- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-11-29
- Bylos Nr.
- I-7858-38/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Ragulskytė Markovienė, Petras Viščinis (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Advokatai
- Ana Pliner
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Inos Kirkutienės, kolegijos teisėjų Petro Viščinio (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, sekretoriaujant Rasai Rackevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui J. Ž., pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Anai Pliner, atsakovės atstovui Šarūnui Jazukevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Vilniaus AVMI))
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK) 2007-06-04 sprendimą Nr. S-93(7-73/2007).Pareiškėjas su sprendimu nesutinka, prašo panaikinti jį kaip nepagrįstą ir skunde paaiškina, kad akcizas bei delspinigiai sprendime apskaičiuoti atsižvelgiant į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-11-17 priimtą baudžiamąjį įsakymą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, veikdamas bendrininkų grupėje nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2005-04-22 išnuomotame garaže neteisėtai pagamino alkoholinius gėrimus. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad alkoholis buvo laikomas turint tikslą jį realizuoti. 2005-11-17 baudžiamuoju įsakymu pareiškėjui pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Pareiškėjas žalą atlygino, įvykdė jam pritaikytą sankciją. Pažymi, kad prievolė mokėti akcizo mokestį atsiranda tik realizavus akcizais apmokestinamą prekę, o šiuo atveju alkoholis į apyvartą perduotas nebuvo. Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (Akcizų įstatymas) 20 str. 1 d. ir 4 str. 1 d. prievolė mokėti akcizų mokestį atsiranda tik akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui. Remiantis minėtais straipsniais bei 20 str. 2 d. nustatyta, kad asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Todėl už straipsnyje nurodytus pažeidimus yra numatyta ne mokestinė prievolė, o įstatymų numatyta sankcija, kuri pareiškėjui jau buvo pritaikyta baudžiamuoju įsakymu. Šiuo atveju atsiranda dvigubos atsakomybės taikymas. Pagamintas alkoholis buvo konfiskuotas, nepateko į civilinę apyvartą. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 2 str. 15 d. bei Akcizų įstatymą prievolės mokėti akcizą neatsiranda, nes prekės įgytos iš nusikalstamos veiklos ir į apyvartą nepateko. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2004-09-02 nutarimu prievolės mokėti akcizo mokestį pareiškėjui neatsiranda, kadangi nėra įstatymo bei teisės normos, kur būtų nustatyta, kad asmuo, vykdęs neteisėtą veiklą būtų pripažįstamas mokestinių santykių subjektu. Pareiškėjas paaiškina, kad nėra pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima nustatyti mokėtino akcizo mokesčio sumą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nenustatyta, kokiu laikotarpiu alkoholis neteisėtai buvo gaminamas, nenustatytos jo realizavimo aplinkybės bei apimtys. Pareiškėjo manymu, remtis MAĮ 66 str. 2 d. apskaičiuodamas mokėtino akcizo mokesčio sumą mokesčių administratorius negalėjo, nes šis įstatymas įpareigoja nurodyti ne tik pagrindą, kuriuo remiantis apskaičiuotas mokestis, bet ir nurodyti, kokiais dokumentais remiantis ir kokiais būdais vadovaujantis apskaičiuotas mokestis. Paaiškina, kad remtis EB Teisingumo Teismo byloje Nr. 455/98 priimtu sprendimu šiuo atveju negalima, nes minėtos bylos ir šio ginčo faktinės aplinkybės skiriasi. Šioje byloje analizuojama kontrabanda – neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių gabenimas. Pareiškėjas neteisėtai pagaminto alkoholio negabeno ir nerealizavo.
