Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-29 · Civilinė byla Nr. 2A-233-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-29
Bylos Nr.
2A-233-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pirm.), Dalia Kačinskienė (pran.), Romualda Janavičienė, Romualda Janovičienė
Ieškovas
T. D.
Atsakovas
D. D.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-233-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės (pranešėjos) ir Romualdos Janovičienės,sekretoriaujant J. Markovičiūtei,dalyvaujant ieškovui T. D.,atsakovei D. D. ir jos atstovei advokatei T. Kočegarovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo T. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei D. D. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, valstybinė institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas T. D. 2008-06-20 kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-3), prašydamas sumažinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimu priteistą iš jo išlaikymą nepilnametėms dukterims – B. D., gim. 1998-02-01, ir O. K. D., gim. 2005-03-23, periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienai kas mėnesį iki 250 Lt kiekvienai dukteriai, iš esmės pasikeitus jo turtinei padėčiai: nuo 2008 m. balandžio mėnesio jo darbo užmokestis tėra 800 Lt, todėl sumokėjus dukterims išlaikymą jam nebelieka lėšų pragyvenimui.

Atsiliepimas

Atsakovė D. D. (b.l.18-19) su ieškiniu nesutiko, akcentuodama tai, kad 2008-03-31 sprendimas priimtas šalių susitarimu. Ieškovas sutiko teikti dukterims išlaikymą po 400 Lt periodinėmis išmokomis, tačiau jau po kelių mėnesių kreipėsi dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Mano, jog už nesąžiningą ieškovo elgesį jam yra skirtina bauda.

Valstybinė institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b.l. 21-22), kuria su ieškovo T. D. ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog ieškovas yra jaunas, sveikas ir darbingas asmuo, todėl turėtų dėti visas pastangas, kad galėtų maksimaliai prisidėti prie nepilnamečių dukterų poreikių tenkinimo.

Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2009-08-05 sprendimu ieškovo T. D. ieškinį atmetė, priteisė iš T. D. 28,56 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad 2008-03-31 teismo sprendimu iš ieškovo jo nepilnametėms dukterims išlaikyti priteistų periodinių išmokų forma bei dydis – po 400 Lt per mėnesį – atitinka nepilnamečių dukterų interesus, o prašomo priteisti sumažinto išlaikymo dydis nėra proporcingas nepilnamečių dukrų poreikiams, kurie, šioms augant, ženkliai didės, todėl negalės užtikrinti mergaičių vystymuisi būtinų sąlygų. Tai, kad ieškovas šiuo metu yra bedarbis, nesudaro pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomenduojamo priteisti išlaikymo orientacinio dydžio, lygaus Vyriausybės nustatytam minimaliojo darbo užmokesčio dydžiui, nes tokia padėtis, kai ieškovas neturi pastovaus oficialaus darbo ir pajamų, trunka neilgai. Ieškovas yra sveikas, darbingas 33 metų vyras ir tai, kad jis kurį laiką nesugeba susirasti darbo, rodo, kad ieškovas nėra pakankamai aktyvus ir iniciatyvus darbo rinkoje, o jo sunki turtinė padėtis yra nulemta ne tik objektyvių aplinkybių, bet ir paties ieškovo elgesio (galimai ir tyčinio neveikimo). Teismas taip pat pažymėjo, jog neturėdamas pajamų, išskyrus Darbo biržos mokamas pašalpas, ieškovas gyvena su kita moterimi ir jos vaiku, iš to sprendė, kad jis turi pajamų sau išsilaikyti, vadinasi realiai jis yra gebantis teikti išlaikymą ir savo vaikams (b.l. 97-99).

