- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-451-40/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- J. D.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Liudvikos Tupienės (kolegijos pirmininkės), Vytauto Kursevičiaus, Egidijaus Mockevičiaus,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. D. individualios įmonės savininko J. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės – privačios verslininkės R. P. ieškinį atsakovei J. D. individualiai įmonei dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovė – privati verslininkė R. P. ir J. D. įmonė 2008-04-02 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr.2, pagal kurios 1 p. ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovas nupirkti sausus pušies ruošinius, kurių kiekis, kaina ir kokybės reikalavimai pateikti priede Nr. 1. Šalys susitarė, kad prekės bus siunčiamos atskiromis partijomis po 20-25 kub. metrus. 2008-05-08 ieškovė pakrovė ir išsiuntė pirmą prekių partiją bei išrašė sąskaitą Nr. 2, pagal kurią atsakovas turėjo sumokėti 9330,19 U. P. buvo perduotos vežėjui 2008-05-08, atsakovas už prekes turėjo sumokėti iki 2008-05-13. Susidariusią skolą atsakovas dengė dalimis ir liko neapmokėta skola 1831,68 EUR. Vadovaudamasis Sutarties 3.4 p. ieškovas skaičiavo 0,03 % dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kas sudarė 576,63 EUR, skolos neapmokėjo ir liko skolingas ieškovei 2424,80 EUR skolos.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš J. D. įmonės 1831,68 EUR skolos, 593,12 EUR delspinigių, 6 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, žyminio mokesčio 251 Lt ir 212,40 Lt dokumentų vertimo išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovė – J. D. įmonė ieškinio nepripažino ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovas nurodė, kad su ieškove buvo susitaręs, jog ieškovė pagamins obliuotus sausus pušies ruošinius baldų gamybai. Gavus pirmą ruošinių partiją, buvo nustatyta daug broko, turėjo būti pagaminta 20-25 kub. m. ruošinių, o buvo pakrauta tik 13 kub. m., tai padidino savikainą. Teigė, jog R. P. pažadėjo broką ištaisyti, todėl 2008-04-02 buvo pasirašyta tarp šalių sutartis. Vietoje 25-30 kub. m. ruošinių gavo 21,266 kub. m., kurių kokybė buvo bloga. Gautas brokas buvo nufotografuotas ir nuotraukos išsiųstos R. P.. Nurodė, jog atsakovo pirkėjas UAB „Baldistra“ pareiškė, kad pirko brokuotą gaminį ir kad J. D. įmonė turi arba pasiimti krovinį atgal, arba sumažinti kainą, todėl atsakovas sutikęs su UAB „Baldistra“ nurodytomis sąlygomis, dėl ko patyrė didelių nuostolių. Atsakovo nuomone, ieškovė neužtikrino ruošinių kokybės, todėl remiantis LR CK 6.334 str. 1 d. 2 p. ir 6.334 str. 1 d. 3 p. atsakovas įgijo teisę reikalauti sumažinti ruošinių kainą bei atlyginti broko ištaisymo išlaidas, todėl laiko, kad ieškovė privalo kompensuoti 3131,67 eurus, dėl ko ieškinys turi būti atmestinas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas adv. D.Žiedas teisme ieškinį palaikė, nurodė motyvus, išdėstytus ieškinyje.
