- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-12
- Bylos Nr.
- 2-420/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- Hydro Soil Services N. V.“
- Ieškovas
- valstybės įmonės ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos”
- Trečiasis asmuo
- Belgijos įmonei ,,HAECON“, Belgijos įmonei ,,SECO“
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ,,Hydro Soil Services N. V.“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atmestas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, civilinėje byloje Nr. 2-145-159/2006 pagal ieškovo valstybės įmonės ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos” ieškinį atsakovui Belgijos įmonei ,,Hydro Soil Services N. V.” dalyvaujant tretiesiems asmenims Belgijos įmonei ,,HAECON“, Belgijos įmonei ,,SECO“ Technical Control Bureau for construction, Belgijos draudimo kompanijai ,,Fortis AG“, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir nurodė, kad 1997 m. vasario 28 d. sudarė su atsakovu Belgijos įmone ,,Hydro Soil Services N.V.“ rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo už 6 719 697 ekiu atlikti ieškovui priklausančių krantinių renovaciją ir gilinimo darbus prie šių krantinių. Atsakovas netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovas turi samdyti trečiuosius asmenis trūkumams šalinti. Ieškovo teigimu, jis, taisydamas netinkamai atliktus atsakovo darbus, kuriuos būtina atlikti, preliminariai turės 26 000 000 Lt išlaidų. Pagrindinė prievolė, kilusi iš ginčo šalių sudarytos rangos sutarties, buvo vykdoma Lietuvoje, statybos darbų defektai padaryti rekonstruojant Lietuvoje esantį daiktą, šie defektai taip pat turės būti šalinami Lietuvoje, todėl ši byla priskirtina Lietuvos teismų jurisdikcijai (CPK 787 str. 1 d. 3 p.). Ieškovo teigimu, šalių sutarties nuostatos dėl sutarties šalių ginčų sprendimo arbitraže negali būti taikomos, nes prieštarauja Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatai, pagal kurią arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena šalis yra valstybės ar savivaldybės įmonė, o arbitražiniam susitarimui sudaryti nebuvo gauta išankstinio šios įmonės steigėjo sutikimo. Ieškovas, remdamasis CK 6.665 straipsniu, prašė teismą priteisti iš atsakovo 26 000 000 Lt išlaidų statybos darbų trūkumams ištaisyti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gegužės 19 d. nutartimi VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ieškinį dėl 26 mln. Lt nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtą, o Belgijos įmonės „Hydro Soil Services NV“ prašymo paskelbti, kad teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinį, nutarė netenkinti. Teismas padarė išvadą, kad šalys sudarė arbitražinį susitarimą, kuriuo šalys susitarė spręsti ginčus ne teismine, o arbitražine tvarka. Atsakovės Belgijos įmonės „Hydro Soil Services NV“ prašymą paskelbti, kad teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinį, atmetė nurodęs, kad šalys, sudariusios susitarimą dėl arbitražinio ginčo sprendimo būdo, kartu eliminavo ginčus ir iš teismo kompetencijos.
Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. liepos 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutartį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. liepos 5 d. nutartį nutarė pakeisti. Panaikino nutarčių dalis, kuriomis atmestas atsakovo prašymas paskelbti, kad teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinį, ir šį atsakovo prašymą palikti nenagrinėtą. Kitas nutarčių dalis paliko nepakeistas.
Šalies argumentai
Atsakovas Belgijos įmonė ,,Hydro Soil Services N.V.“ 2006 m. spalio 2 d. pateikė prašymą, kuriame prašė priteisti iš ieškovo VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ 21 569,50 EUR (74 475 Lt) išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad patyrė minėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, nes turėjo rengti procesinius dokumentus, nagrinėti sunkią, didelės apimties bylą, rinkti įrodymus, atlikti kitus veiksmus būtinus pasiruošti bylos nagrinėjimui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 balandžio 25 d. nutartimi atmetė atsakovo Belgijos įmonė ,,Hydro Soil Services N.V.“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas nutartyje nurodė, kad išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant teisinias konsultacijas, negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas Klaipėdos apygardos teismo 2006 gegužės 19 d. nutartimi, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Nutartis įsiteisėjo 2006 m. liepos 5 d. Atsakovas prašymą dėl 74 475,09 Lt išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai priteisimo iš ieškovo pareiškė 2006 m. spalio 2 d., t.y. po to, kai bylos nagrinėjimas iš esmės jau buvo baigtas, todėl teismas atmetė atsakovo prašymą.
