Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2015-07-03 · Byla Nr. ATP-438-174/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-07-03
Bylos Nr.
ATP-438-174/2015
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00413-2015-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
E. V.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-438-74/2015Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00413-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.;42.12. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą (klaidingai nurodyta ATSILIEPIMAS Į SKUNDĄ) dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros specialisto 2015 m. kovo 10 d. nutarimas ir administracinėn atsakomybėn patrauktam E. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 str. 1 d. paskirtas įspėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 27 d. Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius surašė E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 104303 už tai, kad jis 2015 m. vasario 27 d. 11.20 val. vykdė neteisėtą žvejybą Minijos upėje, Minijos kaime, Nemuno deltos regioniniame parke, Šilutės rajone, neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės, turėjo nusipirkęs žvejo mėgėjo bilietą, žuvies sugavęs neturėjo. Tuo E. V. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11 ir 11.1 punktų reikalavimus. Tokie E. V. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal ATPK 87 str. 4 d.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2015 m. kovo 10 d. nutarimu E. V. pripažino kaltu padarius ATPK 87 str. 4 d. numatytą pažeidimą ir nubaudė 86 Eur bauda už tai, kad jis 2015 m. vasario 27 d. 11.20 val. neteisėtai žvejojo su dugnine meškere Minijos upėje, Minijos kaime, Nemuno deltos regioniniame parke, Šilutės rajone, neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės. Žuvies sugavęs neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. kovo 25 d. Šilutės rajono apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. skundas dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. kovo 10 d. nutarimo pakeitimo, atleidžiant jį nuo administracinės nuobaudos.

Skundžiamu 2015 m. balandžio 27 d. nutarimu Šilutės rajono apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. skundą patenkino iš dalies ir jam pagal ATPK 87 str. 1 d. paskyrė įspėjimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūra prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-13-385/2015 ir priimti naują nutarimą – palikti nepakeistą Jūros aplinkos apsaugos agentūros priimtą nutarimą, kuriuo E. V. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 87 str. 4 d. ir nubaustas administracine nuobauda – 86 Eur bauda.

Nurodo, kad Šilutės rajono apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. V. Institucijos 2015 m. kovo 10 d. nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 87 str. 4 d. ir 2015 m. balandžio 27 d. priėmė naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-13-385/2015, juo E. V. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 87 str. 4 d. nutraukė, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos teigimu, teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, jas pažeisdamas, todėl ginčijamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, kad E. V. limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nepažeidė, pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles ir atsakomybė už tai numatyta ATPK 87 str. 1 d., todėl bylos teiseną E. V. dėl ATPK 87 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukė ir E. V. nubaudė pagal ATPK 87 str. 1 d., paskirdamas įspėjimą.

2015 m. vasario 27 d. aplinkosauginio reido metu Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius M. M. kartu su vyresniuoju valstybiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi V. G. nustatė, kad E. V. neteisėtai žvejojo Minijos upėje Nemuno deltos regioninio parko ribose neturėdamas privalomos žvejo mėgėjo kortelės. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. Dl-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ (toliau – Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės) 11 ir 11.1 p. reikalavimai, todėl E. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 87 str. 4 d. 2015-03-10 Departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas G. V. nutarimu Nr. 14895128 E. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 4 d., padarymą paskyrė 86 eurų baudą.

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11. p. nurodyta, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę, taip pat liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba; Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai. Šių taisyklių 4.4 p. nurodyta, kad žvejo mėgėjo kortelė – mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo suteikiama teisė žvejoti jame nurodytame valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame vykdoma limituota žvejyba. Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose organizuojama ir vykdoma limituota žvejyba ištisus metus laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, t. y. turint leidimą – žvejo mėgėjo kortelę. Limituotą žvejybą nustato Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-12-31 įsakymu Nr. D1-1128, kuriame nurodyta, kad Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose yra organizuojama ir vykdoma limituota žvejyba. Administracinė atsakomybė už pažeidimus vykdant limituotą žvejybą numatyta ATPK 87 str. 4 d. – limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio penktojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. Todėl E. V., pažeidus Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.1 punkto reikalavimus – žvejyba be leidimo, t. y. be žvejo mėgėjo kortelės, kuri suteikia teisę limituotai žvejybai, turi būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 87 str. 4 d.

Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, LVAT 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N-978/2007). Teismų praktika patvirtina, kad svarbu visapusiškai ir objektyviai įvertinti byloje surinktus faktinius duomenis, ištirti galimus jų prieštaravimus, nuoseklumą, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įvertinti įrodymų šaltinių patikimumą. Tik atlikus šiuos veiksmus galima tinkamai įvertinti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka teisiškai reikšmingiems faktams konstatuoti.

Institucijos teigimu, byla nebuvo išnagrinėta išsamiai, objektyviai ir visapusiškai, dėl to buvo neteisingai išspręsta, tokiu būdu teismas pažeidė ATPK 248, 257, 284 straipsnių normas.

Institucijos nuomone, byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad E. V. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles ir šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 9 str. nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi asmens kaltė turi būti įrodyta, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Žemesnės instancijos teismas

ATPK 87 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio penktojoje dalyje numatytą pažeidimą. Ši administracinę atsakomybę nustatanti teisės norma yra blanketinė, ji taikoma kartu su teisės aktais, nustatančiais limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 1 p. numatyta, kad šios taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą, 3 p. įtvirtinta, kad vykdant limituotą žvejybą Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta limituotą žvejybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, o 11.1. p., be kita ko, numatyta, jog draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-12-31 įsakymu Nr. D1-1128 patvirtinto Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 17.1 p. numatyta, kad teisė limituotai žvejybai įgyjama valstybiniame vandens telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą ir organizuota limituota žvejyba – Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka įsigijus žvejo mėgėjo kortelę arba turint nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą. Minėto aprašo III priede numatančiame limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose nurodyta, kad žvejoti leidžiama ištisus metus, laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių reikalavimų.

Taigi limituotos žvejybos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose sąlygų turinį sudaro Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašas bei kiti teisės aktai, o Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimas žvejojant vandens telkinyje, kuriame vykdoma limituota žvejyba, laikytinas limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimu (ATPK 87 str. 4 d.). Byloje administracinio teisės pažeidimo protokolu, specialisto tarnybiniu pranešimu (b. l. 15), paties administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. paaiškinimu nustatyta, kad jis žvejojo Nemuno deltos regioninio parko vandens telkinyje (Minijos upėje), kuriame vykdoma limituota žvejyba, neturėdamas žvejo mėgėjo kortelės. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.1. p., be kita ko, numatyta, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, o limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 17.1 p., be kita ko, numatyta, kad teisė limituotai žvejybai suteikiama įsigijus žvejo mėgėjo kortelę, dėl to, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, E. V. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo teisingai kvalifikuota pagal ATPK 87 str. 4 d. ir Institucijos 2015-03-10 nutarimu jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl šio pažeidimo padarymo.

Apylinkės teismas ginčijamame nutarime nepagrįstai konstatavo, kad E. V. nepažeidė limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų. Iš anksčiau aptartų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų akivaizdu, kad žvejojant Nemuno deltos regioninio parko vandens telkinyje be leidimo – žvejo mėgėjo kortelės, kurios įsigijimas reglamentuotas Mėgėjų žvejybos taisyklių 11.1. p. ir limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 17.1 p., pažeidžiamas limituotos žvejybos reguliavimas ir nustatytos sąlygos, ir tokia veika užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 87 str. 4 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismas nepagrįstai E. V. veiką perkvalifikavo iš ATPK 87 str. 4 d. į 87 str. 1 d.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Insitucijos 2015-03-10 nutarimu E. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 4 d., padarymą paskirta administracinė nuobauda – 89 Eur bauda, įvertinus E. V. padaryto pažeidimo pavojingumą bei atsižvelgus į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, yra pernelyg griežta ir neproporcinga padarytam pažeidimui nuobauda, todėl neteisinga.

Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad E. V. dėl padaryto pažeidimo sutiko ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), pasiaiškindamas dėl šio pažeidimo nurodė, kad apsirikęs nusipirko žvejo mėgėjo bilietą, nors turėjo įsigyti žvejo mėgėjo kortelę, E. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. V. yra bedarbis (b. l. 8), tačiau tai, kad jis nusipirko žvejo mėgėjo bilietą vietoj žvejo mėgėjo kortelės, įvertinant labai nežymų šių leidimų kainų skirtumą (žvejo mėgėjo bilietas, galiojantis 2 paras, kainuoja 1,40 Eur (b. l. 7), o žvejo mėgėjo kortelė, galiojanti parą, kainuoja 2,50 Eur (be aptarnavimo mokesčių), leidžia daryti išvadą, kad E. V. nenorėjo sukčiauti ir sutaupyti, o nuoširdžiai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo, nes priešingu atveju nebūtų pirkęs ir žvejo mėgėjo bilieto. Pažymėtina ir tai, jog E. V., patikrinus aplinkos apsaugos pareigūnams, žuvies pagavęs nebuvo.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, E. V. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą bei atsižvelgęs į pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta didelės žalos, įvertinęs pažeidėjo asmenybę (pagal Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis E. V. administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą, tačiau už kitos rūšies pažeidimą, t. y. 2006 m. E. V. buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą – už nustatyto greičio viršijimą), pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATPK 87 str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos – 89 Eur baudos – paskyrimas E. V. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį pažeidimą pagal ATPK 87 str. 4 d. E. V. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl neteisinga. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir E. V. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 87 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – gali būti pasiekti, E. V. pakyrus mažesnę nei ATPK 87 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali piniginę baudą. Apygardos teismo vertinimu, 5 Eur dydžio bauda būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-03-10 nutarimu E. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 87 str. 4 d., padarymą paskirta nuobauda – 86 Eur bauda, taikant ATPK 30¹ str., keičiama į 5 Eur baudą. Tokia bauda, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, apygardos teismo nuomone, nebus per švelni ir bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant E. V. už padarytą pažeidimą bei siekiant auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nedarytų tokių pažeidimų ateityje.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarimą, kuriuo buvo panaikintas Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Jūros aplinkos apsaugos agentūros specialisto 2015 m. kovo 10 d. nutarimas, panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

E. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 str. 4 d., ir pritaikius ATPK 30¹ str. paskirti 5 Eur baudą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Violeta Miliuvienė