Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2461-1247/2026

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-01-13
Bylos Nr.: eI3-2461-1247/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01203-2025-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rūta Miliuvienė, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
Pareiškėjas: R. M., M. G.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno rajono savivaldybės administracija, R. M.

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2461-1247/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01203-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 13 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. M. ir M. G. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys Kauno rajono savivaldybės administracija, R. M..

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai R. M. ir M. G. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025 m. liepos 4 d. raštą Nr. 2D-16728 (toliau – ir Raštas). Pareiškėjai taip pat prašo priteisti jiems bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjai savo skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais.

2.1. Pareiškėja R. M. yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, taip pat nuosavybės teise valdo tuo pačiu adresu esantį žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),, bei žemės sklypą su statiniais (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui M. G. nuosavybės teise priklauso 5,95 ha žemės sklypas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), Pareiškėjas yra ūkininkas ir šią žemę dirba, joje augina įvairias kultūras, žemės sklypą dirba ūkio technika (kombainai ir kt.). Pareiškėja R. M. Inspekcijai 2025 m. gegužės 7 d. pateikė skundą dėl savavališkos statybos dalyje (duomenys neskelbtini), M. G. atitinkamai skundą pateikė 2025 m. birželio 10 d. Raštu Inspekcija nutraukė pareiškėjų skundų nagrinėjimą statybos valstybinės priežiūros srityje.

2.2. 2024 m. apie gruodžio mėnesį iš (duomenys neskelbtini), patalpintos informacinės lentos pareiškėjams tapo žinoma, jog statytojas Kauno rajono savivaldybės administracija, veikdama su užsakovu (duomenys neskelbtini),, pasitelkiant rangovą (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojų (duomenys neskelbtini), parengtą projektą vykdys (duomenys neskelbtini), gatvės dalies kapitalinį remontą. 2025 m. balandžio 22–24 d. pradėjus vykdyti statybos darbus, ties pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurie ribojasi su (duomenys neskelbtini), gatve (toliau – ir Gatvė), tapo žinoma, jog gatvės remonto metu yra iš esmės rekonstruojama (duomenys neskelbtini), gatvė, o ne vykdomi jos kapitalinio remonto darbai, kaip buvo skelbiama viešai. Darbai vykdomi pagal (duomenys neskelbtini), parengtą (duomenys neskelbtini), gatvės dalies kapitalinio remonto „Statinio kapitalinio remonto techninio projekto“ projektą. Iki statybos (remonto darbų) pradžios (duomenys neskelbtini), priklausančią Kauno rajono savivaldybei, kurios paskirtis – susisiekimo komunikacijos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statinio kategorija – neypatingas statinys, kategorija D, sudarė 1 eismo juosta, kelio plotis buvo apie 3,5– 4,5 m, danga – žvyras. Inspekcijai kartu su skundu buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), parengtas (duomenys neskelbtini), gatvės dalies kapitalinio remonto „Statinio kapitalinio remonto techninio projektas“, pagal kurį vykdomi gatvės remonto darbai ir po statybos darbų gatvės plotis važiuojamoje dalyje numatytas – 5,5 m pločio, eismo juostų skaičius – 2, kur 1-os eismo juostos plotis – 2,75 m. Iki remonto darbų pradžios kelio aukštis buvo ties pareiškėjos žemės sklypu – kelio aukščio altitudė buvo 69,34 m. 2025 m. gegužės 5 d. pareiškėjos iniciatyva atliktų matavimų duomenis, toje pačioje vietoje kelio aukštis iš tikro yra – 71,22 m. aukščio altitude. Įvertinus kelio aukščio buvusius matmenis iki remonto ir jų pasikeitimą po remonto darbų, kelio aukštis padidėjo 96 cm. Kadangi kelio remonto darbų metu buvo pakeistas kelio plotis ir aukštis, akivaizdu, jog, prisidengiant kapitalinio remonto statybos rūšimi, faktiškai vykdomi dalies (duomenys neskelbtini), gatvės rekonstrukcijos darbai, neturint tokiems darbams išduoto leidimo, patvirtinto projekto ir neatlikus kitų įstatyme numatytų privalomų veiksmų.

2.3. Iškėlus kelio aukštį ir pakeitus jo plotį nebuvo suplanuota ir dėl to neįrengta nei atraminė sienelė, nei lietaus vandens surinkimo sistemos toje kelio atkarpoje, kuri ribojasi su pareiškėjos žemės sklypu. Pradėjus statybos darbus, nei projekte, nei darbų metu neatsižvelgta į toje vietovėje esamą infrastruktūrą, po darbų atlikimo kelias yra maždaug 1 m aukščiau nei pareiškėjos R. M. žemės sklypas, todėl nesant atraminės sienelės ir vandens surinkimo sistemų pažeidžiami pareiškėjos teisėti interesai ir daroma žala jos nuosavybei. Be to, sugadinta pareiškėjos iki kelio remonto darbų suformuota ir įteisinta nuovaža į savo žemės sklypus. Neleistinai iškėlus kelio aukštį, 2025 m. gegužės 5 d. matavimų duomenis po statybos darbų šioje kelio atkarpoje pareiškėjai yra padaryta 28,16 proc. nuovaža, nors teisės aktai leidžia maksimalų nuovažos procentą su paklaida – 12 proc. Dabartinis nuolydis neužtikrina saugaus eismo ginčo gatve. Be to, statybų metu pakeitus kelio matmenis (plotį ir aukštį), dalis kelio ir nuovažos dalis yra padaryta ant pareiškėjos R. M. nuosavybės, nors ji nedavė sutikimo savo privačioje nuosavybėje vykdyti kelio statybos darbus ir įrengti kelio. Pagal atliktus statybos darbus kelio nuolydžiai jau yra suformuoti pareiškėjos nuosavybėje, yra pažeisti ir privalomi statytojui laikytis kelio apsaugos zonos atstumai.

2.4. Pareiškėjas M. G. yra ūkininkas ir dirba jam priklausančią žemę. Iki gatvės kapitalinio remonto darbų pareiškėjas į žemės sklypą patekdavo per suformuotą kadastro byloje nuovažą tiesiai iš (duomenys neskelbtini), gatvės, tačiau remonto metu šis patekimas į žemės sklypą buvo neteisėtai panaikintas, dėl ko šiai dienai į dirbamą žemės plotą (ūkininko ūkį) pareiškėjas gali patekti tik per (duomenys neskelbtini), ties 27 namu teisiškai įrengtą nuovažą (per žemės sklypą, kuris priklauso savininkei R. M.).

