelinius atraktus išlaužti (t. 2, b. l.153-155).

Iš kratos ir apžiūros protokolų matyti, kad pas P. J. adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2014-01-24 rastas popieriaus lapelis su užrašu rusų kalba (duomenys neskelbtini) 2.5 dizel bordinis KZ Maks (t. 3, b. l. 68-69, 70-71).

Iš apžiūros protokolo matyti įvykio vieta, Pramonės g. 18, Vilnius, kurioje buvo pagrobtas F. Š. automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 157-158).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-04-01 apie 18.00 val. Vilniaus r., Nemenčinės sen., Raudondvario k. miško masyve rastas automobilis „Mercedes Benz 312 (sprinter)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 159).

Iš apžiūros protokolo matyti rasto automobilio Mercedes Sprinter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), požymiai: automobilis baltos spalvos, be išorinių pažeidimų, automobilio dešinės pusės durų atraktas apgadintas, užvedimo spynelė vizualiai nepažeista, pašalinių daiktų salone nėra; atlikus apžiūrą paimtas stiklainis su kvapo pėdsakais nuo vairuotojo sėdynės (t. 1, b. l. 163-168).

Iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, kad 2014-04-03 iš įtariamojo P. J. buvo paimti kvapo pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (t. 4, b. l. 24).

Iš specialisto išvados matyti, kad kvapo pėdsake, paimtame 2014-04-01 iš automobilio MB SPRINTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės rastas įtariamojo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kvapas (t. 1, b. l. 174-176).

Iš registracijos liudijimo kopijos matyti, kad automobilio „Mercedes Benz 312“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nuo 2001-12-06 registruotas V. M. (t. 1, b. l. 182).

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2013-09-03 F. Š. iš V. M. už 2 000 Lt nusipirko baltą automobilį „Mercedes Benz 312“, valst. Nr. 11745 BL (t. 1, b. l. 184).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama pripažinti, jog P. J. veikdamas tiesiogine tyčia įgijo, naudojosi ir savo žinioje turėjo turtą žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. P. J. neprisipažino padaręs tokias veikas, tačiau jo parodymus paneigia, o kaltę ir padarytus neteisėtus veiksmus patvirtina kita duomenys, kuriuos teismas ištyrė posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad naktį tarp 2013 m. rugsėjo 16 ir rugsėjo 17 dienos iš Rygos g. 11, Vilniuje, buvo pagrobtas J. V. priklausantis automobilis „VW Multivan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėtam automobiliui buvo pakeistas originalus identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) pervirinus dalį pertvaros su numeracijos lauku į identifikavimo numerį (duomenys neskelbtini). Šis automobilis, ant kurio buvo uždėti Kazachstano Respublikos transporto priemonių tikėtina originalūs valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Medininkų pasienio posto teritorijoje, bandant automobilį pervaryti per Lietuvos-Baltarusijos valstybių sieną. Automobilio vagystės faktą teisme savo parodymais patvirtino nukentėjusioji J. V., jos parodymus atitinka įvykio vietos apžiūros protokolas ir N. V. parašytas protokolas-pareiškimas ikiteisminio tyrimo įstaigai. Iš tarnybinių pranešimų bei liudytojų parodymų teismas nustatė, ką pripažino ir pats P. J., kad minėtas automobilis „VW MULTIVAN“ su Kazachstano Respublikos transporto priemonių valstybiniais numeriais 2014-01-14 buvo sulaikytas Medininkų pasienio poste, jame sėdėjo Lietuvos piliečiai A. M. ir D. K.. Asmens parodymo atpažinti protokolo patvirtina, kad automobilyje buvę A. M. ir D. K. atpažino ir nurodė P. J. kaip asmenį, kuris jų prašė pervaryti automobilį per Lietuvos-Baltarusijos valstybių sieną. Šią aplinkybę teisme tvirtino liudytojas A. M., kuris nurodė, kad dėl automobilio pervežimo per sieną dėl kilusių problemų bendravo telefonu būtent su P. J., kuris po automobilio sulaikymo neatsakė į skambučius. Liudytojas D. O. teisme parodė, kad keitė „VW Multivan“ automobilio termostatą, kurį jam pristatė ir už paslaugas atsiskaitė P. J.. Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad M. iš Kazachstano iš P. J. nusipirko mašiną „VW Multivan“. Tokios aplinkybės ir liudytojų parodymai patvirtina, kad vogtą automobilį pirmiausiai įsigijo P. J., kuris šį automobilį pardavė M.. Tai, kad būtent šis automobilis būtų išvežtas už Lietuvos Respublikos valstybės sienos ribų rūpinosi dėdamas pastangas P. J.. Būtent P. J. žadėdamas atlygį įvairiems asmenims atkakliai veikė tuo metu, kai automobilis buvo varomas per sieną, ką patvirtina jo pokalbių telefonu išklotinė. Tuo tarpu po automobilio sulaikymo P. J. tapo nebepasiekiamas, vėliau jo telefonas buvo išjungtas. Atlikus kratą pas P. J. buvo rastas lapelis su užrašytu pagrobto automobilio identifikaciniu numeriu VIN (duomenys neskelbtini), kuris remiantis specialistų išvada buvo pakeistas pervirinus dalį pertvaros su tikruoju identifikaciniu numeriu. Šie faktai leidžia pagrįstai manyti, kad įgijęs automobilį „VW Multivan“, P. J. buvo žinoma apioe pakeistus transporto priemonės identifikacinius numerius, jis buvo itin suinteresuotas automobilio perdavimu kitiems, šiuo atveju automobilį pardavė užsieniečiui, po ko dėjo pastangas ir jautėsi atsakingu, kad automobilis išvažiuotų už Lietuvos Respublikos ribų. Tai įrodo, kad P. J. žinojo, jog minėtas automobilis yra vogtas, nes praradęs automobilį tapo nebepasiekiamas telefonu. Pats P. J. pripažino, kad dėl automobilio pardavimo M. jis susilaukė fizinio smurto, ką patvirtina jo radimas 2014-01-17 d. namo patalpose po grindimis, Žukonių k., Nemenčinės sen., Vilniaus r. Ši aplinkybė verčia teismą daryti logiškai pagrįstą išvadą, kad žinant apie vogtą automobilį tuometiniams šio turto valdytojams, šiems nebūtų pagrindo imtis prievartos veiksmų P. J. atžvilgiu. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad nesant įrodymų, jog P. J. pats tiesiogiai ar kitokiu būdu dalyvavo pagrobiant nukentėjusiosios J. V. automobilį „VW Multivan“, kaltininkas pagrįstai patrauktas atsakomybėn dėl neteisėto turto, kuris buvo įgytas nusikalstamu būdu, įgijimo ir disponavimo.

