Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Mariaus Foko ir nuteistojo K. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

- K. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 129 str. 2 d. 2 ir 6 p. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) bei nuteistas laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose;

- V. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteista iš K. K. 6570 litų nukentėjusiojo J. L. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. ir V. J. nuteisti už tai, kad 2005 m. gruodžio 20 dieną, laikotarpyje nuo 17 val. 30 min. iki 22 val. 30 min., V. J. bute (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, tarpusavio konflikto metu, V. J. tyčia sudavė rankomis, o K. K. rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. L. ne mažiau 25 smūgių į galvą, iš jų V. J. ne mažiau 2-3 smūgius į kairę veido pusę, padarydamas A. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, o K. K. suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau 5 smūgius nukentėjusiajam dar ir į kaklą, ne mažiau 2 smūgių į dešinį ir kairį petį, ne mažiau 26 smūgius į krūtinės ląstą, ne mažiau 6 smūgių į pilvą, ne mažiau kaip po vieną smūgį į krūtinės ląstos užpakalinę sieną - juosmens sritį, kairę juosmeninę - sėdmens sritį, ne mažiau 12 smūgių į dešinį žastą ir ne mažiau 4 į kairį žastą, ne mažiau 4 smūgių į dešinės alkūnės ir ne mažiau 2 į kairės alkūnės sąnarių sritis, ne mažiau 2 smūgių į dešinį dilbį ir ne mažiau 2 į kairį dilbį, ne mažiau vieną smūgį į kairę šlaunį, ne mažiau 2 smūgių į dešinio kelio sąnario sritį ir ne mažiau 2 smūgius į blauzdų sritis bei smaugdamas rankomis kaklą ir trypdamas kojomis, kas sudaro ne mažiau 100 smūginių - trauminių faktorių, pasireiškiančių muštine žaizda ir poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kairėje smilkininėje srityje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje smilkininėje srityje ir kairiame smilkininiame raumenyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimu su kraujosruva po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir kraujo nutekėjimu į šoninius galvos smegenų skilvelius, odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje ir kaktos kairėje - momeninėje srityje, muštine žaizda ir poodine kraujosruva kaktos kairėje – antakyje - smilkininėje srityje, muštine žaizda kairiame antakyje, poodinėmis kraujosruvomis kaktos dešinėje, dešinėje smilkininėje srityje, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais dešinės ausies kaušelyje su pastarojo kremzlės lūžiu, odos nubrozdinimu dešinės ausies kaušelyje - smilkininėje srityje, odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis dešinėje smilkininėje - momeninėje srityse, kaktos dešinėje - smilkininėje srityje - žande su kraujosruva smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva nosyje, nosies kaulų lūžiais, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kairiame žande, poodinėmis kraujosruvomis "akinių" tipo, poodine kraujosruva kairiame žande ir izoliuotomis poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose ir kraujosruvomis akių obuolių junginėse, odos nubrozdinimais kairiame žande - lūpoje, poodine kraujosruva kairiame žande - pažandėje, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva smakro - pasmakrės kairėje, muštine žaizda smakro - pasmakrės dešinėje, poodine kraujosruva smakre, poodine kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštine žaizda ir kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvomis lūpų gleivinėse, viršutinio žandikaulio pirmo kairio danties lūžiu, kraujosruvomis galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio dešinėje ir kairėje, kraujo išsiliejimais po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvomis liežuvio raumenyse, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kakle, kraujosruva galvos sukamojo raumens kairėje kojytėje, kraujosruvomis kaklo poodėje dešinėje ir galvos sukamojo raumens kairėje kojytėje su skydinės kremzlės kairės pusės apatinio rago lūžiu, odos nubrozdinimais ir poodine kraujosruva kairiame petyje, poodinėmis kraujosruvomis dešiniame petyje, krūtinės ląstos dešinėje ir kairėje bei pilve, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje - juosmeninėje srityje su kraujosruvomis kairiame diafragmos kupole apie kairį inkstą puriojoje ląstelienoje ir kasos liaukoje, odos nubrozdinimu kairėje juosmeninėje srityje-sėdmenyje, kraujosruvomis krūtinės ląstos raumenyse, dešinio penkto šonkaulio lūžiu, poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimu dešiniame žaste, kairiame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, kairės alkūnės sąnario srityje ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimais kairiame dilbyje, dešinio kelio sąnario srityje ir blauzdose, poodine kraujosruva kairėje šlaunyje, ko pasėkoje A. L. nuo galvos sumušimo, kuris atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį muštine žaizda ir poodine kraujosruva kairės ausies kaušelyje, poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kairėje smilkininėje srityje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje smilkininėje srityje ir kraujosruva smilkininiame raumenyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos sniegenų dangalu, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimu ir kraujosruva po galvos minkštaisiais dangalais ir kraujo nutekėjimu į šoninius galvos smegenų skilvelius, besikomplikavusiu galvos smegenų pabrinkimu, bendro kūno atvėsimu, kelių- keliolikos valandų laikotarpyje nuo 2005-12-20, 22 val. 30 min. iki 2005-12-21, 10 val. 30 min. įvykio vietoje mirė, taip K. K. itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės A. L. .