2.5. Skundo pateikimo dieną įrengtas po rekonstrukcijos naujas kelias(duomenys neskelbtini), gatvėje yra nesaugus jį eksploatuoti. Be kita ko, dėl per didelio nuovažos nuolydžio procento ir ne pagal projektą įrengto R4 radiuso, kuris pagal statinio kapitalinio remonto techninį projektą buvo suprojektuotas R8 radiusas, tačiau kaip nurodyta faktiškai įrengtas R4 radiusas, yra neteisėtai apribojamas matomumas nuovaža įvažiuojant į (duomenys neskelbtini), gatvę, gatvėje nėra įrengta pėsčiųjų ar dviračių takų, kelkraščių ar 1 m pločio kelio apsaugos zonos. Tokiu keliu ir nuovaža nėra techninės galimybės saugiai važiuoti ir manevruoti darant posūkį ne tik su sunkiasvorėms, ūkinės paskirties transporto priemonėms, bet ir lengvajam automobiliui. Šiuo atveju nėra užtikrinamas teisės aktuose numatytas privalomas išlaikyti matomumo laukas, kuriame neturi būti jokių pastovių kliūčių (didesni kaip 0,80 m), trukdančių matomumą, nes šiuo atveju matomumo lauką užstoja neteisėtai iškelta (duomenys neskelbtini).

2.6. Dar nepradėjus kelio remonto darbų, 2024 m. spalio mėnesį buvo parengtas kitas to paties objekto projektas – statinio kapitalinio remonto darbų projektas; vadinasi, net nepradėjus atlikti gatvės kapitalinio remonto darbų, statytojui ir užsakovui iš anksto buvo žinoma, jog bus nesilaikoma (duomenys neskelbtini), parengto. (duomenys neskelbtini), dalies kapitalinio remonto , (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, statinio kapitalinio remonto techninio projekto, rekomendacijų dėl nesaugaus grunto pašalinimo, nes remonto darbų projekte buvo ne tik padidintas kelio aukštingumas, nukrypstant nuo pirminio projekto, bet ir nuovaža įvažiavimui ir išvažiavimui į pareiškėjo sklypą iš (duomenys neskelbtini), gatvės jau suformuota pareiškėjo žemės sklype, t. y. naudojant pareiškėjo asmeninę nuosavybę, kam jis niekada nedavė sutikimo. Be pareiškėjų sutikimo, jų žemėje sugadinus iki tol teisėtai privačiomis lėšomis įrengtą nuovažą, buvo ne tik sugadintas pareiškėjų asmeninis turtas, bet ir neteisėtai, neturint jų sutikimo, jų nuosavybėje vykdomi kelio remonto darbai, t. y. pareiškėjų nuosavybė yra nusavinta.

2.7. Sprendime nurodyta projekto bendroji ekspertizė niekaip negali būti motyvu, jog kelio remonto darbai (duomenys neskelbtini), gatvėje yra faktiškai atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nes ši ekspertizė buvo atliekama, siekiant patikrinti, ar projektuotojo parengtas techninis projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, t. y. prieš atliekant darbus. Pareiškėjai skunde kelia klausimus, susijusius su darbų atlikimu, kas reiškia, jog pareiškėjų skundai dėl atliktų kelio remonto darbų nebuvo išnagrinėti.

2.8. Pareiškėjai savo skunduose nekėlė klausimų dėl techninio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams. Skunduose buvo prašoma ištirti, ar iki skundų pateikimo 2024 m. spalio mėnesį patvirtintas darbų projektas ir realiai atlikti gatvės remonto darbai atitinka techninį projektą ir teisės aktų reikalavimus statybos srityje. Inspekcija nevertino pareiškėjos R. M. kartu su skundu pateikto rašytinio įrodymo – (duomenys neskelbtini), pateiktos išvados dėl (duomenys neskelbtini), gatvėje vykdomų statybos darbų, kurioje yra nurodyta, jog atliekami darbai yra priskiriami rekonstrukcijai, o ne kapitaliniam remontui. Skundų nagrinėjimo metu Inspekcija nevertino skunduose nurodytų neatitikimų tarp projektuotojo (duomenys neskelbtini), 2024 m. birželio mėnesį parengto (tiksli data nėra žinoma) (duomenys neskelbtini), gatvės dalies kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybėje, statinio kapitalinio remonto techninio projekto, kuriam Kauno rajono savivaldybės administracija 2024 m. birželio mėnesį buvo išdavusi sąlygas, pagal kurias remonto darbų metu negalima pažeisti trečiųjų asmenų interesų, o remontuojama kelio dalis turėjo sueiti su jau įrengta nuovaža į sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) , valstybinėje žemėje ir dar net nepradėjus kelio remonto darbų 2024 m. spalį parengtu kitu to paties objekto projektu – statinio kapitalinio remonto darbų projektu. Inspekcija netyrė skundų argumentų kaip yra atliekami kelio remonto darbai, o apsiribojo tik projektinės dokumentacijos teoriniu vertinimu. Be to, Sprendimu yra visiškai neatsakyta ir skundų motyvus dėl kelio aukštingumo padidėjimo 0,96 cm.

2.9. Neištyrus skunde nurodytų motyvų dėl kelio aukščio ir pločio matmenų pasikeitimo kelio remonto darbų metu, Inspekcija neturėjo jokio teisinio pagrindo išvadai, kad kelio remonto darbai yra kapitalinis remontas. Vykdant gatvės dalies rekonstrukcijos darbus statybos leidimas yra būtinas. Šiuo atveju akivaizdu, kad statytojas Kauno rajono savivaldybės administracija, veikdama su užsakovu (duomenys neskelbtini), pasitelkiant rangovą (duomenys neskelbtini), gatvės dalies rekonstrukcijos darbus neturint tam leidimo, kas visiškai atitinka savavališkos statybos sąvoką.

2.10. Inspekcija statybos teisėtumą vertino visiškai formaliai, apsiribodama tik tuo, kad statybos darbai vykdomi pagal gatvės techninį projektą, visiškai neanalizuodama darbo projekto sprendinių, nepatikrinusi realiai vykdomų statybos darbų teisėtumo. Be to, kaip matyti iš Rašto turinio, nors jis yra skirtas atsakyti ir į pareiškėjo M. G. skundą, tačiau pastarasis skundas Raštu visiškai nebuvo nagrinėtas, jame nėra pasisakyta dėl nei vieno 2025 m. birželio 10 d. skundo motyvo.

2.11. Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėjai nurodo, kad šiuo atveju ne pareiškėjai turėjo surinkti įrodymus, kad statybos darbai savavališki ar ne, atitinka projektinę dokumentaciją ar ne, ši pareiga yra Inspekcijos, kuri tinkamai neatliko jai, kaip viešojo administravimo subjektui, numatytos statybos valstybinės priežiūros pareigos – nepatikrino Gatvės statybos darbų teisėtumo, jų teisiškai nevertino, neišnagrinėjo pareiškėjos R. M. pateiktų rašytinių įrodymų, neanalizavo skunde nurodytų aplinkybių ir dėl jų nepasisakė skundžiamame sprendime, o pareiškėjo M. G. skundo iš viso nenagrinėjo, todėl Inspekcijos skundžiamas sprendimas yra teisiškai nemotyvuotas, nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), argumentais ir teisės aktų normomis. Pažymima, kad šiuo atveju kaip tik nebuvo vadovaujamasi (duomenys neskelbtini), atlikto tyrimo išvadomis, o iškėlus Gatvės aukštį ir pakeitus jos plotį, kelio, įrengto be jokių apsaugos zonų, riba ribojasi su pareiškėjos R. M. sklypu, dėl ko valant sniegą nuo Gatvės, jis yra metamas tiesiogiai į pareiškėjos žemės sklypą ir taip pat daroma žala pareiškėjos turtui. Be to, šiuo atveju buvo suderintas tik Gatvės techninis projektas, o vėlesni jo pakeitimai su atsakingomis institucijomis nebebuvo derinami. Pabrėžiama ir tai, kad, įvertinus tai, jog gatvė yra neypatingas statinys, jo atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos (šiuo atveju – R. M. žemės sklypo ribos), išlaikant visus priešgaisrinius ir sanitarinius atstumus turi būti ne mažiau kaip 3 metrai, jei nėra gautas sklypo savininko sutikimas. Šiuo atveju pareiškėja tokio sutikimo nėra davusi, o neišlaikius net minimalaus atstumo nuo kelio ribos iki pareiškėjos žemės sklypo ribos, iškėlus Gatvę ir neįrengus drenažo ar vandens surinkimo griovio, esant stipriam lietui vanduo bėga į pareiškėjos žemės sklypą, kas vėlgi gadina pareiškėjos turtą ir daro žalą. Padidinus kelio plotį nebeliko kelio raudonųjų linijų, dėl ko statytojas tiesiog neturi žemės ploto kelio ir gretimo žemės sklypo riboje drenažo, griovio, elektros ar kitų komunikacijų įrengimui. Pareiškėjai pažymi, kad jie nuosavybę turi daugiau kaip 10 metų ir iki Gatvės remonto nekilo jokių ginčų dėl nuovažos į sklypus, o tai reiškia, jog Gatvės remonto metu dėl iškilusio Gatvės aukščio pareiškėjų iki tol turėta nuovaža į sklypus tapo netinkama naudoti, nes ji pasidarė žemiau Gatvės aukščio, dėl ko statytojas ir pateikė R. M. pasiūlymą jos žemės sklype įrengti naują saugią nuovažą, jos privačios žemės sklypo 42 metrų sąskaita. Pasak pareiškėjų, tai, jog pakito kelio plotis, įrodo pats darbų projektas ir Gatvės techniniai duomenys (iki remonto), dėl ko nesuprantama pozicija, jog Gatvės plotis nepakito. Pabrėžiama, kad pati pareiškėja R. M. teisėtai prieš pradedant gyvenamojo namo statybas pagal projektą ir gautus leidimus įsirengė nuovažą iš Gatvės į savo žemės sklypą ir namų valdą, kuria iki Gatvės remonto darbų naudojosi ir komunalinės bendrovės, ir greitoji pagalba, ir Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gaisrų atveju bei (duomenys neskelbtini), registruotas juridinis asmuo(duomenys neskelbtini), vykdantis pervežimus sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Taigi, rangovas neįrengė pareiškėjai nuovažos, rangovas be pareiškėjos sutikimo pareiškėjos žemės sklype atlikinėjo darbus, dėl ko yra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju statytojas Administracija ne tik po kelio remonto darbų įrengė ne saugią gatvę, bet ir nevykdo pareigos tinkamai prižiūrėti Gatvę ir nors taip pagerinti situacijos būklę.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Inspekcija atsiliepime prašo pareiškėjų skundą atmesti.

4. Inspekcijos atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

4.1. Inspekcijos darbuotojai 2025 m. gegužės 26 d. atliko patikrinimą vietoje, parengė faktinių aplinkybių nustatymo schemą, kuria nustatė ginčo įvažos matmenis. Inspekcija taip pat patikrino Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, sistemoje „Infostatyba“ esančius duomenis, išanalizavo ginčo projekto sprendinius, išanalizavo projektuotojo paaiškinimus (juose, be kita ko, nurodyta, kad linijinio inžinerinio statinio rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto atribojimui nėra taikomas aukščio kriterijus, o vertinama statybos darbų visuma pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo ir Kelių techninio reglamento nuostatas). Rašte, išanalizavus visus duomenis, padaryta išvada, jog skundas paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia rengti nei statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento (išskyrus numatytus atvejus), todėl, remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, konstatavus, kad (duomenys neskelbtini), kapitaliniam remontui statybos leidimas neprivalomas, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 31 straipsnio 3 dalį skundo nagrinėjimo procedūra nutraukta. 4.2. Atsižvelgiant į Kelių įstatymo, statybos techninių reglamentų (statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713; statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 (toliau – STR 1.01.08:2002)) ir Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ (patvirtintas Aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3) (toliau – Kelių techninis reglamentas) nuostatas, kurios taikytinos sistemiškai, nustatant statybos rūšį turi būti vadovaujamasi Kelių techninio reglamento nuostatomis, kuriose apibrėžiama, kokie būtent darbai laikomi kelio rekonstravimu, kelio kapitaliniu remontu ir kelio paprastuoju remontu. Kartu tai reiškia, kad STR 1.01.08:2002 4 punkto norma, kurioje imperatyviai nustatyta, kad STR 1.01.08:2002 VI, VII ir VIII skyrių nuostatos, nustatančios statinio statybos rūšis – rekonstravimą, kapitalinį remontą, paprastąjį remontą ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nėra taikomos keliams – susiekimo komunikacijoms. Nors pareiškėjai teigia, kad „<...> kelio remonto darbai negali būti laikomi kapitaliniu remontu, nes darbų metu buvo išplatinta(duomenys neskelbtini) , t. y. pasikeitė gatvės plotis bei gatvės aukštis, kuris ties (duomenys neskelbtini), 27 iškilo 0,96 cm“, „<...> gatvės statybos darbų metu buvo pakeistas gatvės kelio aukštis ir plotis, kaip išoriniai matmenys <...>“, o šiuos argumentus grindžia Statybos įstatymo 2 straipsnio 53, 72 dalių, STR 1.01.08:2002 9 punkto, Kelių įstatymo 1 straipsnio 11 punkto nuostatomis, tačiau jie nenurodo teisinio reglamentavimo ir nemotyvuoja, kodėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl statybos rūšies tiek, kiek tai susiję su kelio aukščio pokyčiu, turi būti vadovaujamasi ir STR 1.01.08:2002 normomis.