Šalies argumentai
Atsakovas Belgijos įmonė ,,Hydro Soil Services N. V.” atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 25 d. nutartį ir išspręsti atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš esmės - priteisti atsakovui Belgijos įmonei ,,Hydro Soil Services N. V.” iš ieškovo VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos” 74 475,09 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas nurodė, kad nutartis nepagrįsta, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė bylos nagrinėjimo iš esmės pradžią ir procedūrą reguliuojančias proceso teisės normas, laikydamas, kad bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas 2006 m. gegužės 19 d., t.y. priėmus nutartį palikti ieškinį nenagrinėtu, esant tarp šalių sudarytam arbitražiniam susitarimui. CPK įtvirtinta bylos nagrinėjimo iš esmės stadija reiškia tokį civilinės bylos nagrinėjimo etapą, kuomet yra tiriamos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, jas patvirtinantys įrodymai bei ieškinio reikalavimų pagrįstumas. 2006 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje, vadovaujantis CPK 245 straipsniu, buvo nagrinėjamas atsakovo pareikštas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą ir bylos nagrinėjimas iš esmės net nebuvo pradėtas. Dėl to atsakovas neprarado teisės teikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir teikti išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus iki bylos nagrinėjimo išesmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Dokumentus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų dydį atsakovas galėjo pateikti tik po 2006 m. gegužės 19 d. posėdžio, nes tik birželio ir rugsėjo mėnesį šios išlaidos buvo faktiškai apmokėtos. Byla, kurioje patirtas bylinėjimosi išlaidas prašoma priteisti yra itin sudėtinga, reikalavimo dydis taip pat ypatingai didelis (26 mln. Lt), todėl reikalaujamų priteisti išlaidų dydis atitinka, 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintas rekomendacijas.
Atsiliepimas
Ieškovas VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atsakovo Belgijos įmonės ,,Hydro Soil Services N.V.“ atskirąjį skundą atmesti. Ieškovas teigia, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis reiškia, kad šalis, norėdama, kad jai būtų priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, privalo tokį prašymą pareikšti bei atitinkamus įrodymus pateikti paskutinio teismo posėdžio metu. CPK negali ir neturi reglamentuoti visų įmanomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atvejų, todėl, nors byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, o ieškinys paliktas nenagrinėtu, pagal analogiją reikėtų vadovautis CPK 98 straipsnio 1 dalimi nagrinėjimo iš esmės pabaigą prilyginant prašymo dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu išnagrinėjimo pabaigai. Jei būtų leista pateikti įrodymus po paskutinio teismo posėdžio, kiltų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis grėsmė. Atsakovas žinojo, jog paskutinio teismo posėdžio metu 2006 m. gegužės 15 d. bus sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, dėl ko galėjo kreiptis į klientą, kad būtų laiku apmokėtos bylinėjimosi išlaidos. Toks nesikreipimas į klientą laikytinas nerūpestingumu ir nesirūpinimu kliento interesais. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė, kadangi beveik 19 kartų viršija Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintas rekomenduojamas sumas. Atsižvelgiant į bylos esmę ir tai, kad buvo tik vienas teismo posėdis, suma neatitinka nei rekomendacijų, nei protingumo ir sąžiningumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą parengiamajame posėdyje, priėmė 2006 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria patenkino atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu. Šioje nutartyje teismas konstatavo, jog pagal šalių sudarytą arbitražinį susitarimą byla priskirtina nagrinėti arbitražo teisme. Taigi, šia nutartimi teismas išsprendė bylos priskirtinumo ginčą, kilusį dėl pagrindinio materialinio ieškovo reikalavimo nagrinėjimo jurisdikcijos. Šį ginčą teismas išnagrinėjo iš esmės ir priėmė baigiamąjį aktą šiuo klausimu.
Įstatymas nereglamentuoja, kaip turi būti paskirstomos išlaidos, kai šalis patiria išlaidas už advokato pagalbą, kuomet ieškinys nepradedamas iš esmės nagrinėti teisme, t.y. bylos nagrinėjimas užbaigiamas neišnagrinėjus ginčo iš esmės ir nepriimant galutinio teismo akto - sprendimo. Taigi, egzistuoja teisinio reguliavimo spraga. Atvejais, kai nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas visų pirma turi taikyti įstatymą, reguliuojantį panašius santykius (įstatymo analogija) (CPK 3 str. 6 d.). Įstatymo analogijos būdu taikytinas įstatymas nustatomas atsižvelgiant į tai, kokiame teisiniame institute ir kokioje teisės šakoje susidarė įstatymo spraga. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo (atlyginimo) tarp civilinio proceso subjektų teisiniai santykiai labiausiai panašūs į to paties instituto reguliuojamus teismo išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo (atlyginimo) išnagrinėjus bylą iš esmės teisinius santykius. Dėl to nurodyta teisinio reguliavimo spraga turi būti užpildoma įstatymo analogijos būdu taikant CPK normas, reglamentuojančias išlaidų advokato pagalbai apmokėti išnagrinėjus bylą iš esmės teisės normos. Kadangi bylos priskirtinumo ginčą teismas išnagrinėjo iš esmės baigiamuoju aktu, o įstatymas (CPK 98 str. 1 d.) reglamentuoja išlaidų paskirstymo klausimą išsprendus ginčą dėl ieškovo materialinio teisinio reikalavimo, todėl šis klausimas pagal CPK 3 straipsnio 1 ir 6 dalis, nagrinėtinas taikant CPK 98 straipsnio 1 dalies analogiją.
Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antros šalies išlaidas už advokato pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įstatymas nedraudžia pareikšti prašymą dėl būsimų išlaidų priteisimo ir pateikti būsimas išlaidas pagrindžiančius įrodymus (rašytinį kliento ir advokato susitarimą) bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu. Tačiau pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės, prašymas atlyginti išlaidas, sumokėtas už advokato pagalbą, nebegali būti reiškiamos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad civilinio proceso operatyvumo principas sąlygoja tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį išvestiniai civilinės bylos klausimai turi būti išsprendžiami toje pačioje civilinėje byloje (LAT CBS 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-861/2001). Įstatymas nustato, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie teismo išlaidų paskirstymą (CPK 270 str. 5 d. 3 p.). Iš to seka, kad išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negalimi būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog pagal įstatymą gali būti priteisiamos tik faktiškai turėtos, o ne būsimos išlaidos. Taigi, išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, tik tuo atveju, jei įrodymai apie patirtas išlaidas buvo pateikti iki bylos (ginčo) nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Kaip minėta, pagal įstatymo analogiją, tokia pati procedūra taikytina ir sprendžiant išlaidų paskirstymo klausimą, baigiant nagrinėti bylą kitokiu baigiamuoju aktu, o ne sprendimu.
Kadangi teismas įstatymas nustato, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas apie teismo išlaidų paskirstymą (CPK 270 str. 5 d. 3 p.), t.y. teismo baigiamajame akte turi būti išspręstas šis klausimas, tačiau tik tuo atveju, jei įrodymai apie patirtas išlaidas buvo pateikti iki bylos (ginčo) nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl, pagal analogiją, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas ir kitame baigiamajame akte, neišnagrinėjus materialinio teisinio reikalavimo iš esmės, šiuo atveju – priimant nutartį paliekant ieškinį nenagrinėtu, tik tuo atveju, jei įrodymai apie patirtas išlaidas buvo pateikti iki ginčo nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, kartu pateikė 2006 m. vasario 14 d. prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu (VI T., b.l. 43-49), kuriame prašė išnagrinėti šį prašymą prieš atliekant kitus pasiruošimo veiksmus byloje. Ieškovas 2006 m. kovo 20 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu (VI T., b.l. 174-177). Atsakovas 2006 m. gegužės 15 d. pateikė paaiškinimus į minėtą ieškovo atsiliepimą (VII T., b.l. 62-65). Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gegužės 15 d. viešame teismo posėdyje nagrinėjo atsakovo prašymą, nagrinėjant bylą buvo padaryta pertrauka iki 2006 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gegužės 19 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu. Ieškovas 2006 m. gegužės 29 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutarties(VII T., b.l. 87-93). Atsakovas 2006 m. birželio 19 d. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas 2006 m. liepos 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsakovas 2006 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (VII T., b.l. 120-122). Ieškovas 2006 m. spalio 5 d. kasacinį skundą (VII T., b.l. 140-148). Atsakovas 2006 m. lapkričio 6 d. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą. Kasacinės instancijos teismas ginčą išsprendė 2007 m. kovo 5 d. nutartimi, panaikindamas skundžiamų nutarčių dalis, kuriomis atmestas atsakovo prašymas paskelbti, kad teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinį, ir šį atsakovo prašymą palikti nenagrinėtą, o kitas nutarčių dalis paliko nepakeistas.
Taigi, iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovas pateikė prašymą bylą nutraukti 2006 m. vasario 14 d. kartu su atsiliepimu į ieškinį. Iš atskirojo skundo (VIII T., b.l. 17-19) turinio matyti, kad atsakovas prašo priteisti išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme. Atsakovo prašymo, palikti ieškinį nenagrinėtu, nagrinėjimas prasidėjo 2006 m. gegužės 15 d., po pertraukos baigėsi 2006 m. gegužės 19 d. Apie šio prašymo nagrinėjimą atsakovas buvo informuotas 2006 m. balandžio 20 d. (VII T., b.l. 61), t.y. beveik mėnuo iki būsimo teismo posėdžio. Todėl akivaizdu, kad atsakovas, žinodamas, kad ginčo dėl priskirtinumo nagrinėjimas iš esmės gali baigtis pirmame teismo posėdyje ir turėdamas tam pakankamai daug laiko, galėjo ir privalėjo pateikti įrodymus patvirtinančius išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti iki priskirtinumo klausimo nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi atsakovas to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atmetė prašymą priteisti atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė prašymo priteisti išlaidas nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismui, nors galėjo tai padaryti.
Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu:
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.