Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-02 · Administracinė byla Nr. I-2271-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-02
Bylos Nr.
I-2271-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00177-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Laisvės atėmimo vietų ligoninei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2271-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-00177-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui A. G., viešame teismo pasėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. G. skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 6 993,92 Lt apskaičiuotą ir neišmokėtą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01. Nurodė, kad yra statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nuo 2009-08-01 įsigaliojusiu Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsniu buvo pakeistas VTĮ 1 priedas ir sumažinti 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. Vadovaujantis 2009-07-17 Seimo priimtais Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) 42 straipsnio pakeitimo įstatymu bei Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu, buvo sumažinti Kalėjimų departamento pareigūnų priedai už kvalifikacinę kategoriją. Šio teisinio reguliavimo galiojimas buvo pratęstas tris kartus. 2009 m. nuo 490 Lt iki 450 Lt buvo sumažintas ir valstybės tarnautojų atlyginimų apskaičiavimui taikytinas bazinis dydis, dėl to sumažėjo visų valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime pripažino, kad teisės aktų dalys, kurių pagrindu nuo 2009-08-01 yra sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines kategorijas, prieštarauja atitinkamoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, todėl negali būti taikomos nuo šio nutarimo paskelbimo dienos. Pareiškėjas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu, mano, kad pareiginės algos koeficientas ir priedai už kvalifikacinę kategoriją jam buvo sumažinti neteisėtai, todėl prašo priteisti atsakovo pažymoje „Dėl darbo užmokesčio“ Nr. S-6599 nurodytą neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 6 993,92 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 11–16) sutiko, kad pareiškėjui būtų kompensuota darbo užmokesčio nepriemoka, susidariusi dėl neproporcingai sumažintų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų ir sumažinto priedo už kvalifikacinę kategoriją dydžio, tačiau nurodė, kad nesant nustatytam patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, atsakovas neturi objektyvių galimybių atlikti tikslių skaičiavimų, koks konkretus neišmokėto darbo užmokesčio dydis turėtų būti kompensuotas. Pareiškėjui per laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-07-27, t. y., iki atleidimo iš tarnybos dienos, yra priskaičiuota 6 993,92 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalis, kuri, nustačius patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, gali neatitikti pareiškėjo prašomos sumos. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014-01-09, todėl vadovaujantis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, jis nepraleido 3 metų senaties termino tik reikalavimams iki 2011-01-09, todėl atsakovas pareiškėjo reikalavimui priteisti darbo užmokesčio nepriemoką prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovas teigė, kad darbo užmokestį pareiškėjui mokėjo vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, kurių nevykdyti negalėjo. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl įstatymų leidėjo nustatyto teisinio reguliavimo, todėl neišmokėta darbo užmokesčio dalis pareiškėjui turėtų būti priteista iš Lietuvos valstybės, o ne iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Atsižvelgiant į ribotas valstybės finansines galimybes, sprendimo vykdymą prašė atidėti metams. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų neišmokėtą darbo užmokesčio dalį priteisti iš atsakovo, prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 29–31) dėl atsakovo atsiliepime į skundą minimų aplinkybių, pažymėjo, kad ieškinio senačiai turi būti taikomos Civilinio kodekso nuostatos. Pareiškėjas teigė, kad apie savo teisės pažeidimą jis sužinojo tik 2013-10-01, t. y. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimui, pripažinusiam, jog teisės aktų normos, lėmusios darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-07-27, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo kreipėsi po trijų mėnesių (2014-01-09), todėl nustatyto senaties termino nepraleido. Tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad pareiškėjas praleido trijų metų senaties terminą, jis prašo šį terminą atnaujinti, motyvuodamas 2012-03-04 įvykusia sunkia kojos trauma, dėl kurios buvo priverstas ilgai ir intensyviai gydytis ir palikti valstybės tarnybą. Savo prašymą pareiškėjas grindžia medicininių dokumentų išrašais (b. l. 32–33).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kyla ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 priteisimo.

