- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-17
- Bylos Nr.
- 2S-587-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00580-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- Ž. V.
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 587 - 227- 2014
Liudmila Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00580-2013-3
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. liepos 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. B. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. N2-23-731-2014 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Ž. V. ir atsakovo Ž. V. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Zarasų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Ž. V. dėl nepilnamečio sūnaus L. V., gim. 2008-05-26, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo bei atsakovo Ž. V. priešieškinį, kuriuo prašoma nustatyti vaiko L. V. gyvenamąją vietą su juo, o iš motinos priteisti išlaikymą ir įpareigoti motiną bendrauti su sūnumi.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-09-02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės- šalių sūnaus L. V. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu Ž. V., o 2013-10-24 nutartimi nustatyta šalių bendravimo su sūnumi L. V. tvarka, kuri 2013-12-30 nutartimi, patenkinus ieškovės V. B. prašymą, buvo pakeista nustatant tokią ieškovės bendravimo tvarką su sūnumi L. V.: ieškovė V. B., būdama užsienyje, bendrauja su sūnumi L. V. ieškovei paskambinus telefonu arba pasinaudojant „Skype“ programa darbo dienomis, savaitgaliais ir švenčių dienomis ieškovei ir vaikui patogiu metu, taip pat laiškais ir el. laiškais, kuriuos vaikui perskaito atsakovas, vaiko mokykloje dirbanti socialinė pedagogė ar kiti asmenys, o taip pat ieškovė V. B. atostogų Lietuvoje metu nepertraukiamai bendrauja su sūnumi L. V. ne ilgiau kaip 8 dienas iš eilės, pasiimdama L. V. iš jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), pirmosios arba antrosios ieškovės atostogų Lietuvoje dienos 10 valandą ryte ir parveždama vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą paskutinę ar priešpaskutinę atostogų dieną 19 valandą vakaro. Jeigu ieškovės atostogos trunka ilgiau negu 8 dienas, likusias dienas ieškovė bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje. Vaiko tėvas Ž. V. įpareigotinas sudaryti tam sąlygas ir netrukdyti motinai bendrauti su sūnumi L. V., vaiko motina V. B. įpareigotina sudaryti sąlygas sūnui L. V. ir nepertraukiamai lankyti mokymo įstaigą.
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. 2014-05-08 pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti, kad ji savo ir vaikų atostogų metu gali leisti atostogas kartu su vaiku L. V. Jungtinėje Karalystėje, jai pasiimant sūnų L. V. iš jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip po keturių savaičių nuo išvykimo dienos, jai apmokant visas sūnaus kelionės išlaidas. Prašyme nurodė, kad ji bendrauja su vaiku teismo nustatyta tvarka, tačiau mano, kad tiek mamos, tiek vaiko interesus atitiktų sudaryta vaikui galimybė praleisti atostogas su mama ir broliais užsienyje. Pats Sūnus L. V. kalbant su ja „Skype“ programa, išreiškė norą leisti atostogas kartu Anglijoje. Vaikas vyktų į jam jau žinomą aplinką, leistų laiką ir bendrautų su savo šeimos nariais - mama ir broliais, t.y. tais asmenimis, kuriuos jis pažįsta, su kuriais jaučiasi gerai. Ji turi pastovų darbą ir pastovias pajamas, nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri be jokios abejonės yra tinkama gyventi vaikui. Ieškovė gali garantuoti, kad atostogų metu organizuos sūnui laisvalaikį, kuris atitiks geriausius vaiko interesus. Vaikas turės atskirą kambarį gyventi, atskirą vonios kambarį ir pan. Vaikas atostogaudamas su ja bus sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, vaikui bus užtikrinta galimybė pailsėti, saugiai ir sveikai leisti laisvalaikį, bendrauti su broliais. Taip pat atostogų metu ieškovė užtikrintų ir vaiko bendravimą su tėvu, tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšio palaikymą. Norėdama praleisti savo atostogas su sūnumi ji turėtų grįžti į Lietuvą ilgesniam laikui, tačiau neturi, kam ilgesnį laiką palikti saugoti užsienyje likusius du vaikus, o į Lietuva abu juos vežtis neturi materialinių galimybių. Atostogas ji planuos tokiu laiku, kuris būtų patogus tiek jai, tiek vaikui ir apie konkrečias savo atostogų datas informuos atsakovą ir teismą prieš kaip įmanoma ilgesnį laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas nesudaro galimybės matytis vaikui su motina ar kokiais nors kitais veiksmais riboja vaiko bendravimą su motina pagal 2013-12-30 