4.3. Skunde nurodyti argumentai dėl Inspekcijos Sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsti ir neįrodantys jo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjos 2025 m. gegužės 6 d. skundo bei jo papildymų ir pareiškėjo 2025 m. birželio 9 d. skundo esmė yra ta, kad (duomenys neskelbtini), gatvė tariamai yra ne kapitališkai remontuojama, o rekonstruojama, ir tai tariamai pažeidžia pareiškėjų teises, taip pat dėl šių statybos darbų pareiškėjams yra padaryta žala. Šiuo atveju pareiškėjai ginčija Raštą ne todėl, kad jis neteisėtas, nemotyvuotas, neišsamus ar neaiškus jo turinys dėl (duomenys neskelbtini), gatvėje atliekamų statybos darbų rūšies, bet tik todėl, kad pareiškėjai siekia kitokio jų skundų išnagrinėjimo rezultato. Be to, pareiškėjai nenurodo, nei kokios pareiškėjų subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai Raštu galėjo būti pažeisti, nei kaip jų (šios) teisės būtų apgintos, panaikinus Raštą.

4.4. Pareiškėjai neturi teisės vykdyti Inspekcijos veiksmų bendrosios priežiūros, jie taip pat neturi teisės reikalauti, kad Inspekcija priimtų vienokį ar kitokį sprendimą. Šiuo atveju spręstina tik tai, ar Inspekcija, vykdydama jos kompetencijai pavestas funkcijas viešojo administravimo srityje, o būtent – vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, tinkamai atliko savo pareigą atsakyti pareiškėjams. Inspekcijos nuomone, šią pareigą ji įvykdė tinkamai, t. y. Inspekcija atsakė į pareiškėjų skundus dėl statybos darbų rūšies (duomenys neskelbtini), gatvės kapitalinis remontas). Tai reiškia, kad buvo išdėstyta Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, pozicija dėl iškelto klausimo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų buvo paisoma, kaip ir laikomasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

4.5. Pareiškėjai, manydami, kad jų teisės yra pažeistos, ar kad dėl Administracijos, kaip statytojos, ir (ar) kitų asmenų veiklos, vykdant (duomenys neskelbtini), gatvės kapitalinį remontą, patyrė žalą, turi teisę, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98, 1.137 ir 1.138 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir savo teises ginti savarankiškai. Atitinkamai Inspekcijos priimto Rašto ginčijimas teismine tvarka tariamai pažeistų pareiškėjų teisių neapgins ir (ar) patirtos žalos neatlygins. Kartu tai reiškia, kad ne Raštas pažeidžia pareiškėjų teises ir kad pareiškėjai, skųsdami Raštą, iš esmės siekia kitokio, jiems palankaus visų pateiktų skundų išnagrinėjimo rezultato.

Atsiliepimas

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepimu į skundą su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

6. Administracijos atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Administracija sutiko, kad pagal (duomenys neskelbtini), gatvės dalies (toliau – ir Gatvė) kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybė, projektą Nr. UL-24-0081-DP-BD (toliau – Projektas) būtų atstatomi ir sustiprinti kelio (gatvės) konstrukciniai elementai. 2024 m.“ atliko Gatvės inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrinėjimus, atsižvelgus į kuriuos ir siekiant užtikrinti projektuojamo statinio esminį reikalavimą – mechaninį atsparumą ir pastovumą, ekonominiu ir techniniu požiūriu parinktas racionaliausias sprendinys – projektuoti Gatvės dangos konstrukciją ant esamų pagrindų, darant kuo mažesnę intervenciją į esamus silpnus gruntus bei išlaikant kuo didesnį gylį iki gruntinių vandenų. Projektas buvo nustatyta tvarka suderintas.

6.2. Pareiškėjai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijo ir neįrodė Gatvės kapitalinio remonto Projekto neteisėtumo ir / ar atliktų Gatvės kapitalinio remonto darbų neatitikimo Projektui, todėl pareiškėjų argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, neįrodyti.

6.3. Pareiškėjai neįrodė, kad Gatvės kapitalinio remonto darbai būtų suprojektuoti už Gatvės pločio ribų, kad būtų keičiami Gatvės matmenys. Nors Pareiškėjai teigia, kad Gatvė buvo paaukštinta, tačiau Gatvė (kelias), kaip linijinis inžinerinis statinys neturi „aukščio“ parametro, nes Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės nenumato tokio parametro, kaip „gatvės aukštis“.

6.4. Nors pareiškėjai teigia, kad statybos darbams reikėjo statybos leidimo (nes tai neva „rekonstrukcija“, o ne kapitalinis remontas), jie nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatas, kapitaliniam Gatvės remontui atlikti statybos leidimas nereikalingas.

6.5. Remiantis aktualiomis teisės aktų nuostatomis, šiuo atveju atlikti Gatvės kapitalinio remonto, o ne rekonstrukcijos darbai. Gatvės kapitalinio remonto darbai (konstrukcinių elementų (dangos) sustiprinimo darbai) buvo suprojektuoti bei vykdomi registruoto inžinerinio statinio ribose. Kitaip tariant, Gatvė nebuvo išplatinama, nes nepasikeitė Gatvės išorės matmenys. Be to, nebuvo keičiama Gatvės trasa, nebuvo padidintos Gatvės horizontaliosios kreivės, Gatvės kapitalinio remonto darbai nebuvo vykdomi (nepateko) į aplinkinių žemės sklypų (įskaitant pareiškėjų) teritoriją.

6.6. Šiuo atveju neturėtų būti maišomas maišyti Gatvės kapitalinio remonto suderintas Projektas bei pagal jį atlikti Gatvės kapitalinio remonto rangos darbai su laikino nuvažiavimo į (duomenys neskelbtini), įrengimu. Projektu nebuvo projektuojamas nuvažiavimas į(duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą, o tai, kad rangovas įrengė laikiną nuvažiavimą į minėtą žemės sklypą (kad į jį galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos specialusis transportas, greitosios pagalbos automobilis, patys gyventojai ir pan.), nedaro Projekto ir Gatvės kapitalinio remonto neteisėtais. Teisės aktai nenustato Administracijos ar projekto vystytojo pareigos suprojektuoti bei įrengti nuvažiavimą į (duomenys neskelbtini), – tai turėtų padaryti patys pareiškėjai.

7. 2026 m. spalio 1 d. vykusio teismo posėdžio pareiškėja R. M. ir pareiškėjų atstovė advokato padėjėja A. O. palaikė skunde išdėstytą poziciją ir iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Inspekcijos 2025 m. liepos 4 d. rašto Nr. 2D-16728, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatytos toliau nurodomos pareiškėjų skundo kontekste aktualios faktinės aplinkybės.

9.1. R. M. 2025 m. gegužės 6 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydama atlikti faktinį (duomenys neskelbtini),vykdomų statybų patikrinimą ir įvertinti jų atitikimą teisės aktų reikalavimams, nustačius teisės aktų pažeidimo atvejį, nedelsiant stabdyti statybas ir atlikti kitus pagal kompetenciją priskirtus veiksmus; taip pat, vykdant Inspekcijai, kaip viešojo administravimo subjektui, numatytas statybos valstybinės priežiūros pareigas, nagrinėjant skundą patikrinti (duomenys neskelbtini), gatvės statybos darbų teisėtumą statybos darbų vietoje. Skunde, be kita ko, nurodyta, kad, įvertinus prieš tai buvusius Gatvės matmenis ir matmenis, atlikus kapitalinio remonto darbus, akivaizdu, jog po darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), gatvės plotis buvo padidintas, padidintas eismo juostų skaičius iš 1 į 2 eismo juostas. Pažymėta, kad iki remonto darbų pradžios kelio aukštis ties R. M. žemės sklypu buvo 69,34 m, pagal pirminį projektą toje pačioje vietoje suprojektuota altitudė – 70,52 m; kadangi realiai darbai vykdomi ne pagal pirminį projektą, kuris buvo suderintas su Administracija, o pagal (duomenys neskelbtini), gatvės dalies kapitalinio remonto projektą „Statinio kapitalinio remonto darbų projektas“, jame Gatvės aukštis jau suprojektuotas toje pačioje vietoje 71,2 m aukščio altitude. 2025 m. gegužės 5 d. atliktų matavimų duomenimis, toje pačioje vietoje kelio aukštis iš tikro yra 71,22 m aukščio altitude, t. y. Gatvės aukštis padidėjo 96 cm. Kadangi Gatvės remonto darbų metu buvo pakeistas kelio plotis ir aukštis, remiantis Kelių įstatymu akivaizdu, kad, prisidengiant kapitalinio remonto statybos rūšimi, faktiškai yra vykdomi Gatvės dalies rekonstrukcijos darbai, neturint tokiems darbams išduoto leidimo, patvirtinto projekto ir neatlikus kitų įstatyme numatytų privalomų veiksmų. Šiuo atveju nebuvo suplanuota ir dėl to yra neįrengta nei atraminė sienelė, nei lietaus vandens surinkimo sistemos toje kelio atkarpoje, kuri ribojasi su R. M. žemės sklypu, taip jai sukeliant žalą. Be to, pabaigus Gatvės darbus, nebesaugu patekti į R. M. sklypą per suformuotą ir įteisintą nuovažą, taip neužtikrintas saugus eismas gatvėje ir gyventojų saugumas eisme. Šiuo atveju neleistinai iškeltas kelio aukštis, pirminiame projekte nuovaža nesuprojektuota, o antriniame projekte nuovaža suprojektuota 15 procentų išilginiu nuolydžiu, kas jau viršija leistiną maksimalų 12 procentų nuolydį; realiai yra įrengtas 28,16 procentų nuolydis. Nurodoma ir tai, kad dalis kelio ir nuovažos dalis yra padaryta ant R. M. nuosavybės, taip pažeisti ir privalomi kelių apsaugos zonos atstumai. Remiantis teisės aktų reikalavimais, šiuo atveju realiai vykdomi Gatvės rekonstrukcijos darbai, o tokiu atveju statybos leidimas yra būtinas, todėl akivaizdu, jog statytojas Administracija, veikdama su užsakovu (duomenys neskelbtini), pasitelkiant rangovą (duomenys neskelbtini),vykdo (duomenys neskelbtini), gatvės dalies rekonstrukcijos darbus neturint tam leidimo, kas atitinka savavališkos statybos sąvoką.

9.2. M. G. 2025 m. birželio 9 d. skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas apginti jo interesus ir išnagrinėti jo skundą dėl Gatvėje atliekamų kelio remonto darbų bei nustatyti teisės pažeidimus. Skunde pažymėta, kad, atlikus Gatvės kapitalinio remonto darbus, nesilaikant P. G. aukštis iškeltas iki teisės aktams prieštaraujančio dydžio – 28,l6 procentų, todėl tapo nesaugu nuovaža įvažiuoti į ir išvažiuoti į iš Gatvės į nuosavybę (pagal teisės aktus, leistinas nuovažos dydis yra 12 procentų). Pažymima, kad eismas Gatve, ją suremontavus, yra nesaugus, nuovaža nėra techninės galimybės saugiai važiuoti ir manevruoti darant posūkį ne tik sunkiasvorėms, ūkinės paskirties transporto priemonėms, bet ir lengviesiems automobiliams. Šiuo atveju pažeistas reikalavimas užtikrinti, jog gatvės ir įvažiavimo į greta jos esančias teritorijas ašių sankirtos kampas būtų suprojektuotas nustatytu kampu, taip pat nėra užtikrinamas teisės aktuose numatytas privalomas išlaikyti matomumo laukas, kuriame neturi būti jokių pastovių kliūčių (didesnių kaip 0,80 m), trukdančių matomumą (šiuo atveju matomumo lauką užstoja neteisėtai iškelta Gatvė). Gatvėje atlikti darbai yra ne remontas, o rekonstrukcija. Skunde pažymėta, kad Administracija darbus turėjo pradėti vykdyti pagal 2024 m. birželio mėnesį projektuotojo (duomenys neskelbtini), parengtą (duomenys neskelbtini), gatvės dalies kapitalinio remonto techninį projektą, tačiau 2024 m. spalio mėnesį techninis projektas buvo pakeistas ir darbai buvo vykdomi pagal kitą dokumentą. Kadangi Gatvės dalies remonto metu buvo neteisėtai panaikintas M. G. patekimas nuovaža iš Gatvės į jo nuosavybę ir iš jos į Gatvę, prašoma imtis veiksmų išsiaiškinti, ar nuovažos panaikinimas nėra teisės aktų pažeidimas, o nustačius pažeidimą, įpareigoti statytoją atstatyti pažeistas teises. Pažymėta ir tai, kad, neteisėtai iškėlus Gatvės aukštį, be M. G. sutikimo jo nuosavybės dalyje buvo pradėta įrengti nuovažą, šiais ir kitais veiksmais jam buvo padaryta žala.

9.3. Inspekcija 2025 m. birželio mėnesį surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, iš kurio matyti, kad, tiriant skundą dėl galimai savavališkos statybos vykdant (duomenys neskelbtini), gatvės remonto darbus, 2025 m. gegužės 26 d. buvo atliktas patikrinimas (duomenys neskelbtini), gatvėje. Nustatyta, kad remonto darbai atliekami pagal (duomenys neskelbtini), gatvės dalies kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybė, projektą Nr. UL-24-0081-DP-BD. Tikrinimo metu, be kita ko, nustatyta, kad vykdomas Gatvės dalies kapitalinis remontas (atstatomi ir sustiprinami kelio konstrukciniai elementai), kuriam parengtas ir suderintas Projektas; (duomenys neskelbtini), gatvę nuosavybės teise valdo Kauno rajono savivaldybė; Projekte nurodyti bendrieji statinio rodikliai: (duomenys neskelbtini), gatvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),) neypatingasis statinys, kategorija – D, plotis tarp raudonųjų linijų – 12,0 m arba iki artimiausių suformuotų žemės sklypų; ilgis – 2,303 km; remontuojamo ruožo ilgis –1,907 km, važiuojamosios dalies plotis – 5,50 m; eismo juostų skaičius – 2 vienetai; eismo juostos plotis – 2,75 m; pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, (duomenys neskelbtini), gatvė įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2014 m. gegužės 6 d. (danga – žvyras; ilgis – 2,303 km; kategorija – pagalbinė). Pažeidimai nenustatyti.