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, jog teismas nuosprendyje pagrįstai pripažino K. K. kaltu pagal LR BK 129 str. 2 d. 2, 6 p., tačiau paskyrė jam aiškiai per švelnią bausmę ir neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl V. J. padarytų nusikalstamų veiksmų bei nepagrįstai perkvalifikavo V. J. nusikalstamus veiksmus iš BK 129 str. 2 d. 2, 6 p. į BK 140 str. 1 d. kaip nežymų sveikatos sutrikdymą ir neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo.

Prokuroro teigimu, išdėstytų motyvų pagrindu Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2006-12-08 nuosprendis keistinas, o V. J. veika perkvalifikuotina iš LR BK 140 str. 1 d. į BK 129 str. 2 d. 2, 6 p. V. J. nusikalstamą veiką perkvalifikavus į BK 129 str. 2 d. 2, 6 p., nukentėjusiojo J. L. pareikštas civilinis ieškinys priteistinas solidariai iš abiejų nuteistųjų.

Be to, apelianto nuomone, teismas, skirdamas bausmę K. K. , netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo - BK 41, 54, 61 str., nuostatas ir paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Teismas netinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei nepagrįstai skyrė jam aiškiai per švelnią bausmę, artimą bausmės vidurkiui. Prokuroro teigimu, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji V. J. ir K. K. padarė labai sunkią (LR BK 11 str. 6 d.) nusikalstamą veiką, turinčią du kvalifikuojančius požymius - nužudė nukentėjusįjį A. L. bejėgiškos būklės ir itin žiauriai, - sukėlė negrąžinamus padarinius - žmogaus mirtį ir ypatingą žalą visuomenei, netinkamai paskyrė bausmes. V. J. neteistas, K. K. teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebausti, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamą veiką padarė tiesiogine, neapibrėžta, nekonkretizuota tyčia. K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Sunkinančios abiems kaltinamiesiems atsakomybę aplinkybės - nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei bendrininkų grupėje, todėl V. J. ir K. K. skirtinos realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis būtų didesnis kaip įstatymo numatyta už padarytą nusikaltimą bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į visas auščiau išdėstytas aplinkybes, prokuroras prašo 2006 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti: V. J. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš LR BK 140 str. 1 d. į BK 129 str. 2 d. 2, 6 p. ir paskirti jam 16 (šešiolika) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; K. K. , pripažintam kaltu pagal LR BK 129 str. 2 d. 2, 6 p., paskirti 16 (šešiolika) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atliekant pataisos namuose; priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų nuketėjusiajam J. L. 6570 litų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis K. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo K. K. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis V. J. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo K. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai nuteistojo V. J. nusikalstamą veiką iš LR BK 129 str. 2 d. 2, 6 p. (2000-09-26 įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija) perkvalifikavo į LR BK 140 str. 1 d., todėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendis nuteistojo V. J. atžvilgiu keistinas. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad mirtiną smūgį nukentėjusiajam A. L. sudavė K. K. , o V. J. , nors negalima atriboti visų jo padarytų sužalojimų A. L. veido kairėje pusėje (žandas, lūpos, paakys), tačiau pagal jo suduotus smūgius padarė A. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. Visgi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu kilus abejonių dėl V. J. suduotų smūgių įtakos nukentėjusiojo mirčiai, buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, kurią atlikus (ekspertizės aktas Nr. EKM 4(14/67)/09(01) buvo nustatyta, jog A. L. mirtis įvyko ne nuo kažkurio vieno smūgio – sužalojimo, o nuo galvos sužalojimų visumos. Be to, ekspertizės akte Nr. EKM 4(14/67)/09(01) konstatuota, kad trijų smūgių, suduotų į kairę akį, įtakos mirčiai atmesti negalima, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. M. P. negalėjo išskirti, kad trys V. J. smūgiai nukentėjusiajam į veido kairę pusę (šių sudavimą pripažino ir pats V. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) būtų nesusiję su nukentėjusiojo mirtimi ir suduodant smūgius į veido kairę pusę negalėjo būti padaryti tokie sužalojimai, kurie nebūtų galėję sukelti A. L. mirties. Atitinkamai minėtą eksperto paaiškinimą visiškai patvirtina ir atliktos ekspertizės (ekspertizės aktas Nr. EKM 4(14/67)/09(01)) išvada, jog negalima išskirti kurios nors vienos galvos smegenų srities traumavimo kaip kraujo išsiliejimo po smegenų dangalais ir į smegenis priežasties, o nurodoma į nevienkartinį galvos smegenų traumavimą, paveikiant keletą galvos smegenų ir galvos sričių (plaukuotą galvos dalį, veidą), sužalojant šių galvos dalių minkštuosius audinius ir sukeliant pakartotinius smegenų poslinkius kaukolės viduje. Be to, atlikus minėtą teismo medicinos ekspertizę buvo nustatyta, kad galvos smegenų sužalojimai, buvę mirties priežastimi, atsirado ne nuo vieno trauminio (smūginio) poveikio per galvą, bet nuo keleto, kurių nei tikslaus skaičiaus, nei tikslios lokalizacijos nustatyti negalima. Pažymėtina ir tai, kad, nors V. J. , būdamas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, apklausų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose metu parodė, kad gulinčiam ant žemės ir pasirėmusiam dešinės rankos alkūne nukentėjusiajam nestipriai sudavė tris kartus į akį dešinės rankos krumpliais, nesugniauždamas kumščio, tačiau atlikus teismo medicinos ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. EKM 4(14/67)/09(01)) buvo nustatyta, kad galvos sužalojimams padaryti labai didelės jėgos nereikėjo, o tam pakako ir žmogaus rankos ar kojos smūgių jėgos. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 114- 116, 118 – 119, 129 - 131) nuteistasis V. J. parodė, kad nukentėjusiajam A. L. į veido sritį (poakį) sudavė rankos kumščiu (2005-12-22 vykusios įtariamojo apklausos metu parodė, kad iš viso nepamena į kairę ar dešinę veido sritį sudavė, nes buvo girtas). Tokiu būdu V. J. detalizuoti parodymai teisme apie tai, kad jis nestipriai sudavė A. L. į veidą nesugniaužto kumščio krumpliais 2 – 3 kartus į kairę akį (nors konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus įrodymus, nekeičia V. J. veikos kvalifikavimo esmės), vertintini kaip siekimas sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už A. L. nužudymą. Tuo tarpu smūgių sudavimą A. L. į galvą, patvirtina ne tik pats nuteistasis V. J. , bet ir vienintelis kitas be nužudytojo įvykio metu buvęs nuteistasis K. K. , kurio parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl V. J. vaidmens atimant gyvybę A. L. nors ir skyrėsi (ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimą vietoje (T. 2, b. l. 33 – 34) K. K. parodė apie V. J. smūgius tiek rankomis į veido sritį, tiek smūgius nukentėjusiajam koja (pirmosios instancijos teisme metu pagarsintų parodymų patikrinimo vietoje metu duotų parodymą teisingumą K. K. patvirtino ir apklausos teisme metu), o teisme teigė, kad matė tik tai, kaip V. J. mušė A. L. su rankos delnu 1 ar 2 kartus, kai A. L. buvo dar ant sofos, o daugiau nematė), tačiau apie V. J. suduotus smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį K. K. parodė visų apklausų metu. Iš kitos pusės, pats V. J. teisme parodė apie tokius savo smūgius nukentėjusiajam į galvą (nukentėjusiajam gulint ant grindų pasirėmus alkūne), apie kuriuos neparodė net K. K. . Tokiu būdu, nors pats V. J. pripažino sudavęs tik tris smūgius ant grindų buvusiam nukentėjusiajam į veido sritį, tačiau abejoti K. K. parodymais, jog V. J. sudavė ir daugiau smūgių A. L. į galvą ir kitas kūno vietas (T. 2, b. l. 28 – 30) nėra pagrindo. Be to, aukščiau minėtais įrodymais nustatyta, kad A. L. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų visumos, o įtakos mirčiai turėjusius sužalojimus padarė tiek K. K. , tiek V. J. , todėl abu nuteistieji atsakingi už gyvybės A. L. atėmimą. Iš kitos pusės, nors iš byloje esančių įrodymų nėra aišku, kuriuos konkrečiai sužalojimus (iš viso sužalojimai padaryti sudavus ne mažiau kaip 104 smūgius (specialisto išvada Nr. M 293/05(07)) padarė kiekvienas nuteistasis, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš pačių nuteistųjų parodymų, o taip pat juos patvirtinančių liudytojo K. M. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 73 – 74) aišku, kad ir kitus sužalojimus, neturėjusius įtakos nukentėjusiojo A. L. mirčiai, kartu padarė tiek K. K. , tiek V. J. . Tuo tarpu tai, kad V. J. savo veiksmais buvo mažiau aktyvus smurto prieš A. L. vartojimo bendrininkas, turi įtakos tik skiriant bausmę. Taigi, įvertinusi visus aukščiau minėtus ir bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos nustatytas V. J. ir K. K. veikos faktines aplinkybes ir konstatuoja, kad:

V. J. ir K. K. , veikdami bendrininkų grupėje, itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės žmogų, o būtent: 2005 m. gruodžio mėn. 20 d. ilgą laikotarpį nuo 17 vai. 30 min. iki 22 val. 30 min., savo bute, adresu Rambyno 14-4, Telšiai, išgertuvių metu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš asmeninių paskatų - kilus tarpusavio konfliktui dėl įžeidimo-bendrais veiksmais tyčia suduodant bejėgiškos būklės II grupės invalidui be kojų A. L. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, smaugiant rankomis kaklą bei trypiant kojomis (viso ne mažiau kaip 104 smūginiais ir trauminiais poveikiais), iš kurių suduodant ne mažiau 25 smūgių į galvą, ne mažiau 5 trauminių poveikių į kaklą, ne mažiau 2 trauminių poveikių į dešinį ir kairį petį, ne mažiau 26 į krūtinės ląstą, ne mažiau 6 į pilvą, ne mažiau kaip po 1 į krūtinės ląstos užpakalinę sieną - juosmens sritį, kairę juosmeninę - sėdmens sritį, ne mažiau 12 į dešinį žastą, ne mažiau 4 į kairį žastą, ne mažiau 4 į dešinės alkūnės ir ne mažiau 2 į kairės alkūnės sąnarių sritis, ne mažiau 2 į dešinį dilbį, ne mažiau 2 į kairį dilbį, ne mažiau 1 į kairę šlaunį, ne mažiau 2 dešinio kelio sąnario sritį ir ne mažiau 2 į blauzdų sritis, padarė šiuos sužalojimus: muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje smilkininėje srityje, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje smilkininėje srityje ir kairiame smilkininiame raumenyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimą su kraujosruva po galvos smegenų minkštaisiais dangalais ir kraujo nutekėjimu į šoninius galvos smegenų skilvelius, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kaktos dešinėje ir kaktos kairėje - momeninėje srityje, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kaktos kairėje – antakyje - smilkininėje srityje, muštinę žaizdą kairiame antakyje, poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinėje smilkininėje srityje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje su pastarojo kremzlės lūžiu, odos nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje - smilkininėje srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas dešinėje smilkininėje - momeninėje srityse, kaktos dešinėje-smilkininėje srityje-žande su kraujosruvą smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą nosyje, nosies kaulų lūžius, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kairiame žande, poodines kraujosruvas "akinių" tipo, poodinę kraujosruvą kairiame žande ir izoliuotas poodines kraujosruvas akių vokuose ir kraujosruvas akių obuolių junginėse, odos nubrozdinimus kairiame žande -lūpoje, poodinę kraujosruvą kairiame žande - pažandėje, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą smakro - pasmakrės kairėje, muštinę žaizdą smakro-pasmakrės dešinėje, poodinę kraujosruvą smakre, poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas lūpų gleivinėse, viršutinio žandikaulio pirmo kairio danties lūžį, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose pakaušio dešinėje ir kairėje, kraujo išsiliejimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kraujosruvas