Statuto 42 straipsnyje (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1545 redakcija) įtvirtinta, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, turimą pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga mokama VTĮ <...> nustatyta tvarka. Pareigūnų priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio įstatymo 6 dalimi nustatyti tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas: už 3 kategoriją – 15 proc. pareiginės algos; už 2 kategoriją – 30 proc. pareiginės algos; už 1 kategoriją – 50 proc. pareiginės algos.

VTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šio įstatymas 1 priedas. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Pareiginė alga apvalinama taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.

2008-12-19 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2009 metais, o 3 straipsnyje – valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. yra 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 litų.

2009-12-02 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2010 metais – 450 litų. Pažymėtina, kad 2011-2013 metais valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nekito.

Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti VTĮ 1 priede. Pagal iki 2009-04-23 galiojusį VTĮ 1 priedą (priedo redakcija nuo 2008-10-01), buvo nustatyti tokie valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.2; 12 kategorija – 5.7; 13 kategorija – 6.3; 14 kategorija – 7.0; 15 kategorija – 7.8; 16 kategorija – 8.7; 17 kategorija – 9.7; 18 kategorija – 10.8; 19 kategorija -11.9; 20 kategorija – 13.0.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 VTĮ 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-05-01) pakeitė VTĮ 1 priedą ir nustatė tokius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.2; 12 kategorija – 5.7; 13 kategorija – 6.3; 14 kategorija – 7.0; 15 kategorija – 7.6; 16 kategorija – 8.4; 17 kategorija – 9.1; 18 kategorija – 9.9; 19 kategorija –10.7; 20 kategorija – 11.4.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-08-01) pakeitė VTĮ 1 priedą ir nustatė tokius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus: 1 kategorija – 3.0; 2 kategorija – 3.2; 3 kategorija – 3.4; 4 kategorija – 3.6; 5 kategorija – 3.8; 6 kategorija – 4.0; 7 kategorija – 4.2; 8 kategorija – 4.4; 9 kategorija – 4.6; 10 kategorija – 4.8; 11 kategorija – 5.17; 12 kategorija – 5.64; 13 kategorija – 6.2; 14 kategorija – 6.86; 15 kategorija – 7.41; 16 kategorija – 8.1; 17 kategorija – 8.69; 18 kategorija – 9.35; 19 kategorija –10.0; 20 kategorija – 10.54.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 Statuto 42 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-369 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009-08-01) pakeitė Statuto 42 straipsnio 6 dalį ir nustatė tokius pareiginės algos priedus už kvalifikacines kategorijas: už 3 kategoriją – 10 proc. pareiginės algos; už 2 kategoriją – 20 proc., o už 1 kategoriją – 30 proc. pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. lapkričio 6 d. priėmė Statuto pakeitimo įstatymą Nr. X-1791, kurio 1 straipsniu Statutą išdėstė nauja redakcija. Ši statuto redakcija įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Statuto 41 straipsnio 4 dalyje nustatyti Kalėjimų departamento pareigūnams mokami priedai už kvalifikacinę kategoriją, kurių dydžiai buvo tokie patys, kaip Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 6 dalyje nustatytų priedų už kvalifikacinę kategoriją. Seimas 2009 m. liepos 17 d. priėmė Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu pakeitė dar neįsigaliojusio Statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalį. Statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalyje (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d.) nustatytas toks Kalėjimų departamento pareigūnų priedų už kvalifikacinę kategoriją mažinimo mastas: už trečiąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 15 iki 10 proc. pareiginės algos, už antrąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 30 iki 20 proc. pareiginės algos, už pirmąją kvalifikacinę kategoriją – nuo 50 iki 30 proc. pareiginės algos.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2, 3 straipsnius sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai turėjo galioti laikinai – iki 2010 m. gruodžio 31 d., o 2011 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti anksčiau taikyti didesni priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 3 straipsnyje nustatyta anksčiau taikytų didesnių priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžių įsigaliojimo data Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymais (2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) buvo tris kartus atidėta.