9.4. Inspekcija 2025 m. liepos 4 d. Raštu nutraukė R. M. ir M. G. skundų nagrinėjimą valstybinės priežiūros srityje. Rašte pateiktos toliau nurodytos faktinės aplinkybės, pagrindiniai argumentai ir padarytos toliau nurodytos esminės išvados.

9.4.1. Gatvės remonto darbai atliekami pagal projektą, kurio bendrąją ekspertizę atliko (duomenys neskelbtini), ir nurodė, kad projektas atitinka 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 305/2011) nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus; projektą (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav. projektas galima tvirtinti. Projekte nurodyti bendrieji statinio rodikliai: projektuojamos gatvės ilgis 2,303 km, gatvės kategorija – D, važiuojamosios dalies plotis – 5,50 m, eismo juostų skaičius – 2, eismo juostos plotis – 2,75 m. Projektas suderintas Administracijos atsakingo specialisto, o Nacionalinė Žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 26 d. išdavė sutikimą ,,Dėl sutikimo tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai“.

9.4.2. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (duomenys neskelbtini), gatvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra II grupės nesudėtingasis susiekimo komunikacijų kelių (gatvių) statinys, gatvės kategorija D; įregistruoto kelio (gatvės) plotis yra 11,75 – 20 m. Projekte visi statinio (duomenys neskelbtini), gatvės kapitalinio remonto darbai suprojektuoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruotose (duomenys neskelbtini),gatvės pločio ribose, nekeičiant matmenų. Atsižvelgiant į Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalį, Gatvės statybos rūšis priskiriama kapitaliniam remontui. Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, Gatvės kapitaliniam remontui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsniu, Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 3 dalimi, nuspręsta pareiškėjų skundo nagrinėjimą statybos valstybinės priežiūros srityje nutraukti. Pažymėta, kad Inspekcija nenagrinėja skundų, kai statinio statybai neprivalomas statybos leidimas, išskyrus atvejus, kai statoma valstybinėje žemėje, miške arba jeigu įtariama, kad statant tokį statinį yra pažeistas viešasis interesas.

9.4.3. Remiantis Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 3 punktu, paaiškinta, kad projektuotojas atsako už nustatytą statinio statybos rūšį pagal numatytus kelio (gatvės) projekto sprendinius.

9.4.4. Pažymėta, kad (duomenys neskelbtini), gatvė yra Kauno rajono savivaldybės balanse, todėl klausimus dėl šios gatvės priežiūros, taisymo, paėmimo iš žemės sklypo savininkų visuomenės poreikiams valstybės nuosavybėn, pagal kompetenciją turėtų spręsti Administracija.

9.4.5. Nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas. Todėl tuo atveju, jeigu R. M. ir M. G. mano, kad jų teisės pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą.

9.5. Byloje taip pat yra pateikti toliau nurodyti pareiškėjų skundo kontekste aktualūs dokumentai.

9.5.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. D8(E)-5303 „Dėl kelio statybos darbų rūšies nustatymo (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena ruožas nuo 64,332 iki 79,510 km)“, kuriuo, atsakydama į Inspekcijos paklausimą, Aplinkos ministerija, be kita ko, nurodė, kad, jos nuomone, sprendžiant dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena ruožo nuo 64,332 iki 79,510 km statybos darbų rūšies nustatymo – ar kelio viršaus altitudės pakeitimas yra priskirtinas kelio kapitalinio remonto statybos darbų rūšiai, reikia vadovautis Kelių techninio reglamento nuostatomis.

9.5.2. (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 20 d. išvada Nr. SR25-00764, kurioje, įvertinus Projektą, nuovažos (duomenys neskelbtini), faktinių darbų įvykdymo matavimo rezultatus ir fotofiksacijas, padaryta išvada, kad projekto statybų rūšis turi būti statinio rekonstravimas, taip pat, įvertinus faktinių rangos darbų matavimų rezultatus ties (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad kelio statybų rūšis taip pat turi būti rekonstravimas. Tokia išvada padaryta nustačius, kad numatyta Gatvę iškelti 60 cm bei padidinti jos išorės matmenis (Gatvė išplatinama). Išvadoje taip pat nurodyta, jog, remiantis aktualiais teisės aktų reikalavimais, vienas iš statybos reikalavimų yra statinių esamos techninės būklės nepabloginimas, o projekto sprendiniai turi nepažeisti trečiųjų asmenų interesų.

9.5.3. (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 3 d. paaiškinimai Nr. UL-24-0081/09 „Dėl Kauno r. sav. girininkų k. (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto“, kuriais Inspekcijai paaiškinama, kad Gatvė registruota kaip inžinerinis statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso Kauno rajono savivaldybei, ji registruota kaip pagalbinės kategorijos bei priskiriama D kategorijai. Atsižvelgiant į esamos gatvės reljefą (Gatvė nelygi, duobėta), minimalius reglamentuotus išilginius nuolydžius, minimalius gatvės aukščio reikalavimus, geologiją, esamos gatvės reljefą (Gatvė nelygi, duobėta), Gatvės paviršius šiuo atveju vidutiniškai iškeliamas 50–60 cm. Remiantis teisės aktais pabrėžiama, kad kelio (šiuo atveju – Gatvės) projektavimą reguliuojantys teisės aktai patvirtina, jog keliai yra linijiniai inžineriniai statiniai. Kelio (šiuo atveju – Gatvės) ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenų bylose nėra fiksuojamas ar nustatomas kelio (gatvės) aukštis. Paaiškinimuose pažymima, kad kelio (šiuo atveju – Gatvės), kaip linijinio inžinerinio statinio, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto atribojimui, nėra taikomas aukščio kriterijus – yra vertinama statybos darbų visuma pagal Kelių įstatymo ir Kelių techninio reglamento nuostatas, t. y. Gatvės altitudės pasikeitimas neturi įtakos inžinerinio statinio statybos rūšies pasikeitimui. Šiuo atveju Gatvės kapitalinio remonto darbai (konstrukcinių elementų (dangos) sustiprinimo darbai) buvo suprojektuoti bei vykdomi – registruoto inžinerinio statinio ribose, t. y. Gatvė nėra išplatinama (nesikeičia jos išorės matmenys (prieš techninio projekto parengimą Gatvės matmenys sudarė / kito nuo 11,75 m iki 21,00 m; po techninio projekto parengimo Gatvės matmenys liko tiek patys – nuo 11,75 m iki 21,00 m); nekeičiama Gatvės trasa; nedidinamos horizontaliosios kreivės), nepatenkama į aplinkinių žemės sklypų teritoriją. Atskirai pažymėta, kad teisės aktai nenumato vystytojui pareigos savo lėšomis bei priemonėmis, už šalia Gatvės gyvenančius ar žemės ūkio (ar kitokią) veiklą vykdančius asmenis, suprojektuoti bei įrengi nuvažiavimą / įvažiavimą į Gatvę. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini), gyventojos ir kitų asmenų, kurie naudojasi aplinkiniais žemės sklypais patogumui, taip pat tam, kad į (duomenys neskelbtini), žemės sklypą galėtų patekti greitosios pagalbos ir / ar priešgaisrinės apsaugos tarnybos, ir / ar avarinės tarnybos transporto priemonės bei į šalia esantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą galėtų patekti kita (pvz., žemės ūkio) technika, buvo nuspręsta įrengti laikiną nuvažiavimą iš Gatvės / laikiną įvažiavimą į Gatvę. Tokiu įvažiavimu / nuvažiavimu gali naudotis tiek lengvasis transportas, tiek žemės ūkio technika; jei kažkuriems asmenims ir / ar įmonėms reikia naudotis žemesnę važiuoklę turinčiomis transporto priemonėmis (pvz., žemagrindžiam tralui), tokie asmenys, kartu su (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkais ar vieni, galėtų prisitaikyti (įsirengti) nuvažiavimą pagal savo poreikius arba galėtų duoti raštišką sutikimą ir projektuotojas parengtų, o rangovas įrengtų stacionarią nuovažą. Tokį pasiūlymą vystytojas yra raštu pateikęs (duomenys neskelbtini), žemės sklypo gyventojams, gretimų žemės sklypų valdytojams. Padaryta išvada, kad laikinas nuvažiavimo nuo Gatvės / laikinas įvažiavimo į Gatvę įrengimas yra atliktas pačių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ir kitų aplinkinių žemės sklypų savininkų (valdytojų, naudotojų) labui. Paaiškinimuose taip pat pabrėžta, kad pačiame (duomenys neskelbtini), žemės sklype esantis vidinis keliukas (vidinis privažiavimas) nėra registruotas kaip statinys, nėra to keliuko projekto, nėra duomenų apie registruotą servitutą.

