Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo F. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir nustatytas terminas jį sumokėti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo F. R. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždarajai akcinei bendrovei „Eds Invest“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Construction Ace“, dėl hipotekos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretysis asmuo antstolis D. K..

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Emilė“, bankrutavusios kredito unijos (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2012 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos sandorį negaliojančiu ab initio; pripažinti UAB „Construction Ace“, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei UAB „Finiens“ 2012 m. lapkričio 5 d. sutartinės hipotekos sandorį negaliojančiu ab initio.

2. Pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o likusios žyminio mokesčio dalies – 8 260 Eur, mokėjimą ieškovas prašė atidėti iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

3. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad dėl visame pasaulyje siaučiančios pandemijos bei sustojusio ekonominio gyvenimo ieškovas negauna pajamų.

4. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija ir Sodra skelbia gyventojams bei įmonėms atidedanti mokesčių mokėjimo terminus, mokesčių deklaravimo terminus. Ieškovo vertinimu, kadangi žyminis mokestis iš esmės yra toks pats mokestis valstybei kaip ir kiti mokesčiai, todėl teismas, atsižvelgdamas į valstybės taikomas mokesčių mokėjimo lengvatas taip pat turi imtis veiksmų šioje situacijoje ir atidėti ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas jokių duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė ir nesumokėjo bent dalies žyminio mokesčio, nusprendė, kad prašyme nurodomos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis ir sudarančiomis pagrindą ieškovo prašymą tenkinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovas F. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą tenkinti ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Garbus ieškovo amžius yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad žyminio mokesčio suma jam yra itin didelė ir suponuoja pareigą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

8.2. Vienas iš atsakovų byloje yra bankrutuojanti įmonė, todėl taikytinos atleidimo nuo žyminio mokesčio procesinės teisės normos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Nagrinėjamu atveju byloje dėl už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos dydžio (8 260 Eur) ginčo nėra. Apeliantas, ginčydamas skundžiamą nutartį, teigia, kad teismas, vertindamas prašymą, neatsižvelgė į jo garbų amžių bei tai, kad šiuo atveju taikytinos atleidimo nuo žyminio mokesčio procesinės teisės normos, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

12. Nustatydamas žyminio mokesčio mokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims numatė ir atvejus, kai besikreipiantys į teismą asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnis). Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui bei atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 straipsnis). Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė būklė apeliacinio skundo padavimo metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pavyzdžiui, per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2019 ir joje nurodytą praktiką).

13. Taigi, remiantis CPK 84 straipsnio nuostatomis ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą gali būti tenkinamas tuomet, kai ieškovas įrodo teismui, kad šiuo metu jo finansinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, tačiau žiūrint į ateities perspektyvas, tokią galimybę jis turės (CPK 178 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir prašydamas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nepateikė teismui jokių įrodymų apie dabartinę ieškovo turtinę padėtį ir jos perspektyvas. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą buvo grindžiamas dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) plitimo sulėtėjusia pasauline ekonomika, tačiau duomenų ir įrodymų, kaip tai tiesiogiai paveikė ieškovo turtinę padėtį ir įtakojo jo galimybes sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių nevertino kaip sudarančių pagrindą prašymą tenkinti ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

15. Ieškovas prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą grindė ir tuo, kad šiuo metu VMI ir Sodra taiko mokesčių mokėjimo lengvatas (atideda mokesčių mokėjimo terminus), todėl, ieškovo vertinimu, ir žyminio mokesčio mokėjimas turi būti atidėtas. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų nelaikė svarbiais sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo klausimą, šiai pozicijai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Žyminis mokestis – tai mokestis už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, kuris renkamas ne tik siekiant formuoti valstybės biudžetą, bet siekiant ir kitų tikslų, vienas iš kurių – riboti nepagrįstą bylinėjimąsi. Todėl, nepriklausomai nuo valstybės taikomų mokesčių mokėjimo lengvatų, klausimai dėl žyminio mokesčio mokėjimo turi būti sprendžiami vadovaujantis procesinėmis teisės normomis bei atsižvelgiant į šio instituto paskirtį.