Taigi, iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojams; nuo 2009-08-01 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnams buvo sumažinti priedai už kvalifikacinę kategoriją

Lietuvos Respublikos Seimas 2013-09-19 priėmė VTĮ 25 straipsnio 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-517, kurio 2 straipsniu pakeitė 1 priedą ir įvirtino pareiginių algų koeficientus galiojusius iki 2009-05-01. Seimas 2013-09-19 priėmė Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-521, kuriuo nuo 2013-10-01 atstatė iki 2009-08-01 galiojusius priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžius.

Pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbo nuo 1992-01-14. Nuo 2003-04-18 jis ėjo Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo pareigas, o nuo 2011-02-14 – Vilniaus apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus vyresniojo prižiūrėtojo pareigas. 2003-07-25 jam suteikta trečia, o nuo 2009-12-29 antra kvalifikacinė kategorija. 2012-07-27 pareiškėjas atleistas iš tarnybos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pagal Statuto 31 straipsnio 2 dalies 4 punktą (b. l. 17).

Dėl aptartų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydį reglamentuojančių įstatymų pakeitimų, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-28 buvo taikomas nuo 15 iki 10 procentų, o laikotarpiu nuo 2009-12-29 iki 2012-07-27 nuo 30 iki 20 procentų sumažintas pareiginės algos priedas už kvalifikacinę kategoriją. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pažymos 2013-12-13 Nr. S-6599 (b. l. 18–19) matyti, kad pareiškėjui nesumokėta darbo užmokesčio dalis sudaro 6 993,92 Lt.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, inter alia pripažino, kad:

1) VTĮ 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) VTĮ 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 49-1937; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4297; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7038; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7993) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

3) VTĮ 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

4) VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

5) VTĮ 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3918; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4298; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7036; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7992) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

6) Statuto (2000 m. balandžio 18 d. redakcija) 42 straipsnio 6 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3923) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

7) Statuto (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2010 m. sausio 1 d., Žin., 2009, Nr. 91-3924) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategoriją dydžiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

8) Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3924; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4301; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7040; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7995) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Konstitucinis Teismas, atskleisdamas įstatymų leidėjo pareigos teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turinį, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjo pareiga teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmą sukuria šiuos praradimus patyrusiems asmenims teisėtą lūkestį, kad jų praradimai bus teisingai kompensuoti be nepagrįsto delsimo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kol įstatymų leidėjas, nepažeisdamas reikalavimo be nepagrįsto delsimo nustatyti minėtų praradimų kompensavimo mechanizmą, dar nėra įvykdęs šios savo pareigos, nėra aišku, kiek šie praradimai turi būti teisingai kompensuoti, kad atitiktų reikalavimą kompensuoti neproporcingai sumažintą atlyginimų dydį; nuo kada pradedant, kokiomis dalimis ir per kiek laiko realiai (įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu) įmanoma kompensuoti minėtus praradimus. Todėl praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Be to, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime, įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 nutartyse administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, be kita ko, pažymėjo, jog atsižvelgdama į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjams patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal sumažintą priedo už kvalifikacinę kategoriją dydį ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009-08-01 iki 2012-07-27 buvo privalu priskaičiuoti ir išmokėti taikant nesumažintą priedo už kvalifikacinę kategoriją dydį, nėra – pareiškėjo patirti praradimai kompensuotini remiantis įstatymų leidėjo nustatytu kompensavimo mechanizmu, t. y. jame nustatyta apimtimi ir terminais. Pareiškėjui manant, kad įstatymų leidėjo nustatytas kompensavimo mechanizmas nėra teisingas ar kad atsakovas netaiko (netinkamai taiko) šį mechanizmą, toks ginčas gali būti sprendžiamas teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras