Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2018 m. sausio 14 d. apie 10 val. 50 min., bute esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto dėl keliamo triukšmo metu, stumdė brolį A. Š. rankomis bei paėmęs peilį ašmenis atsuko į nukentėjusįjį ir agresyviai grasino jį papjauti, o atvykus policijos pareigūnams ir toliau grasino A. Š. užmušti grįžęs iš policijos įstaigos, tokiais veiksmais grasino nužudyti žmogų ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

K. R. Š. kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio metu buvo išgėręs butelį degtinės, grįžęs namo apie 11 val. atsigulė ir jį pakėlė policijos pareigūnai. Namuose gyvena jis, mama ir brolis. Jis triukšmo nekėlė, yra neagresyvus. Neturi priklausomybės alkoholiui. Įvykio rytą valgė pas save kambaryje, ant stalo buvo lėkštė, šaukštas, šaukštelis, šakutė, peilio nebuvo. Su broliu nesipyko. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis nieko nekalbėjo, jį pakėlė ir išsivežė. Jis prisimena viską, nebuvo girtas, tik apsvaigęs. Nedažnai konfliktuoja su broliu, kodėl jis jį apkalba, nežino. Policijoje sužinojo, kad brolis iškvietė policiją. Taip pat nurodė, kad kartais turi darbą, sutiktų atlikti viešuosius darbus. Jo pajamos 102 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo veika įrodyta kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad brolis apie 30 metų nedirba ir vartoja alkoholį. Jie su broliu ir mama gyvena kartu, kadangi mamai dėl sveikatos būklės reikalinga priežiūra, tačiau R. Š. pagalbos suteikti negali, nes pastoviai girtauja. Šiuo metu mama guli psichiatrinėje ligoninėje. 2018 m. sausio 14 d. grįžęs iš naktinio darbo gulėjo. Išgirdo mamos kambaryje triukšmą. Jis nuėjo, norėdamas, kad neblaivus brolis netrukdytų mamai, brolį stūmė į jo kambarį. Įstūmus į kambarį, R. Š. atsisėdo į fotelį, pagriebė nuo stalo peilį ir nukreipė į jį, pasakė papjaus, jis buvo nuo jo už pusantro metro prie durų, brolio akys buvo išverstos. Brolio emocijos buvo baisios, jis išsigando, manė, kad su peiliu brolis visko galėjo padaryti, prognozuoti nebuvo galima. Jis iš kambario pabėgo, uždarė duris ir iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, brolis pasakė „grįšiu, užmušiu“. Anksčiau irgi būdavo barnių, ir jis ir kaimynai yra kvietę policiją. Brolis ne kartą sakęs, kad jį užmuš miegantį.

Liudytojas, policijos pareigūnas, L. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog kaltinamasis smurtauja prieš brolį. Atvykus, nukentėjusysis pasakojo, kad jam kaltinamasis grasino, vartojo necenzūrinius žodžius. Kaltinamasis grasino savo broliui susidorojimu, kad grįžęs užmuš. Tiksliai visų aplinkybių neatsimena, nes įvykis buvo seniai.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 25), kad 2018 m. sausio 14 d. patruliuojant apie 11.03 val., iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Skubiai nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko kvietęs policiją A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) A. Š. paaiškino, kad jo brolis R. Š. yra neblaivus ir jiems sukonfliktavus stumdė jį kambaryje bei peiliu grasino jį nužudyti. Kai jie atvyko R. Š. gulėjo lovoje, todėl buvo pakeltas išsiaiškinti įvykio aplinkybių, asmuo buvo stipriai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišliai kalbėjo dėl girtumo. Kambaryje kur buvo R. Š. buvo netvarkinga, ant stalo buvo padėtas virtuvinis peilis. A. Š. pasakius kas įvyko ir parodžius į tą gulintį ant stalo peilį, R. Š. buvo pasakyta, kad jis bus sulaikomas kaip įtariamas nusikaltimo padarymu. R. Š. buvo labai agresyvus, naglas, piktybiškai nusiteikęs brolio atžvilgiu, keikė brolį necenzūriniais žodžiais. R. Š. sakė, kad kai grįš iš policijos brolį užmuš. Rankose tuo metu nieko neturėjo, bet iš jo tokių veiksmų L. D. suprato, kad tikrai R. Š. grįžus gali būti jų namuose stiprus konfliktas.

Išklausęs parodymus, liudytojas juos patvirtino kaip teisingus, parodė, kad R. Š. išvedamas iš savo kambario plūdo brolį necenzūriniais žodžiais ir pagrasino broliui. Suprato, jei iš karto R. Š. grįš, tai įvyktų konfliktas.

Iš 2018 m. sausio 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad A. Š. pranešė, kad namuose jam peiliu grasino nužudyti neblaivus brolis R. Š.. Įvykio vietoje buvo rastas ir paimtas peilis (b. l. 6-10).

Iš 2018 m. sausio 14 d. Kauno AVPK PR vyr. patrulio L. D. tarnybinio pranešimo apie galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pagal pranešimą nuvykus į butą (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad A. Š. peiliu nužudyti grasino brolis R. Š.. Savo grasinimus R. Š. pakartojo ir policijos pareigūnų akivaizdoje, pasakęs, kad kai grįš po sulaikymo brolį nužudys (b. l. 12-13).