liežuvio raumenyse, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą kakle, kraujosruvą galvos sukamojo raumens kairėje kojytėje, kraujosruvas kaklo poodėje dešinėje ir galvos sukamojo raumens kairėje kojytėje su skydinės kremzlės kairės pusės apatinio rago lūžiu, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvą kairiame petyje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, krūtinės ląstos dešinėje ir kairėje bei pilve, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą krūtinės ląstos užpakalinėje sienoje - juosmeninėje srityje su kraujosruvomis kairiame diafragmos kupole apie kairį inkstą puriojoje ląstelienoje ir kasos liaukoje, odos nubrozdinimą kairėje juosmeninėje srityje - sėdmenyje, kraujosruvas krūtinės ląstos raumenyse, dešinio penkto šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą dešiniame žaste, kairiame žaste, dešinės alkūnės sąnario srityje, kairės alkūnės sąnario srityje ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, dešinio kelio sąnario srityje ir blauzdose, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje; ko pasėkoje A. L. nuo galvos sumušimo, kuris atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, lydimo muštinės žaizdos ir poodinės kraųjosruvos kairės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimo kairėje smilkininėje srityje, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose kairėje smilkininėje srityje ir kraujosruvos smilkininiame raumenyje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimo su kraujosruvą po galvos minkštaisiais dangalais ir kraujo nutekėjimu į šoninius galvos smegenų skilvelius, besikomplikavusio galvos smegenų pabrinkimu, bendro kūno atvėsimu, po kelių - keliolikos valandų laikotarpiu nuo 2005-12-20 22 val. 30 min. iki 2005-12-21 10 val. 30 min. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės A. L. . Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, K. K. ir V. J. , ilgą laiką suduodami labai daug (ne mažiau 104) smūgių sėdėjusiam ir ant grindų nukritusiam, apsiginti dėl neįgalumo nesugebėjusiam ir nesipriešinusiam A. L. į galvą ir kitas kūno vietas, suprato keliantys pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, pritarė vienas kito veiksmams, numatė galintys kartu itin žiauriai nužudyti bejėgiškos būklės A. L. arba sutrikdyti jo sveikatą ir vienodai norėjo bet kokių anksčiau minėtų padarinių, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Atitinkamai Šiaulių apygardos teismo 2006-12-08 nuosprendžio dalis, kuria, perkvalifikavus V. J. nusikalstamą veiką, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d., naikintina, o V. J. pripažintinas kaltu ir nuteistinas pagal LR BK 129 str. 2 d. 2, 6 p. Be to, K. K. ir V. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika yra įvykdyta bendrininkų grupėje.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo K. K. skirti griežtesnę negu Šiaulių apygardos teismo 2006-12-08 nuosprendžiu paskirtą bausmę, o nuteistasis K. K. prašo ją švelninti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, Šiaulių apygardos teismo 2006-12-08 nuosprendžiu K. K. pagal LR BK 129 str. 2 d. 2, 6 p. paskirta teisinga bausmė ir jos keisti nėra pagrindo. Prokuroras, motyvuodamas griežtesnės bausmės K. K. paskyrimo būtinybę, nurodo, kad K. K. teistas, nors teistumas išnykęs. Tačiau kaip pažymėta LR BK 97 str. 6 d., suėjus terminui, kuriuo asmenys laikomi turinčiais teistumą, pastarasis išnyksta ir asmenys laikomi neteistais, todėl skiriant bausmę atsižvelgti į tai, kad K. K. kažkada buvo teistas, konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai skiriant bausmę nėra pagrindo atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimas sukėlė negrąžinamus padarinius – žmogaus mirtį ir ypatingą žalą visuomenei, nes tai lemia paties nusikaltimo pobūdis (pagal LR BK 129 str. 2 d. 2, 6 p. asmuo atsako už bejėgiškos būklės žmogaus gyvybės atėmimą itin žiauriai) ir minėtas prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas pasekmes LR BK 129 str. 2 d. 2, 6 p. numatyta nusikalstama veika sukelia visuomet. K. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo išsakyti provokuojantys, įžeidžiantys necenzūriniai žodžiai nuteistojo atžvilgiu ir tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.). Tačiau iš paties nuteistojo apklausų ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b. l. 28 – 30, 40 – 41) aišku, kad, priešingai nei nuteistasis K. K. parodė apklausos pirmosios instancijos teisme metu, ne pats A. L. įžeidinėjo K. K. , o būtent V. J. nurodydavo apeliantui apie neva nukentėjusiojo išsakytus įžeidimus K. K. atžvilgiu, o pastarasis nieko nesiaiškindamas kartu su V. J. imdavo vartoti smurtą prieš A. L. . Be to, įvertinant pačių nuteistųjų parodymus kartu su specialisto išvada Nr. M 293/05(07) bei ekspertizės aktu Nr. EKM 4(14/67)/09(01), aišku, jog nuteistieji smurtą vartojo labai ilgai (ne mažiau 6 valandų laikotarpiu), todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pripažinti nuteistojo K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe LR BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytą aplinkybę nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliaciniu skundu K. K. taip pat prašo pašalinti jo nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p., nes mano, kad nukentėjusysis nejautė skausmo (buvo neblaivus). Tačiau pirmosios instancijos teisme apklausto eksperto R. R. parodymai apie tai, kad A. L. neturėjo jausti didelių kančių, nes buvo pakankamai girtas, nevertintini šiuo atžvilgiu kaip įrodymas, kadangi ir paties eksperto išvada nėra kategoriška. Tuo tarpu ekspertizės aktu Nr. EKM 4(14/67)/09(01) konstatuota, jog po galvos sužalojimų padarymo, jei nebuvo sukrėstos galvos smegenys, kai prarandama sąmonė, o ir vėliau ją atgavus, A. L. galėjo būti sąmoningas ir aktyvus, kiek jam leido girtumas, o tai galėjo tęstis ir keletą valandų iki, progresuojant galvos smegenų mikrocirkuliacijos sutrikimui su besivystančiu galvos smegenų ir plaučių pabrinkimu, išnyko sąmonė ir, įvykus centriniam kvėpavimo bei kraujotakos sutrikimui, A. L. mirė. Be to, dar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 17 p. pažymėta, kad nužudymu kitaip itin žiauriai pripažįstamas gyvybės atėmimas, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama padarant daug kūno sužalojimų. Tokiu būdu aišku, kad po nuteistųjų suduotų smūgių (atskirais etapais) iki pat mirties A. L. jautė skausmą, o tai, kiek skausmą slopino alkoholis, neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. (nužudymas kitaip itin žiauriai), todėl K. K. nusikalstama veika visiškai pagrįstai kvalifikuota ir pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. Vertindama nuteistajam K. K. pagal LR BK 129 str. 2 d. 2, 6 p. paskirtos bausmės teisingumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad labai sunkus nusikaltimas tiesiogine neapibrėžta tyčia įvykdytas prieš asmenį, kurio galimybės savarankiškai judėti buvo labai ribotos (amputuotos abi kojos), o smurtą ilgą laiką vartojo net du asmenys, kas parodo ne tik pačios veikos, tačiau ir nuteistųjų kaip asmenybių pavojingumą ir jų visišką panieką kito žmogaus nelaimei. Nusikaltimas įvykdytas dėl visiškai menkavertės dingsties (V. J. papasakojus apie tariamą K. K. įžeidimą, o pastarajam net iš viso nesiaiškinant dėl įžeidimo ir smurtu demonstruojant savo interesų gynimą prieš bejėgiškos būklės asmenį), nusikalstama veika baigta. Be to, vertinant K. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės bausmės dydžio pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (LR BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Tokiu būdu, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, K. K. už LR BK 129 str. 2 d. 2, 6 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką paskirta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė, nežymiai viršijanti minėto straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, nėra nei aiškiai per griežta, nei aiškiai per švelni, atitinka LR BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir jos griežtinti ar švelninti nėra pagrindo.