Be to, iš nukentėjusiojo parodymų ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų teismas nustatė, kad naktį nuo 2013-11-23 d. vakaro iki 2013-11-24 d. ryto iš degalinės aikštelės, Pramonės g. 18, Vilniuje, buvo pagrobtas F. Š. priklausantis automobilis „Mercedes Benz 312“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tarnybinis pranešimas ir apžiūros protokolas patvirtina, kad šis automobilis 2014-04-01 apie 18.00 val. buvo rastas miško masyve Vilniaus r., Nemenčinės sen., Raudondvario k. Liudytojas A. O. teisme parodė, kad P. J. kaip užstatą dėl pasiskolintų pinigų buvo atvaręs baltą automobilį „Mercedes“. Minėtas liudytojas teigė, kad miniveną vairavo M.. Tokius teiginius teismas atmeta, nes juos paneigia kita bylos medžiaga. Apklaustas tyrimo metu pats A. O. parodė, kad 2013 m. lapkričio mėnesį pas jį į Raudondvario k., Vilniaus r., atvažiavo automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, kurį pastatė žemės sklype prie miškelio. Šį automobilį P. J. atvarė vienas. Be to, rastame automobilyje po apžiūros buvo paimti kvapo pėdsakai nuo vairuotojo sėdynės. Atlikus specialų odorologinį tyrimą buvo duota kategoriška išvada, kad automobilyje rastas būtent P. J. kvapas. Teisme apklausta specialistė A. D. iš pradžių susimaišiusi teigė, kad kvapas nebuvo rastas, vėliau kategoriškai patvirtino, kad J. kvapas buvo rastas ir tam nereikėjo papildomų reagentų, nes pagal nustatytą ir patvirtintą metodiką atliekant tyrimą du šunys praeinant pro kvapo pėdsakus iškart susidomėjo kvapu ir parodė reakciją. Tokiais tarpusavyje atitinkančiais duomenimis, t. y. kad automobilį vairavo P. J., kad automobilyje rastas P. J. kvapas, netikėti teismas neturi pagrindo. Šie duomenys paneigia P. J. parodymus apie tai, kad jis „Mercedes“ automobilio nėra matęs, nėra jame sėdėjęs. Tuo pačiu minėti duomenys ir kaltinamojo parodymai, kuriais jis akivaizdžiai siekė išvengti atsakomybės, patvirtina, kad 2013 m. lapkričio mėnesio pabaigoje pagrobus ir tą patį mėnesį P. J. atvarius bei palikus automobilį miško masyve netoli liudytojo A. O. ir jo tėvų gyvenamosios sodybos, P. J. akivaizdžiai žinojo, kad ši transporto priemonė yra įgyta nusikalstamu būdu.

Kaltinamojo P. J. veiksmai dėl svetimo turto įgijimo, naudojimo ir disponavimo neturint duomenų, kad jis šį turtą pagrobė, tiek dėl automobilio „VW Multivan“, tiek dėl automobilio „Mercedes Benz 312“ dėl jau minėtų aplinkybių atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d.