Iš 2018 m. sausio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas ir paimtas peilis (b. l. 26-28).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad R. Š. 2018 m. sausio 14 d. 11.34 val. nustatytas 1,79 prom. girtumas (b. l. 36).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Pagal konstrukciją, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013).

Kaltinamasis kaltės nepripažino, nurodė, kad jis įvykio metu buvo išgėręs, jautėsi apsvaigęs, tačiau triukšmo nekėlė, nes yra neagresyvus, su broliu nesipyko. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis nieko nekalbėjo, jį pakėlė ir išsivežė. Teismas tokiais kaltinamojo parodymais neturi pagrindo tikėti ir jais vadovautis, kadangi jie nesutampa su kitais įrodymais, kurie tarpusavyje sutampa, nėra prieštaringi.

Kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta nukentėjusiojo A. Š. parodymais, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusysis teigė, kad kaltinamasis iš mamos kambario įstumtas į savo kambarį, atsisėdęs į fotelį ir pagriebęs nuo stalo peilį nukreipė į jį, pasakė papjaus, jo akys buvo išverstos ir prognozuoti nebuvo galima, nukentėjusysis išsigando, pabėgo iš kambario ir uždarė duris. Nukentėjusysis šias aplinkybes parodė ir atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams, ką patvirtina liudytojo L. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino teisme. Liudytojas L. D. parodė, kad A. Š. paaiškino, kad jo brolis R. Š. yra neblaivus ir jiems sukonfliktavus stumdė jį kambaryje bei peiliu grasino jį nužudyti. R. Š. kambaryje ant stalo buvo padėtas virtuvinis peilis. Be to, kaltinamojo kaltę grasinus broliui A. Š. patvirtina ir ta aplinkybė, kad kaltinamasis tęsė savo agresyvius veiksmus, net ir atvažiavus policijos pareigūnams: jį sulaikius, jis broliui pagrasino, sakydamas „grįšiu, užmušiu“, ką taip pat patvirtina liudytojo L. D. parodymai. Taip pat liudytojas nurodė, kad R. Š. buvo akivaizdžiai neblaivus, judesiai buvo nekoordinuoti, jis nerišliai kalbėjo, buvo labai agresyvus, piktybiškai nusiteikęs brolio atžvilgiu, keikė brolį necenzūriniais žodžiais. Netikėti liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, liudytojas yra policijos pareigūnas, jokio jo suinteresuotumo bylos baigtimi nėra nustatyta, parodymus jis davė būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi savo grasinimus R. Š. pakartojo ir policijos pareigūnų akivaizdoje, pasakęs, kad kai grįš po sulaikymo brolį nužudys. Nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai sutampa ir su įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas įvykio vietoje rastas virtuvinis peilis. Kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, ką patvirtina pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas, iš kurio matyti, kad R. Š. 2018 m. sausio 14 d. 11.34 val. nustatytas 1,79 prom. girtumas. Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo stipriai neblaivus, grasino broliui ne šiaip spontaniškai išsprūdusiais žodžiais, o griebęs peilį, sprendžia, kad nukentėjusysis, turėjo pagrindo bijoti grasinimo, o kaltinamasis norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Taigi, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis R. Š. išsakė grasinančius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, vertintinos kaip sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinime, suformuluotame atiduodant kaltinamąjį į teismą buvo nurodyta, kad R. Š. atvykus policijos pareigūnams ir toliau grasino A. Š. papjauti grįžęs iš policijos įstaigos, tačiau teisme apklausus nukentėjusįjį bei liudytoją, nustatyta, kad kaltinamasis toliau grasino ne papjauti, o sakydamas žodį „užmušiu“, todėl kaltinimas atitinkamai patikslintas. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai įtakos neturi.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

R. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas smurtinis, baigtas, žala nepadaryta. Kaltinamasis neteistas, duomenų apie administracines nuobaudas byloje nėra (b. l. 33), psichiatrinio gydymo įstaigoje nesilankė ir nesigydė, įskaitoje neregistruotas (b. l. 38, 43), nedirba.

Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina bausmė – viešieji darbai, jos terminą nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį bei į tai, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo artimą giminaitį, siekiant apsaugoti nukentėjusiojo teisėtus interesus, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens (BK 72¹ str.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018 m. sausio 14 d. 11.10 val. iki 2018 m. sausio 15 d. 11.15 val. (dvi dienos) (b. l. 29, 30).

R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Civilinio ieškinio nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktiniai įrodymai byloje – peilis, saugomas Kauno apskrities VPK Dainavos PK (b. l. 26-28), grąžintinas savininkui A. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę - 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų, dirbant ne mažiau nei po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies b papunkčiu į bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. sausio 14 d. 11.10 val. iki 2018 m. sausio 15 d. 11.15 val. (dvi dienas), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą parą šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikyti neatlikta bausmės dalimi 108 (vieną šimtą aštuonias) viešųjų darbų valandas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 72¹ straipsniu, paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės atlikimo metu gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie jo arčiau nei 5 (penkių) metrų atstumu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą nuosprendžiui įsiteisėjus – peilį, saugomą Kauno apskrities VPK Dainavos PK, grąžinti A. Š..

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.