Skiriant bausmę V. J. atsižvelgiama į tai, kad labai sunkų nusikaltimą V. J. įvykdė kartu su K. K. veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia ir, nors sudavė mažiau smūgių nukentėjusiajam, tačiau buvo konflikto iniciatorius (nurodė A. L. neva pasakytus įžeidimus K. K. atžvilgiu, pats sudavė smūgius nukentėjusiajam pastarajam dar sėdint). Smurtas prieš bejėgiškos būklės asmenį buvo vartojamas tyčiojantis (V. J. gerdamas pasveikindavo A. L. ir spirdavo koja į pilvą, krūtinę, liepdavo gerti ir vis juokėsi (T. 2, b. l. 40-41), nustatytos dvi nuteistojo V. J. atsakomybę sunkinančios aplinkybės (LR BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, charakterizuojamas teigiamai. Be to, skirdama bausmę V. J. , teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo jau beveik 4 metai ir byloje nėra jokių duomenų apie V. J. įvykdytus kitus teisės pažeidimus. Tokiu būdu, įvertinus visas aukščiau minėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, LR BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. J. paskyrus bausmę nežymiai mažesnę už LR BK 129 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad už A. L. nužudymą atsakingas tiek K. K. , tiek V. J. , nukentėjusiajam J. L. dėl sūnaus A. L. nužudymo padarytą žalą K. K. ir V. J. privalo atlyginti solidariai. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. K. ginčija nukentėjusiajam J. L. priteistos pinigų sumos žalai atlyginti dydį ir prašo sumažinti priteistą pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, kokiai žalai atlyginti priteisė 6570 lt (šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt litų), tačiau sprendžiant iš to, kad būtent tokią preliminarią sąmatą pateikė (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad 6570 lt (šeši tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt litų) priteista turtinei žalai atlyginti (apie neturtinę žalą J. L. pareiškė tik jo apklausos pirmosios instancijos teisme metu pradėjus įrodymų tyrimą, todėl šis klausimas nebuvo svarstomas). Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo pateikęs prašymą pripažinti jį civiliniu ieškovu dėl 5000 lt (penkių tūkstančių litų) žalos atlyginimo, o iš nukentėjusiojo apklausos pirmosios instancijos teisme aišku, kad 5000 lt (penkių tūkstančių litų) buvo prašoma paminklo pastatymui, t. y. turtinei žalai atlyginti. Tiesa, nors nukentėjusysis pripažino, kad A. L. laidotuvėmis iš esmės rūpinosi senelių namai, o jis tik prisidėjo apie 500 (penkiais šimtais litų) organizuojant gedulingus pietus, tačiau jokių civilinį ieškinį 500 lt (penkių šimtų litų) sumai pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikė, nors tai būtina sprendžiant civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą (LR BPK 115 str. 1 d.). Iš byloje esančių duomenų taip pat neaišku, ar paminklas A. L. šiuo metu yra pastatytas, nes nukentėjusysis daugiau jokių realias išlaidas patvirtinančių ir kartu civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti pagrindžiančių dokumentų nepateikė, o tikėtinų išlaidų turtinei žalai atlyginti priteisimas baudžiamojoje byloje negalimas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad J. L. civilinio ieškinio dydžio neįmanoma tikslai apskaičiuoti negavus papildomų realias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. L. pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p , 2 d. 2 p., 328 str. 1, 4 p.,

nusprendžia:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. J. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos.

V. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 129 str. 2 d. 2, 6 p. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti jam 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į V. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2005-12-22 iki 2006-01-11. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Pripažinti nuteistojo K. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje kartu su V. Jonušu (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš K. K. 6570 litų suma nukentėjusiojo J. L. naudai.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. L. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.