Atsiliepimas
Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškina, kad atsižvelgusi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-11-17 baudžiamąjame įsakyme nurodytą informaciją Vilniaus AVMI atliko patikrinimą. 2006-07-04 patikrinimo akte Nr. 07-06-10-100 konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Akcizų įstatymo nuostatas, ko pasekoje buvo apskaičiuotas mokėtinas akcizo mokestis, delspinigiai bei bauda už neteisėtai pagamintą alkoholį. Atsakovė 2006-10-27 sprendimu Nr. 68-138 patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą, MGK 2007-06-04 sprendimu Nr. S-93(7-73/2007) patvirtino atsakovės sprendimą. Atsakovė atsiliepime paaiškina, kad apmokestinimą akcizais reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, tuo tarpu už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikomos baudžiamosios ar administracinės sankcijos. Remiantis Akcizų įstatymo 2 str., 4 str. 1 d., 9 str. 7 d. akcizo objektas yra etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, tokios prekės, už kurias nesumokėti akcizai turi būti gaminamos, perdirbamos, maišomos bei saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Nurodyta, kad bet kokiu būdu pagaminus akcizais apmokestinamas prekes ir laikant jas ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje yra privaloma ne vėliau kaip kitą dieną po prekių pagaminimo pateikti deklaraciją, nurodyti ir apskaičiuoti mokėtiną akcizo sumą. Pažymima, kad Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 8 p. įtvirtinta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už laikomas banderolėmis nepaženklintas apmokestinamas prekes. Šiuo atveju prievolė mokėti minėtą mokestį atsirado tuomet, kai pareiškėjas pagamino ir laikė alkoholinius gėrimus. Pagal Akcizų įstatymo 9 str. 7 d. akcizai turi būti skaičiuojami neatsižvelgiant į tai, ar nelegaliai pagamintos prekės buvo realizuotos. EB Teisingumo teismas byloje Nr. 455/98 pažymėjo, kad etilo alkoholio importas yra akcizų objektas, todėl nustačius nelegalų tokio produkto importą, už nelegaliai importuotą bei konfiskuojamą alkoholį turi būti skaičiuojami ir sumokami akcizai. Iš to darytina išvada, kad nelegaliai pagamintas ir konfiskuotas alkoholis yra apmokestinamas akcizais. Nurodo, kad LVAT 2007-05-28 nutartyje konstatavo, kad neteisėtai pagamintas alkoholis yra akcizų objektas. Taip pat pažymėjo, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji atsakomybė pagal atitinkamus įstatymus, reguliuojančius su šia atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, skiriasi šių teisnių reiškinių pagrindai, esmė ir tikslai, todėl pareiga mokėti mokesčius ir atsakyti už baudžiamąjį nusižengimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl to paties veiksmo ar jo rezultato. Todėl šiuo konkrečiu atveju dvigubos atsakomybės taikymo nėra.
Atsakovė paaiškina, kad remdamasis MAĮ 72 str., baudžiamuoju įsakymu, Akcizų įstatymu irteismine praktika apskaičiavo sprendime nurodytas akcizo sumas. Skundas atmestinas. Nustatyta, kad ginčas šiuo atveju vyksta dėl mokesčių administratorius nurodymų sumokėti akcizų mokestį pagrįstumo. Apmokestinimą akcizais reglamentuoja 2004-01-29 Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas Nr. IX-1987. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d. įtvirtinta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šiuo konkrečiu atveju siekiant įgyvendinti vienodos praktikos formavimo tikslą būtina vadovautis LVAT 2007-05-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A6-238/2007. Mokesčio apskaičiavimo būdai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 str. 3 d. mokesčius nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal MAĮ – mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Tam, kad išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju atsirado prievolė mokėti akcizų mokestį, būtina nustatyti, ar pareiškėjas yra mokesčių mokėtojas ir ar neteisėtai pagamintas ir laikomas etilo alkoholis yra mokesčio objektas, kaip minėta apmokestinimą akcizais reglamentuoja Akcizų įstatymas. Šio įstatymo 2 str. 1 d. 1 punktas nustato, kad akcizais apmokestinamas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, o šio įstatymo 4 str 1 d. nustatyta, kad šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 6 punktas numato, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai pagal šį įstatymą akcizais apmokestinamų prekių gamyba (maišymas ar perdirbimas) neprivalo vykti akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, o to paties straipsnio 7 d. nustato, kad prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui pagaminusiam akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. To paties įstatymo 9 str. 7 d. nustatyta, kad jeigu asmuo, pažeisdamas šio įstatymo 4 str. reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prekių pagaminimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną.
Pagal Akcizų įstatymo 8 str. 1 d. 8 punktą prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis. Ši nuostata netaikoma Akcizų įstatymo 4 str. 5 d. ir 25 str. 1 d. 2 punkte nurodytoms fizinio asmens tik asmeniniam naudojimui pasigamintoms prekėms, leidžiamoms pasigaminti pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 10 str. (kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 procentų). To paties 8 str. 9 d. nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas prekes. Šio įstatymo 9 str. 8 d. nustatyta, kad bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis šio įstatymo 8 str. 1 d. 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą.
LVAT 2007-05-28 nutartyje, pažymėjo, kad nei ES teisė, nei Akcizų įstatymas, apibrėždami akcizų objektą, tiesiogiai neišskiria tik teisėtai pagaminto alkoholio. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad etilo alkoholis, nors ir pagamintas neteisėtai ir sunaikintas (pavyzdžiui, naminė degtinė), gali būti akcizo objektu.