9.5.4. (duomenys neskelbtini), 2025 m. birželio 12 d. Bendrosios projekto ekspertizės aktas Nr. PE25-247, kuriame konstatuota, kad (duomenys neskelbtini), gatvės dalies kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), Kauno rajono savivaldybė, projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, projektą galima tvirtinti.

10. Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros tvarką, valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos – Inspekcijos – kompetenciją, pareigas ir teises nustato Priežiūros įstatymas (1 straipsnio 1 dalis). Inspekcijai yra pavesta atlikti statybos valstybinę priežiūrą (7 straipsnio 1 dalis), kuri apima, be kita ko, statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą (7 straipsnio 2 dalis 2 punktas), statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą (7 straipsnio 2 dalis 3 punktas), statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą (7 straipsnio 2 dalies 4 punktas), taip pat asmenų prašymų, skundų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (7 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Atlikdama jai pavestas funkcijas statybos valstybinės priežiūros srityje, Inspekcija, be kita ko, nagrinėja asmenų skundus (šeštasis skirsnis). Skundai, kiek to nereglamentuoja Priežiūros įstatymas ar kiti specialieji įstatymai, nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (30 straipsnio 4 dalis).

11. Priežiūros įstatymo 31 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriais skundai Inspekcijos nenagrinėjami. Pagal šio straipsnio 1 dalies 9 punktą, skundas, pateiktas pagal kompetenciją, nenagrinėjamas, jei jis paduotas dėl pažeidimų vykdant statybą, kai statybos darbams nereikia nei rengti statinio projekto, nei gauti statybą leidžiančio dokumento, nei pranešti apie statybos pradžią, išskyrus atvejus, kai: įvyko ar gresia statinio avarija; statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, jeigu įtariama, kad statant tokį statinį pažeistas viešasis interesas; rašytinį sutikimą dėl statybos privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio, kai statyba vykdoma valstybinėje žemėje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja pradėjus nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo procedūra nutraukiama.

12. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, remdamasi nurodytomis Priežiūros įstatymo nuostatomis, nutarė nutraukti tyrimą pagal pareiškėjų skundus, konstatavusi, kad Gatvės statybai nereikia gauti statybos leidimo, todėl toks skundas nenagrinėtinas Inspekcijos, remiantis Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punktu, o skundų nagrinėjimo procedūra atitinkamai nutrauktina. Išvada, kad statybos leidimas nėra reikalingas buvo padaryta konstatavus, kad šiuo atveju atliekamas Gatvės kapitalinis remontas, kuriam atlikti nereikalingas statybos leidimas.

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo (redakcija, aktuali nagrinėjamoje byloje) 27 straipsnį statybos leidimas nebuvo reikalingas nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalį, statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Pagal to paties straipsnio 72 dalį, statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, statinio rekonstravimo atveju reikalingas statybos leidimas. Taigi, remiantis bendrosiomis statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatomis, tuo atveju, jeigu atliekamas statinio kapitalinis remontas – statinys pertvarkomas, pakeičiant statinio laikančiąsias konstrukcijas, tačiau nekeičiant statinio išorės matmenų, statybos leidimas tokiu atveju nereikalingas. Pagal bendrąjį statybos santykių teisinį reguliavimą, tokie išorės matmenys, kuriuos keičiant, statyba būtų laikoma nebe kapitaliniu remontu, o rekonstravimu, apima, be kita ko, ilgį, plotį, aukštį.

14. Pagal Kelių įstatymo (redakcija, aktuali nagrinėjamoje byloje) 2 straipsnio 5 dalį, kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui; kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Remiantis to paties straipsnio 11 dalimi, kelio rekonstrukcija – statybos rūšis, kurios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius, pakeisti kelio ir (ar) jo statinių laikančiąsias konstrukcijas, padidinti ar sumažinti kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis. Taigi, Kelių įstatyme pateiktas kelio rekonstrukcijos apibrėžimas yra iš esmės analogiškas Statybos įstatyme pateiktam statinio rekonstravimo apibrėžimui, tačiau jame nėra detalizuojama, kokių konkrečių išorės matmenų pakeitimas galėtų sudaryti prielaidas vertinti, kad atliekami kelio rekonstravimo, o ne kapitalinio remonto darbai.