Atstovo atstovas J. D. prašė ieškinio netenkinti, teigė, jog ieškovės pateikta produkcija buvo nekokybiška, todėl jis turėjo daug nuostolių, dalį produkcijos dėl blogos kokybės buvo priverstas parduoti pigiau. Atsakovo atstovo nuomone, jis sutartinių įsipareigojimų nepažeidė, patyrė nuostolių dėl ieškovės kaltės, todėl dėl patirto broko ir papildomo darbo galutinė suma ieškovei buvo sumažinta 1831,68 eurais.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš J. D. įmonės 1831,68 eurus skolos, 593,12 eurų delspinigių, 6 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2408,31 eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2008-11-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų vertimo išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškinys yra įrodytas pateiktais leistinais įrodymais, todėl tenkintinas. Atsakovas neginčijo pirkimo – pardavimo sutarties Nr.2-2008 2008-04-02 bei jos priedo, pripažino, kad iš tikrųjų gavo sutartyje išvardintą produkciją, kurią visą priėmė bei pardavė pirkėjams, iš dalies už gautą produkciją atsiskaitė, liko skolingas 1831,68 eurus. Teismas nustatė, kad dėl gaminių kiekio atsakovas jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, nepasinaudojo LR CK 6.330 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė fakto, jog produkcija buvo nekokybiška, kadangi tai neįformino teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-05-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad 2008-05-08 ieškovė atkrovė 21,266 kub. m. pušinių ruošinių, kuriuos atsakovo įmonė gavo 2008-05-12. Ruošiniai buvę skirtingų dydžių ir kokybės bei skirti trims atskiriems pirkėjams. Nurodė, kad pagal sutarties, pasirašytos tarp šalių 5.1-5.2 punktus, krovinys priimamas atsakovo sandėlyje pagal kiekį ir kokybę. Dalį ruošinių, jų nepatikrinęs, atsakovas nuvežė pirkėjui UAB „Baldistra“ . Ten buvo išbrokuota gauta iš ieškovės produkcija, pirkėjas pareikalavo sumažinti gaminių kainą. Apeliantas nurodė, jog apie tai buvo informuota ieškovė, kad 14,778 kub. m. ruošinių neatitinka kokybės reikalavimų, apibrėžtų priedo Nr.1 1 punkte. Teigė, jog ieškovė atsisakė priimti gaminius atgal, nes anot jos, gaminiai pagaminti tinkamai, todėl buvo priverstas sumažinti pirkimo kainą UAB „Baldistra“. Nurodė, kad ieškovė turėjo pateikti 25-35 kub. m., o ne 21,266 kub. m. Ieškovei buvo nusiųstas mokėtinos sumos paskaičiavimas ir galutinė broko ir papildomo darbo galutinė suma buvo sumažinta 1831,68 eurai, tačiau ieškovė nesutiko su šiais teiginiais.
Apelianto nuomone, Šiaulių miesto apylinkės teismas išnagrinėjo vienos ruošinių grupės reikalavimą, tačiau esant trijų grupių ruošiniams su skirtingais kokybės reikalavimais, turėjo išnagrinėti visus tris atvejus. Būtent, 1 grupės ruošinių buvo 1,06 kub. m., apibūdintų priedo Nr.1 trečioje pozicijoje bei 1 p., 5 p. dėl jų kokybės pretenzijų nebuvo. Antros grupės ruošiniai 5,155 kub. m., apibūdinti priedo Nr.1 pozicijoje Nr. 2 1 p., 3 p., 4 p., 7 p., kurie buvo su defektais, t.y. prieštarauja tiems ruošiniams taikomiems reikalavimams. 3 grupės ruošinis 14,778 kub. m. apibūdinti priedo Nr. 1 pozicijoje Nr.1 ir 1 p., 2 p., 3 p., 7 p. Teigė, jog ieškovė nesilaikė apdirbimo kokybės reikalavimų ir pateikė netinkamo apdirbimo ruošinius, todėl, apelianto nuomone, vadovaujantis CK 6.334 str. 1 d. 2 p. pirkėjui nupirkus netinkamos kokybės daiktą, jis įgauna teisę savo pasirinkimu reikalauti sumažinti prekių kainą, ką apeliantas ir padaręs. Teigia, jog ieškovė buvo laiku perspėta apie netinkamos kokybės produkciją. Nurodo, kad ieškovei pakrovus mažiau, kaip 22 kub. m. ruošinių į transporto priemones, už pervežimą privalo mokėti ieškovė, kas sudaro 1300 eurų. Apelianto nuomone, ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl jis įgijo teisę reikalauti sumokėti produkcijos kainą, kuria pasinaudojo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės atstovas prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-05-13 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad šalys 2008-04-02 sudarė sutartį Nr.2-2008, pagal kurią pardavėjas (ieškovė) pardavė, o pirkėjas (atsakovas) pirko sausus pušies ruošinius, kurių kiekis ir kokybės reikalavimai pateikti priede Nr. 1. Šios sutartis 3 punkte numatyta, kad pirkėjas moka už kiekvieną išsiųsta prekių partiją per penkias kalendorines dienas po prekių išsiuntimo.
Atsakovas neginčijo fakto, kad jis gavo nurodytą kiekį pušies ruošinių iš ieškovės, vienok teigė, jog dalis ruošinių buvo netinkamos kokybės, todėl jis turėjęs nuostolių, dėl ko likusios sumos 1831,68 eurų nesumokėjęs, laikydamas, jog šia suma yra kompensuojamas netinkamos kokybės produkcijos taisymas bei realizavimas, bei transporto išlaidos, kurias šiuo atveju turėjo apmokėti ieškovė.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis tarp dviejų ar daugiau asmenų yra susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t.y. pateikiant bei priimant pasiūlymą. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.).
Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Šių principų turinį nagrinėjamoje civilinėje byloje teismas atskleidė (CK 1.93 str. 6 d.), rėmėsi rašytiniais įrodymais, kita surinkta byloje medžiaga. Pirmos instancijos teismas tyrė ir nustatė, kad atsakovas gavo iš ieškovės pušies ruošinius, tačiau atsiskaitė nepilnai ir liko skolingas 1831,68 eurus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus.
Pirmos grupės ruošinių pozicijoje dėl kokybės atsakovas pretenzijų neturėjo. Atsakovas nurodė, jog antrą medienos ruošinių grupę sudarė ruošiniai, kurių buvo pristatyta 5,155 kub. m., iš 2832 vnt. ruošinių ( matmenys 44-44-870) buvo brokuotų 849 vnt., iš 308 vn. (38-38-870) buvo brokuoti 95 vnt., tačiau patikrinti, ar iš tiesų šie ruošiniai buvę brokuoti, nėra galimybės, kadangi minėti gaminiai yra parduoti ir sunaudoti gamyboje. Atsakovas jokių įrodymų apie tai, nepateikė, iš nuotraukų spęsti apie netinkamą produkcijos kokybę yra neįmanoma. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad netinkamos kokybės produkcijos taisymo išlaidos sudarė 778,22 eurus, o brokavimo 180,49 eurus.
Apeliantas nurodė, kad trečios grupės ruošinių kiekis 14,778 kub. m. pasižymėjo obliavimo broku, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog šie gaminiai buvę brokuoti, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šios grupės ruošiniai neatitiko sutarties sąlygų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas neįformino broko įstatymuose nustatyta tvarka, todėl laikė, jog atsakovas neįrodė savo atsikirtimuose nurodytus teiginius.
Apeliantas nurodė, kad ieškovė pakrovė ne 22 kub. m. ruošinių, o mažiau, dėl ko ji turėjo mokėti transportavimo išlaidas, tačiau dėl pateikto prekių kiekio atsakovas pretenzijų nereiškė.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas nepagrindė savo teiginio dėl gaminių kokybės jokiais įrodymais (LR CPK 178 str.), todėl atsakovas už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsako visais atvejais, išskyrus įstatymo išimtis (CK 6.256 str. 4 d.). Atsakovo nurodyti pagrindai negali būti laikomi pagrįstais ir dėl šių nurodytų pagrindų pirmos instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas.
Delspinigių, metinių palūkanų priteisimo dalyje apeliantas apeliaciniame skunde klausimo nekelia, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai šiais klausimais nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti.
Iš pateiktų prie bylos įrodymų matyti, kad ieškovė turėjo320 eurų atstovavimo išlaidų (išlaidų orderis, prašymas išmokėti pinigus PVM sąskaita faktūra), todėl, vadovaujantis CPK 98 str. priteistinos iš atsakovo ieškovei atstovavimo išlaidos 320 eurų sumoje.
Iš J. D. įmonės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), kas sudaro 4,80 Lt valstybės biudžetui.
Patikslintina teismo sprendimo revoliucinė dalis, nurodant, kad priteistos sumos yra ieškovei R. P.. Šis patikslinimas teismo sprendimo esmės nekeičia, kadangi rezoliucinėje sprendimo dalyje yra nuspręsta ieškinį patenkinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti, kad visos iš J. D. įmonės priteistos sumos yra P. R. A., mokesčių identifikavimo kodas 1792803060, Zluki pr. 55/51, Ternopolio m., Ukraina, a. s. Nr.(duomenys neskelbtini), kredito įstaiga Raiffaizer bank Aval, Ternopolio m.
Priteisti iš J. D. įmonės 4,80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.