LVAT nutartyje nurodoma, kad remiantis Tarybos direktyvomis, akcizais apmokestinamo produkto teisėtas ar neteisėtas pagaminimas už akcizo mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų, suponuoja prievolės mokėtį taikytina akcizą atsiradimą. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Bendrijos įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad bet kokia akcizais apmokestinamų produktų gamyba, perdirbimas, laikymas ar cirkuliacija už akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų suponuoja akcizo tapimą mokėtinu. Todėl nacionaliniam teismui nustačius, kad toks produktas nukrypo nuo akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo nesumokant akcizo, akivaizdu, kad tokio produkto laikymas reiškia jo išleidimą vartojimui, ir akcizas tapo mokėtinu. Teisingumo Teismas konstatavo, kad Tarybos direktyvos Nr. 92/12 6 str. 1 dalis turi būti aiškinama, kaip reiškianti, kad apmokestinamo produkto laikymas reiškia jo išleidimą vartojimui, kai šiam produktui taikytinas akcizas nebuvo sumokėtas pagal taikytinas Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas.
Kaip matyti iš minėtų Akcizų įstatymo normų ir LVAT nutarties išvadų, apmokestinimas akcizų mokesčiu yra siejamas su šiuo mokesčiu apmokestinamų prekių pagaminimo ir laikymo faktu.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad akcizo mokestis pareiškėjui apskaičiuotas remiantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-11-17 baudžiamajame įsakyme nustatytomis aplinkybėmis, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, veikdamas bendrininkų grupėje, turėdamas tikslą realizuoti, išnuomotame garaže nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2005-04-22, neteisėtai pagamino ir laikė penkiasdešimt ar daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų (tūrinė etilo alkoholio koncentracija buvo nuo 30 iki 38,8 proc.), nedenatūruoto ir denatūruoto ar techninio etilo alkoholio ir jo skiedinių (mišinių). ( b.l. MGK sprendimas 36-41) Pareiškėjas pripažino, kad padarė nusikaltimą. Teismas skyrė 5750 Lt baudą bei nusprendė konfiskuoti minėtą alkoholį. Vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 4 dalimi, paminėtos aplinkybės laikytinos nustatytomis.
Pažymėtina, kad MAĮ 72 str. įtvirtina mokesčių administratoriaus teisę mokestį apskaičiuoti remiantis kitų valstybės įstaigų ar institucijų aktais bei dokumentais. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis Vilniaus AVMI atliko patikrinimą ir 2006-07-04 patikrinimo akte Nr. 07-06-10-100 konstatavo, kad buvo pažeistos Akcizų įstatymo nuostatos, tuo pagrindu buvo apskaičiuota mokėtina 20 347,29 Lt akcizų suma. Kadangi alkoholį pareiškėjas gamino su dar dviem asmenimis, mokėtina akcizų suma padalinta į tris lygias dalis. Pareiškėjui teko – 6 782,29 Lt akcizų, 885,11 Lt delspinigių bei 2 034,73 Lt baudos. (b.l. MGK sprendimas 23-25)
Remiantis tuo, kas išdėstyta ir faktinėmis bylos aplinkybėmis buvo visos būtinos sąlygos prievolei mokėti akcizą atsirasti. Nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtai gamino ir laikė stiprius alkoholinius gėrimus, kurie nebuvo paženklinti banderolėmis. Kadangi alkoholis buvo pagamintas ir laikomas ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, pareiškėjas privalėjo pateikti akcizų deklaraciją, deklaruoti mokėtiną, teisingai, pagal galiojantį įstatymą apskaičiuotą akcizų mokestį jau kitą darbo dieną po prekių pagaminimo. Pagal Akcizų įstatymą buvo padarytas mokestinis pažeidimas. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis neprivalo mokėti akcizo mokesčio, nes akcizais apmokestinamos prekės buvo konfiskuotos, kad pareiškėjas nebuvo garažo, kur gamintas ir laikytas alkoholis savininkas, nes įstatymas aukščiau paminėtų teisės normų taikymo su šiomis aplinkybėmis nesieja.
Konstatuotina, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis Akcizų įstatymu, Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 punktu bei 139 str. 1 d., pagrįstai pareiškėjui apskaičiavo ir nurodė sumokėti 6782,43 Lt akcizą, 885,11 Lt šio mokesčio delspinigius ir 2034,73 Lt šio mokesčio baudą.
Pažymėtina, kad LVAT 2007-05-28 nutartyje taip pat konstatavo, kad „pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato“. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktas atleistų jį nuo mokesčio mokėjimo. Remiantis bylos medžiaga, ginčo santykius reguliuojančiais teisės aktais ir nusistovėjusia teismų praktika nustatyta, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra priimtas nepažeidžiant įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl teisinio pagrindo panaikinti sprendimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
atmesti pareiškėjo J. Ž. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.