15. Inspekcija ginčijamame Rašte išvadą, jog šiuo atveju atliekami būtent Gatvės kapitalinio remonto, o ne rekonstravimo darbai, padarė konstatavusi, kad Projekte visi statinio (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbai suprojektuoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje įregistruotose (duomenys neskelbtini), gatvės pločio ribose, nekeičiant matmenų. Pažymėtina, kad Inspekcija Rašte nepateikė ir nenagrinėjo aplinkybių, pagrindžiančių tokią savo išvadą. Šiuo atveju skunduose pareiškėjai buvo nurodę, kad iš esmės pakito Gatvės plotis bei aukštis. Nors šiuo atveju Inspekcija atliko patikrinimą vietoje, kaip matyti iš Patikrinimo akto, buvo apsiribota vietos apžiūra ir Projekte nurodytų Gatvės duomenų pateikimu, o pačios Gatvės parametrai atskirai nebuvo nustatinėjami ir vertinami, nebuvo motyvuotai (remiantis, be kita ko, teisės aktų reikalavimais) pasisakyta dėl jų pokyčių reikšmės (ar jos nebuvimo) kvalifikuojant ginčo statybą. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors Projekte nurodyti bendrieji statinio rodikliai – važiuojamosios dalies plotis 5,50 m, eismo juostų skaičius – 2, eismo juostos plotis – 2,75 m (būtent šiais duomenimis Patikrinimo akte rėmėsi Inspekcija), tame pačiame Projekte aptariant esamą situaciją Gatvėje nurodoma, kad esamas jos plotis 3,5 – 4,5 m, eismo juostų skaičius – 1. Taigi, esama situacija Gatvėje skiriasi nuo tos, kuri bus po Gatvės kapitalinio remonto darbų atlikimo, tačiau Inspekcija šių duomenų niekaip nevertino ir dėl jų nepasisakė (ar jie reikšmingi, jeigu ne, kodėl ir pan.), kvalifikuodama Gatvės statybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių įvertinimas buvo būtinas, sprendimui nutraukti skundų nagrinėjimą pagrįsti. Kartu pažymėtina, kad Inspekcija iš viso nepasisakė dėl skundų teiginių dėl pakitusio kelio aukščio ir dėl to padarytų pareiškėjų teisių pažeidimų. Šiuo atveju atsakovė tik atsiliepime teismui pateikė su tuo susijusius argumentus, iš esmės nurodydama, kad aukščio matmuo nėra aktualus, nes Kelių techniniame reglamente neaptariamas toks kelių matmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog minėtame reglamente nėra minimas aukščio matmuo, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, Kelių įstatyme neišskiriami konkretūs matmenys, kurių pakeitimas galėtų lemti statybos kvalifikavimą kaip rekonstrukcijos, savaime negali būti vertinama kaip sudaranti prielaidas kelio statybos darbus vertinti kaip kapitalinį remontą, neįvertinus konkrečiu atveju padarytų pakeitimų masto. Kitaip tariant, išvada, kad Gatvės statyba šiuo atveju yra kapitalinis remontas, galima tik išsamiai įvertinus numatomus Gatvės matmenų pakitimus ir argumentuotai pasisakant dėl jų įtakos ginčo statybos kvalifikavimui,

16. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal ginčui aktualias Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui rengiamas atitinkamas projektas, tačiau Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo kontekste Inspekcija, konstatavusi, kad šiuo atveju nereikalingas statybos leidimas, dėl minėtų aplinkybių nepasisakė ir jų niekaip nevertino (ar aktualu, sprendžiant dėl tolesnio skundo nagrinėjimo, jeigu ne, kodėl). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcija Rašte išsamiai (nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų analize ir teisiniais argumentais) nepagrindė prielaidų, remiantis Priežiūros įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nutraukti pareiškėjų skundų nagrinėjimą.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, jog Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalimi (įtvirtinančia administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus) iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog skundžiamo atsakymo, kuriuo pateikiama informacija, teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-540-968/2022 ir kt.). Spręsdamas dėl informacijos išsamumo principo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad išsamumą apsprendžia pateikto prašymo turinys, t. y. teikiama informacija turi atitikti prašymo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-97/2012 ir kt.).

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjos R. M. 2025 m. gegužės 6 d. ir pareiškėjo M. G. 2025 m. birželio 9 d. skunduose nurodytas aplinkybes ir įvertinusi ginčijamo Inspekcijos Rašto turinį, konstatuoja, kad ginčijamu Raštu pareiškėjams pateikta informacija negali būti vertinama kaip pakankama, aiški ir išsami. Rašte, be šiame teismo sprendime jau nurodytų aspektų, taip pat iš esmės nėra pateikta informacija dėl M. G. skunde nurodytų aplinkybių, nepasisakoma dėl skundų argumentų dėl kelio neatitikimo saugumo reikalavimams (dėl esmės arba dėl to, kodėl Inspekcija šiuo atveju nepasisako dėl tokių aplinkybių), ir kt.

19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Raštas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl naikintinas, o Inspekcija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjų skundus.

20. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2452-442/2024).

21. Pareiškėjai teismui taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

21.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas, taikant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (nagrinėjamoje byloje aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) nuostatas.

21.2. Nustatyta, kad pareiškėjus byloje atstovavo advokato padėjėja A. O. (2025 m. liepos 9 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 2025-18). Pateikti šie dokumentai, patvirtinantys pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2025 m. rugsėjo 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2025 57, skirta M. G., iš kurios matyti, kad už skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje numatyta mokėti 950 Eur už teisines paslaugas; 2025 m. rugsėjo 30 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2025 58, skirta R. M., iš kurios matyti, kad už skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje numatyta mokėti 1 100 Eur už teisines paslaugas; 2025 m. rugsėjo 30 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAA Nr. 1211558, iš kurio matyti, kad M. G. sumokėjo 950 Eur; 2025 m. rugsėjo 30 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitas Serija LAA Nr. 1211559, iš kurio matyti, kad R. M. sumokėjo 1 100 Eur.

21.3. Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, nurodytos pareiškėjų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos dydis neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal Rekomendacijų 5 punktą, už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Nustatant bylinėjimosi išlaidoms atlyginti priteistinos pinigų sumos dydį, pažymėtina, kad, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas, be kita ko, atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos pobūdį, joje pareiškėjams suteiktų teisinių paslaugų apimtį, keliamų klausimų pobūdį ir kompleksiškumą, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjams priteistina po 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pareiškėjų prašymo kontekste pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjų atstovė pareiškėjams teikė vienodos apimties teisines paslaugas – skundas parengtas ir teismo posėdžio metu buvo atstovaujami abu pareiškėjai, todėl kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepateikus patirtų išlaidų detalizacijos, o byloje nesant duomenų apie skirtingos apimties teisinių paslaugų teikimą, byloje nėra pagrindo pareiškėjai R. M. suteiktas teisines paslaugas vertinti kaip didesnės apimties ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti priteisti didesnę sumą nei M. G.. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies, jiems priteistina po 700 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

21.4. Be to, pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėja R. M. yra sumokėjusi 28 Eur žyminį mokestį. Teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, pareiškėjai R. M. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti taip pat priteistina 28 Eur, sumokėtų už žyminį mokestį.

21.5 Apibendrinant, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui M. G. iš atsakovės priteistina 700 Eur, o pareiškėjai R. M. – 728 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų R. M. ir M. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. liepos 4 d. raštą Nr. 2D-16728 ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti R. M. ir M. G. skundus.

Patenkinti iš dalies pareiškėjų R. M. ir M. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisti pareiškėjai R. M. 728 Eur (septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) ir pareiškėjui M. G. 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjų kolegija Rūta MiliuvienėJustina NasutavičienėIeva Saudargaitė