Šalies argumentai

Ieškovas T. D. apeliaciniu skundu (b.l. 102-107) prašo panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-08-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – sumažinti dukterims mokamą išlaikymo dydį iki 250 Lt per mėnesį kiekvienai dukteriai iki jų pilnametystės. Nurodo, kad sutiko mokėti po 400 Lt dukterų išlaikymui, nes tuo metu turėjo darbą ir buvo susitaręs dėl kito (papildomo) darbo statybos įmonėje. Tačiau nuo 2009 m. vasario mėnesio jis yra bedarbis, gaunantis bedarbio pašalpą, kuri nesiekia kiekvieną mėnesį abiems dukterims mokėtino išlaikymo dydžio, t.y. jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad jai reikia būtent 1600 Lt per mėnesį - po 800 Lt iš abiejų tėvų vaikų poreikiams tenkinti. Teigia, jog atsakovė siekia suklaidinti teismą, kadangi kai kurios jos į bylą pateiktos sąskaitos patvirtina, kad jose nurodytos ne tik vaikų išlaikymui, bet ir asmeninės atsakovės išlaidos, be to, iš jų matyti, jog kai kurios pateiktos sąskaitos yra išrašytos ne atsakovės vardu. Tvirtina, jog iš atsakovės pateiktų sąskaitų matyti, kad ji vaikų išlaikymui per mėnesį skiria ne daugiau kaip 800 Lt, tai sudarytų po 400 Lt iš abiejų tėvų. Kadangi vyksta ginčas su atsakove dėl bendravimo su vaikais, ieškovas ne dėl savo kaltės daugiau nei dveji metai nėra jų matęs. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad vaikus jis lanko retai. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jo tyčinis neveikimas nulėmė tai, kad šiuo metu jis neturi darbo. Atkreipia dėmesį, kad ir gyvendamas su šeima jis turėjo problemų dėl darbo, siekdamas kuo didesnio užmokesčio dirbo ne vienoje darbovietėje, o dabartinė ekonominė situacija šalyje nulėmė susidariusią padėtį. Supranta, jog nedarbas yra laikinas, tačiau abejoja, kad neturėdamas net vidurinio išsilavinimo galės susirasti gerai apmokamą darbą.

Atsiliepimas

Atsakovė D. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 122-124) prašo Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-08-05 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas, išsamiai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, pagrįstai nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė – jis ir toliau neturi nuolatinio darbo bei pastovaus pajamų šaltinio, neturi jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lygiai tokia pati ieškovo turtinė padėtis buvo Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimo, kuriuo nustatytas nepilnamečių dukterų išlaikymo dydis ir kurio ieškovas apeliaciniu skundu neskundė, priėmimo metu. Dėl to, pasak atsakovės, nėra CK 3.201 str. 1 d. numatytų sąlygų keisti nepilnamečių vaikų išlaikymą, jį mažinant. Be to, ieškovas neįvertina aplinkybės, kad be į bylą pateiktuose kvituose nurodytų prekių ji privalo apmokėti ir komunalines išlaidas, pirkti dukterims drabužius, baldus, indus, higienos reikmenis, buitinę chemiją, mokyklines prekes, patalynę, apmokėti už telekomunikacijų bei ryšio paslaugas, transporto išlaidas, laisvalaikio organizavimą ir kitus būtinus dalykus. Todėl ieškovo argumentas, kad 250 Lt per mėnesį vienam vaikui yra pakankamas tėvo mokėtinas išlaikymo dydis, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str., 329 str.). Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl apelianto pareigos išlaikyti savo dukteris B. ir O. K. apimties (išlaikymo dydžio), dėl išlaikymo adekvatumo vaikų poreikiams ir jo proporcingumo paties apelianto finansinėms galimybėms. Išnagrinėjusi bylą ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė įstatymą, tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o skundo motyvai prielaidų pakeisti skundžiamą teismo sprendimą nesudaro.

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinta absoliuti tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.).

CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė, bet ne pareiga teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, būtina nustatyti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu arba sumažėjimu. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-32/2010; 2009-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas numato tik išlaikymo dydžio pakeitimo galimybę. Kadangi pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi, net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui.

Nagrinėjamos bylos atveju nepilnametėms dukterims teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas yra susijęs su vieno iš tėvų - mergaičių tėvo - turtinės padėties (jos pablogėjimo) įvertinimu esminio pasikeitimo aspektu, todėl visų pirma teisėjų kolegija pasisako dėl apelianto (ieškovo) turtinės padėties ir jam priteisto teikti išlaikymo proporcingumo bei pakankamumo užtikrinti būtinas jo nepilnametėms dukterims vystytis sąlygas.

Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimu, bylos nagrinėjimo teisme metu šalims susitarus dėl jas abi tenkinančios ir nepilnamečių dukterų interesus atitinkančios išlaikymo sumos, iš apelianto jo nepilnamečių dukterų išlaikymui buvo priteista periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienai dukteriai per mėnesį iki jų pilnametystės (b.l. 7-8). Tačiau praėjus vos kiek daugiau, nei dviems mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos, apeliantas kreipėsi į teismą dėl mokėtino išlaikymo dydžio sumažinimo, savo prašymą motyvuodamas pajamų sumažėjimo aplinkybe netekus antrojo darbo. Bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme metu apeliantas tvirtino, jog su 2008-03-31 sprendimu dukterims priteista mokėti periodinių išmokų suma sutiko, kadangi tuo metu dirbo dvejose darbovietėse – UAB „Almir“ bei UAB „Statmega“. Iš byloje esančių pažymų apie apelianto minėtose darbovietėse gautas pajamas (b.l. 9,10) matyti, jog dvejose nurodytose darbovietėse apeliantas dirbo ne pusantro mėnesio, kaip teigia, o tris mėnesius, iš kurių du mėnesius – iki 2008-03-31 sprendimo priėmimo, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, turėjo pakankamai laiko pasverti savo galimybes ir perspektyvas dirbti abejose darbovietėse, juo labiau, kaip apdairus ir pakankamą gyvenimišką patirtį turintis asmuo, atsižvelgęs į abejose darbovietėse atliekamų pareigų specifiką ir jų suderinamumo galimybes, galėjo nuspręsti, ar dirbdamas UAB „Almir“ slenkančiu grafiku, susitvarkys su jam pavestomis pareigomis antroje darbovietėje – UAB „Statmega“, kurios statusas, remiantis viešais Juridinių asmenų registro duomenimis, ir šiuo metu nėra pasikeitęs (yra veikianti įmonė). Kita vertus, teisėjų kolegijos manymu ta aplinkybė, jog iš darbo UAB „Almir“, kuris tuo metu, kaip teigia apeliantas, buvo vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, jis, turėdamas pareigą mokėti išlaikymą dukterims, be jokių kitų pasiūlymų įsidarbinti išėjo savo noru, liudija apie ypatingą apelianto nerūpestingumą ir neapdairumą bei neeliminuoja apelianto tyčinio neveikimo galimybės.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-303/2008; 2004-04-26 nutartis c.b. Nr. 3K-3-259/2004). Išvardintų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog tai, kad apeliantas šiuo metu yra bedarbis, be pašalpos negaunantis jokių kitų oficialių pajamų ir neturintis jokio kito kilnojamojo ir (ar) nekilnojamojo turto, nesudaro prielaidų konstatuoti esminį jo turtinės padėties pablogėjimą, kuris leistų sumažinti dukterims priteistą mokėti išlaikymo dydį. Apelianto turtinės padėties laikinas pablogėjimas, kolegijos manymu, iš esmės yra ne objektyvių aplinkybių, o paties apelianto neprotingo ir neapdairaus elgesio, t.y. subjektyvių aplinkybių nulemtas padarinys. Apeliantas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras (gim. 1976-09-16), savo rizika prisiėmęs būtent tokio dydžio įsipareigojimus sudaryti būtinas sąlygas jo dukterų visapusiškam vystimuisi. Todėl, kaip teisingai pažymi pirmosios instancijos teismas, apelianto elgesys parodo, jog jis nėra pakankamai aktyvus ir iniciatyvus darbo rinkoje. Kita vertus, apelianto pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių bei pateiktų paaiškinimų analizė sudaro rimtą pagrindą teisėjų kolegijai abejoti, jog nuo 2009 m. vasario mėnesio jis ėmėsi visų įmanomų priemonių darbui susirasti, kad galėtų tinkamai vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus, ir jokio darbo jam susirasti nepavyko (CPK 178 str.). Apeliantas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukterų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo, todėl nėra pagrindo perkelti dukterų išlaikymo pareigos atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.