Zarasų rajono apylinkės teismo nutarti, todėl pripažino, jog ieškovei neužkertama galimybė rūpintis vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Atsižvelgė ir į tai, kad artėja vasaros atostogos, kurių metu atostogaus ir kiti V. B. vaikai, su kuriais ji gali atvykti į Lietuvą ne vienai dienai ir bendrauti su sūnumi L. Vertino, kad 2014-04-17 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi vaikui L. V. paskirta kompleksinė psichiatrinė - psichologinė ekspertizė, kuri neatlikta, jos atlikimas paskirtas 2014-09-09, todėl neatmetama galimybė, kad ieškovei išsivežus vaiką atostogauti į Jungtinę Karalystę, ji gali vaiko nesugražinti į Lietuvą iki paskirtos ekspertizės ir taip gali užtrukti teismo procesas, tuo pakenkiant ir vaiko interesams.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-05-23 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės– tenkinti ieškovės prašymą. Nurodo, kad vaiko atostogų Anglijoje, kurios truktų tik 4 savaites, metu ieškovė išeitų iš darbo atostogų, tinkamai prižiūrėtų sūnų, organizuotų jo laisvalaikį, sūnus L. V. galėtų ilgiau pabendrauti, sustiprinti ryšį su mama ir broliais, nebūtų pažeisti jo interesai, būtų užtikrinta materialinė gerovė. Ieškovė neturi finansinių galimybių vaikų atostogų metu atvykti į Lietuvą su savo vaikais, ji neturi kur Lietuvoje apsistoti, tektų su vaikais laikinai pagyventi pas seserį arba nuomotis kambarį viešbutyje, kur neužtektų vaikams vietos žaisti, tai būtų vaikams svetima vieta. Tuo tarpu Anglijoje jiems yra artima vieta, kur vaikai galėtų bendrauti. Mano, kad sudarant galimybę sūnui atostogauti Anglijoje, būtų atsižvelgta ir į kitų vaikų interesus. Atsakovui nebūtų keliami trukdžiai dėl bendravimo su vaiku, jis bus informuotas apie vaiko buvimo vietą, laisvalaikį. Atsakovas nesudaro ieškovei galimybių su vaiku kalbėtis skype programa, telefonu, stengiasi, kad jų susitikimai Lietuvoje neįvyktų ar būtų nukeliami. Pirmosios instancijos teismas neįvertino Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-05-22 išvados, kuria neprieštaraujama ieškovės prašymo tenkinimui, situacijos, kad ieškovės ir sūnaus L. V. ryšiai šiuo metu yra susilpnėję dėl jų gyvenimo atskirai, šalių nesutarimų, atsakovo įtakos vaikui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, kadangi kitu atveju būtų pažeisti mažamečio L. V. interesai bei teisės. Nurodo, kad leidus ieškovei išsivežti vaiką kiltų pavojus tolimesniam bylos nagrinėjimo procesui, nes ieškovė gali nesugrąžinti vaiko tiek iki psichologinės ekspertizės atlikimo dienos, tiek ir neribotam laikui, ką patvirtina faktas, jog ji 2013-08-25 bandė prieš atsakovo valią išvežti vaiką iš atsakovo namų, padarydama sveikatos sutrikdymą A. G., dėl ko pradėta privataus kaltinimo baudžiamoji byla Nr. PK-23-477/2014, taip pat kiltų grėsmė vaiko interesams, kadangi vaikas patirdavo smurtą motinos aplinkoje. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas ieškovės turtiniams interesams. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovei neužkertama galimybė rūpintis vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl trukdymo bendrauti su vaiku, neatitinka tikrovės, pateiktose sms nuotraukose matyti, kad atsakovas pripažįsta nustatytą bendravimo tvarką, primena ieškovei apie pareigas bendrauti su vaiku, siūlymas pasiimti vaiką po ekskursijos ar teismo posėdžio negali būti traktuojamas kaip trukdymas bendrauti su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 str., kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Tokiu būdu CK 3.65 str. 2 d. numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.174 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
Ieškovė prašė nustatyti, kad ji savo ir vaikų atostogų metu gali leisti atostogas kartu su sūnumi L. V. Jungtinėje Karalystėje, jai pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip po keturių savaičių nuo išvykimo dienos, jai apmokant visas sūnaus kelionės išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės prašoma nustatyti papildomą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką išsivežant vaiką į Jungtinę Karalystę yra netinkama, nes neužtikrina vaiko teisių nuolat bendrauti su abiem tėvais, ieškovės pateikti duomenys apie jos turimas gyvenimo sąlygas Jungtinėje Karalystėje bei galimybę sudaryti vaikui saugias gyvenimo sąlygas išsivežus vaiką ilgesniam laikotarpiui iš jo įprastinės aplinkos, nėra pakankami. Byloje yra pateikta užtikrintos trumpalaikės nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad ieškovė laikotarpyje nuo 2013-05-03 iki 2013-11-02 nuomojosi namą, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 16, 17), duomenų, kad nuomos sutartis su ieškove pratęsta, nėra, todėl neaišku, kokiomis sąlygomis gyventų L. V. mėnesiui atvykęs į Jungtinę Karalystę. 