P. J. taip pat buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306¹ str. 1 d. dėl transporto priemonės „VW Multivan“ identifikavimo numerių pakeitimo, t. y. kad jis identifikavimo numerio klastojimui pateikė pagrobtą automobilį „VW MULTIVAN“ nenustatytam asmeniui, kuris pakeitė minėto automobilio identifikavimo numerį į P. J. nurodytą identifikavimo numerį, buvusį M. C. pateiktame Kazachstano Respublikos transporto priemonės registracijos liudijime. Tokias aplinkybes galima įžvelgti tik tyrimo metu apklausto M. C. parodymuose, kurie duoti asmenį apklausiant įtariamu, dėl ko pagrįstai neįspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tokių parodymų patikimumo ir pagrįstumo teismas negalėjo patikrinti dėl to, kad M. C. šiuo metu yra pasislėpęs nuo teismo ir paieškomas. Tuo tarpu jokie kiti nei bylos duomenys, nei teismo ištirti įrodymai posėdžio metu tiesiogiai nepatvirtina, kad būtent P. J. perdavė pagrobtą automobilį „VW MULTIVAN“ nenustatytam asmeniui dėl automobilio identifikavimo numerių pakeitimo. Dėl tokių priežasčių teismas priverstas šiuo atvejų P. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306¹ str. 1 d. kaip neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

P. J. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 4, b. l 89), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkotinę įskaitą neįrašytas (t. 4, b. l 88), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 4, b. l. 90). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad P. J. yra pakaltinamas, todėl pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

P. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagrindų atleisti P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atžvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme. P. J. anksčiau baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 61-63), būdamas teistas (t. 4 b. l. 65-71) padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijos. P. J. elgesys ir jo teistumai tiek iki nusikaltimų padarymo, tiek po jų rodo, kad asmuo nėra linkęs keisti savo neteisėto elgesio įpročių, jo elgesys darant nusikaltimus yra dėsninga gyvenimo būdo išraiška. Tokios aplinkybės verčia teismą kaltininkui skirti laisvės atėmimo bausmes, jų dydį parenkant arčiau, bet žemiau sankcijos vidurkio. Pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo teismas nenustatė.

P. J. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas (t. 4, b. l. 117) – dėl šiuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės naikintinos kaip nebereikalingos nelaukiant nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. V. tyrimo metu pareiškė 13 800 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 89), kurį vėliau patikslino prašydama priteisti 891 Lt (258,05 EUR) sumą (t. 1, b. l. 98). Prokurorui pakeitus kaltinimą ir teismui P. J. pripažinus kaltu ne dėl vagystės, bet pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, neliko pagrindo pripažinti, kad žalą nukentėjusiajai padarė P. J.. Visgi teismas įvertinęs tai, kad P. J. naudodamasis nukentėjusiosios turtu, kurį įgijo žinodamas apie šio turto pagrobimą, nukentėjusiosios civilinį ieškinį ne atmeta, bet palieka nenagrinėtą, kas suteikia civiliam ieškovui teisę civilinį ieškinį P. J. pareikšti civilinio proceso tvarka.

Teismas dėl dalies daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. nuostatas. Dėl likusių daiktų paliekamas sprendimas ateityje M. C. atžvilgiu išskirtoje byloje.

Proceso metu buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 286,61 EUR dydžio teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš P. J.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis, kur reglamentuotas advokato darbo apmokėjimas, numato galimybę teismui pripažinus kaltinamąjį kaltu priimant nuosprendį nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismas proceso metu P. J., kuris yra įkalintas, skyrė gynėją. Teismas byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Remiantis suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K–322/2014) tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas, todėl yra atmetamas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

P. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 306¹ str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. (dėl „VW Multivan“ įgijimo) ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 1 d. (dėl „Mercedes Benz 312“ įgijimo) ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu P. J. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. ir 9 d. skirtą bausmę subendrinus su 2016-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi skirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir P. J. skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. nuo 2016-10-19.

Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2014-01-17 iki 2014-07-17 bei iki 2016-10-19 atliktą bausmės dalį pagal 2016-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Panaikinti P. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą.

J. V. 258,05 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos palikti nenagrinėtą.

- mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ ir 3 vnt. SIM kortelių (2014-06-02 kvitas BBB Nr. APGTS000203) – grąžinti P. J. ar jo įgaliotam asmeniui;

- 13 vnt. visrakčių (2014-05-21 kvitas BBB Nr. APGTS000193) – sunaikinti;

- voką, 3 vnt. dokumentų užsienio kalba Nr. HH-044019, Nr. VZ000280398 ir „Kaufvertrag“, CD ir užrašų knygutę (2014-06-11 kvitas BBB Nr. APGTS000223) – grąžinti P. J., o atsisakius daiktus priimti – sunaikinti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 286,61 EUR dydžio teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš P. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.