Apeliacinio skundo argumentai patvirtina, jog apeliantas netinkamai traktuoja abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus tėvų valdžios lygybės principo aspektu (CK 3.156 str. 1 d.). Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kasdienis vaiko auklėjimas ir priežiūra, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009). Apelianto ir atsakovės dukterys gyvena su atsakove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, kurį be apelianto išsamiai išanalizuotų išlaidų dukterų maitinimui, neabejotinai sudaro išlaidos drabužiams, avalynei, mokyklinėms prekėms, higienos reikmenims, kitoms buityje reikalingoms prekėms, išlaidos mokesčiams už gyvenamąjį būstą, transportui, dukterų laisvalaikio organizavimui. Būtent atsakovei tenka ir kasdienė dukterų priežiūra, rūpinimasis, kurių išlaikymo priteisimas nekompensuoja. Už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius, yra atsakingi abu tėvai, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas dukterų auklėjimu nesirūpina, jų nelanko. Todėl išdėstytų aplinkybių kontekste pripažintina, kad abiejų šalių turtinė padėtis bei galimybės teikti išlaikymą nepilnametėms dukterims šiuo laikotarpiu iš esmės yra panašios, o apelianto skundo argumentai dėl netinkamo vaikų poreikių ir tėvų dalių (proporcijų) išlaikymo prievolėje nustatymo atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti.

Tokią teisėjų kolegijos poziciją dėl skundo argumentų, susijusių su netinkamai nustatytais vaikų poreikiais, nepagrįstumo apsprendžia ir tai, kad pašymą sumažinti dukterims mokamą išlaikymą apeliantas siejo su iš esmės pablogėjusia jo turtine padėtimi, lyginant su buvusia minėto 2008-03-31 teismo sprendimo priėmimo metu, kuomet šalys abipusių nuolaidų ir derybų būdu susitarė dėl nepilnamečių dukterų interesus atitinkančio ir jas abi tenkinančio ieškovo mokėtino išlaikymo dydžio – po 400 Lt periodinėmis išmokomis, kuris, pastebėtina, atitinka kasacinio teismo praktikoje pripažįstamą orientacinį kriterijų priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto skundo teiginiai, kuriais jis įrodinėja aplinkybes, jog būtinieji dukterų poreikiai šiuo metu yra ženkliai mažesni, nei buvę vos prieš kelis mėnesius iki kreipimosi su šiuo ieškiniu dienos, yra manipuliavimas faktinėmis aplinkybėmis, kuris nesuderinamas su prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.). Be to, pareiga įrodyti, jog dukterų poreikiai realiai yra mažesni, tenka ne atsakovei, kaip nepagrįstai tvirtina apeliantas, o ieškovui, kuris šia aplinkybe remiasi (CPK 12 str., 178 str.).

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir visapusiškai pagrįstą sprendimą, šį sprendimą pakeisti apeliaciniame skunde nurodyti motyvai teisinių prielaidų nesudaro.

Pripažinus apeliacinį skundą nepagrįstu bei atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2009-11-26 nutartimi ieškovui žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (b.l.119), iš apelianto valstybės naudai priteistinas už apeliacinį skundą nesumokėtas žyminis mokestis – 108 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 4 d., 85 str. 1 d. 6 p.) ir procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 8,60 Lt (b.l.128) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytais kriterijais, iš apelianto priteistinos visos atsakovės turėtos 1000 Lt (b.l. 125) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos, kurios pripažintinos pagrįstomis pagal Rekomendacijų 7 p., 8.11. p., 8.18 p., 9 p. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. D. 108 (vieną šimtą aštuonis) litus žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą ir 8 (aštuonis) litus 60 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš T. D. 1000 (vieną tūkstantį) litų teisinės pagalbos išlaidų D. D. naudai.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėTeisėjos Dalia KačinskienėRomualda Janavičienė