2013 m. rugsėjo 2 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir L. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu Ž. V., vaikas susijęs su atsakovo gyvenamąja vieta, todėl manytina, kad iki bus išspręstas šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, netikslinga šalių mažamečio sūnaus ilgam išvežti iš jo įprastinės aplinkos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas paaiškinimuose teigia, jog L. V. atžvilgiu, šiam gyvenant su mama Jungtinėje Karalystėje, šeiminėje aplinkoje buvo smurtaujama, dėl to Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato 2013-08-28 Jungtinei Karalystei buvo persiųstas Ž. V. pareiškimas pranešimo inicijavimui. Taip pat Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate pagal atsakovo pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d. dėl galimai sukelto fizinio smurto mažamečiui L. V.. Nors byloje nėra duomenų, ar yra kam nors pareikti įtarimai šio ikiteisminio tyrimo metu, įvertinus, kad Zarasų rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. PK-23-477/2014 pagal nukentėjusiosios A. G. skundą, kuriame V. B. bei kiti asmenys kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str., 155 str., 148 str., 187 str., 284 str., atsakovo paaiškinimus, kad nukentėjusiajai A. G. fizinis skausmas buvo sukeltas, nes ji gynė vaiką, neleido ieškovei su kitais asmenimis jo prievarta išvežti iš vaiko gyvenamosios vietos, šio incidento metu fizinį skausmą patyrė ir L. V., teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar vaikas, išvykęs į Jungtinę Karalystę, pateks į saugią aplinką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog vasaros atostogų metu V. B. su kitais vaikais gali atvykti į Lietuvą ne vienai dienai ir bendrauti su sūnumi Luku. Kadangi vaiko interesai bylos nagrinėjimo metu yra svarbiausi, aplinkybės, jog ieškovei su savo kitais sūnumis atvykti į Lietuvą dėl bendravimo su L. V. yra brangu, kad jos kitiems vaikams nebus užtikrina galimybė likti jiems pažįstamoje aplinkoje, nesudaro pagrindo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas nesudaro galimybės matytis vaikui su motina ar kokiais nors kitais veiksmais riboja vaiko bendravimą su motina pagal 2013-12-30 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartį, ieškovei nėra užkertama galimybė rūpintis vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Ieškovės pateiktos susirašinėjimo su atsakovu sms žinutėmis nuotraukos niekaip nepatvirtina, kad V. B. trukdoma su vaiku susitikti, aplinkybė, jog atsakovas dėl darželyje įvyksiančios vaikų ekskursijos norėjo atidėti ieškovės susitikimą su vaiku, neįrodo kad tokiu būdu yra daromos kliūtys mamos ir vaiko bendravimui, juo labiau, kad ieškovė skunde nurodo, jog susitarusi su darželio auklėtoja važiavo į ekskursija su vaiku bei turėjo galimybę su juo pabendrauti. Be to, pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad 2014-04-17 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi nepilnamečiui šalių vaikui L. V. paskirta kompleksinė psichiatrinė - psichologinė ekspertizė, kuri neatlikta, jos atlikimas paskirtas 2014-09-09, todėl neatmetama galimybė, kad ieškovei išsivežus vaiką atostogauti į Jungtinę Karalystę, gali atsirasti kliūčių vaiko sugrįžimui į Lietuvą iki paskirtos ekspertizės ir taip gali užtrukti teismo procesas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimas pasekmes (ekonomiškumo principą), kurios kiltų šalims ieškinio bei priešieškinio tenkinimo/atmetimo atveju, į tai, jog šioje proceso stadijoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti būtinumą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, sprendžia, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pagal ieškovės atskirąjį skundą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nustatyti papildomą ieškovės ir L. V. bendravimo tvarką, kol nėra atlikta vaiko psichologinė-psichiatrinė ekspertizė bei nėra gauta papildomų duomenų apie ieškovės gyvenimo sąlygas Jungtinėje Karalystėje. Pripažintina, kad 2013-10-24 Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi, kuri vėliau 2013-12-30 nutartimi buvo pakeista, nustatyta šalių bendravimo su sūnumi L. V. tvarka, nagrinėjamos bylos stadijoje, pagal byloje esančius duomenis, užtikrina vaiko ir jo mamos interesus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymo dėl nepilnamečio sūnaus laikino išvežimo į Jungtinę Karalystę atostogų laikui, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.