16. Atskirajame skunde ginčydamas teismo išvadas, kuriomis atmestas prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, ieškovas papildomai nurodo, kad jo garbus amžius taip pat leidžia spręsti apie tai, kad už ieškinio pateikimą mokėtina žyminio mokesčio suma jam yra itin didelė ir tai sudaro pagrindą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Lietuvos apeliacinis teismas nesutinka su šiais skundo argumentais, kadangi tik į teismą besikreipiančio asmens amžius nėra ir negali būti (siekiant užkirsti kelią teismo argumentus dėl bylos šalies amžiaus vertinti kaip diskriminacinius) esminė sąlyga, lemianti žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą. Kaip minėta (nutarties 13 punktas), esminė sąlyga tenkinti ieškovo prašymą ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra įrodymais pagrįstas teismo įsitikinimas, kad ieškovo turtinė padėtis šiuo metu neleidžia sumokėti žyminio mokesčio, tačiau ateityje jis tokią galimybę realiai turės.

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas šių aplinkybių neįrodė ir net neįrodinėjo, duomenų apie savo turtinę padėtį ir įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, kaip ji keisis ateityje nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl teismas neturi pagrindo ieškovo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą vertinti kitaip, nei pirmosios instancijos teismas.

18. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad šiuo atveju byloje vienu iš atsakovų yra bankrutuojanti įmonė, o tai, ieškovo vertinimu, leidžia taikyti atleidimo nuo žyminio mokesčio institutą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliacinis teismas nesutinka su tokiu procesinės teisės normų, reglamentuojančių atleidimą nuo žyminio mokesčio, aiškinimu.

19. CPK 83 straipsnyje (redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) reglamentuojama atleidimo nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo tvarka. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte (teismo pastaba – 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte) nurodytus atvejus.

20. Detalizuojant nurodytą įstatymo normą teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1167-370/2019).

21. Įvertinus ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir jo nuostatų aiškinimą teismų praktikoje, apeliantui išaiškintina, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta teisės norma skirta atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai ir reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių, tuo atveju kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios bankrutuojančius įmonės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui. Apeliacinio teismo vertinimu, cituota teismų praktika suponuoja išvadą, kad nurodytu pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai, pareiškę reikalavimus, kurių tenkinimas sukels tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. lems šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą.

22. Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškiniu siekia nuginčyti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytus hipotekos sandorius, kuriais UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kaip svetimo turto hipotekos davėjas įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai, siekiant užtikrinti UAB „Emilė“ ir UAB „Construction Ace“ ir UAB „Finiens“ prievolių kredito įstaigai įvykdymą. Ieškovo teigimu, ginčijami sandoriai buvo sudaryti nesant UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sutikimo, pažeidžiant įmonės įstatus ir veiklos tikslus bei prieštaraujant jos teisnumui, todėl juos prašoma pripažinti negaliojančiais CK 1.80 ir 1.82 straipsnių pagrindu. Įvertinus ieškovo reiškiamus reikalavimus ir siekiamą sukurti teisinį rezultatą, teismas mano, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas tiesioginės įtakos bankrutuojančiai įmonei nesukels, nes ieškinio tenkinimo atveju nebus sukurtos turtinės bankrutuojančios įmonės prievolės. Pareikštas reikalavimas neatitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos procesinės situacijos ir ieškovas šių nuostatų pagrindu nėra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinio padavimą mokėjimo. Vien tai, kad materialiniai teisiniai reikalavimai pareikšti ir bankrutuojančiai bendrovei (specifinį statusą turinčiam asmeniui), nesuponuoja išvados dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos žyminio mokesčio lengvatos taikymo apeliantui.

23. Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovui nepateikus įrodymų, kuriuos įvertinęs teismas galėtų vienareikšmiškai spręsti apie poreikį taikyti byloje žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo institutą. Skundžiamo teismo procesinio sprendimo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos nutartis paliekama nepakeista ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus jau pasibaigęs, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas septynių kalendorinių dienų terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui F. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), septynių kalendorinių dienų terminą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartyje numatytą įpareigojimą, t. y. sumokėti 8 260 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties eurų) žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įteikimo dienos.