Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-26 · Administracinė byla Nr. A-143-1503-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-26
Bylos Nr.
A-143-1503-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Nijolė Piškinaitė
Pareiškėjas
J. A. J.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisijai prie Švietimo ir mokslo ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A11 – 1503/2006Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės,

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui J. A. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. A. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisijai prie Švietimo ir mokslo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. A. J. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 14) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Ginčų komisija) 2005 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 2005/01-4R-246 bei atsakovo Lietuvos Respublikos mokslinio darbo stažo nustatymo komisijos prie Švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – atsakovas, Komisija) 2005 m. spalio 21 d. posėdžio protokolo Nr. 23 5 punktą ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti jo 2005 m. rugpjūčio 21 d. prašymą bei siūlyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui įrašyti Vilniaus polimerinių dirbinių gamyklą į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1995 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 65 patvirtintą Mokslo ir studijų įstaigų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą iki Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo priėmimo (1991 m. vasario 12 d.) mokslininkų valstybinei pensijai gauti, sąrašą (priedas Nr. 2) (toliau – Sąrašas).

Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 21 d. prašyme Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui prašė pakartotinai apsvarstyti galimybę įrašyti Vilniaus polimerinių dirbinių gamyklą į Sąrašą, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos 2005 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. Par-749/40/76-32 (atsakyme) nėra visai atsakyta į šį prašymą. Pareiškėjo nuomone, jo prašymas Komisijos 2005 m. spalio 21 d. posėdyje nebuvo svarstytas, todėl buvo pažeisti švietimo ir mokslo ministro 1999 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 149 patvirtintų Mokslinio darbo stažo nustatymo nuostatų (toliau – Nuostatai) 10 ir 11 punktų reikalavimai. Teigė, jog Ginčų komisija nekreipė dėmesio į šiuos Komisijos padarytus pažeidimus. Pareiškėjas pabrėžė, kad pateikė pagrįstus įrodymus, kodėl Komisija penkerius metus nesiūlo įrašyti Vilniaus polimerinių dirbinių gamyklos į minėtą Sąrašą (Komisijos 2002 m. vasario 19 d. posėdžio protokolas Nr. 12, Švietimo ir mokslo ministerijos 2002 m. kovo 15 d. raštas Nr. 40-11-248). Atkreipė dėmesį, kad Švietimo ir mokslo ministerija oficialiuose raštuose yra pripažinusi, jog Vilniaus polimerinių dirbinių gamykloje mokslinė veikla buvo vykdoma (2001 m. liepos 3 d. raštas Nr. 76-14-40-850, 2002 m. kovo 15 d. raštas Nr. 40-11-81 ir 2002 m. kovo 15 d. raštas Nr. 40-11-248). Teigė, jog buvo išankstinis susitarimas toliau Sąrašo neplėsti, o tai prieštarauja Mokslininkų valstybinių pensijų laikinajam įstatymui, Nuostatams, pažeidžia žmogaus teisę gauti mokslininko valstybinę pensiją. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad nei 1991 m., nei 2002 m. Mokslo ir studijų įstatymų pagrindinių sąvokų apibrėžimai negali būti taikomi mokslinei veiklai, vykdytai Vilniaus polimerinių dirbinių gamykloje prieš keletą dešimtmečių, apibūdinti. Konstitucijos 70 straipsnis draudžia įstatymus taikyti atgal. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju būtina taikyti tik to meto teisės aktus, t. y. Visasąjunginius eksperimentinės gamyklos nuostatus. Pažymėjo, kad Ginčų komisija neatkreipė dėmesio į šiuos pažeidimus. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus polimerinių dirbinių gamykla turėjo eksperimentinės gamyklos statusą, joje sistemingai buvo vykdoma mokslinė veikla, kuri buvo skatinama ir remiama. Teigė, kad Ginčų komisija jo skundą išnagrinėjo vienašališkai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 49) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas buvo pakviestas į Komisijos posėdį, kuriame buvo išklausytos jo pastabos dėl prašymo nagrinėjimo eigos Švietimo ir mokslo ministerijoje bei administraciniuose teismuose 2001 – 2004 m. Teigė, kad pareiškėjas jokių papildomų dokumentų, galinčių įrodyti, jog Vilniaus polimerinių dirbinių gamykloje buvo vykdyta mokslinė veikla, atsižvelgiant į kuriuos būtų galima pakartotinai nagrinėti jo prašymą, nepateikė. Posėdžio metu pareiškėjo išsakyti argumentai buvo susiję tik su anksčiau Komisijos jam pateiktų atsakymų analizavimu. Kadangi visi šie pareiškėjo argumentai jau buvo išnagrinėti teismo posėdžiuose, t. y. bylose pagal AB „Polimeriniai dirbiniai“ skundą dėl Komisijos atsisakymo siūlyti švietimo ir mokslo ministrui įrašyti Vilniaus polimerinių dirbinių gamyklą į Sąrašą, todėl Komisija atmetė pareiškėjo prašymą, nes nutarė, jog nėra pagrindo keisti 2003 m. balandžio 15 d. priimto Komisijos sprendimo. Atsakovo nuomone, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 24 d. sprendimu (b. l. 62 – 66) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas įrašyti Vilniaus polimerinių dirbinių gamyklą į Sąrašą yra susijęs su tikslu gauti mokslininko valstybinę pensiją. Teismas nustatė, kad analogiškas prašymas, pareiškėjo pateiktas AB ,,Polimeriniai dirbiniai“ vardu, Komisijoje buvo svarstytas dar 2003 m. balandžio 15 d. ir nepatenkintas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I16-1291/2003 pareiškėjo skundas dėl Komisijos sprendimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl yra privalomas ir turi būti vykdomas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 127 str. 1 d., 14 str. 1 d., Teismų įstatymo 9 str. 1 d.). Tai, kad pareiškėjas tinkamai neįgyvendino procesinės teisės dėl apeliacinio skundo padavimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nereiškia, jog nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo ir ginčas neišnagrinėtas. Todėl skunde nurodomi įrodymai, pateikti iki paminėto teismo sprendimo priėmimo, iš naujo nevertintini, nes jau įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas, esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgęs į Nuostatų 21 punktą, konstatavo, kad naujo prašymo dėl Vilniaus polimerinių dirbinių gamyklos įtraukimo į Sąrašą svarstymas Komisijoje galimas tik pateikus papildomus dokumentus, įrodančius, jog ši gamykla buvo mokslo įstaiga ar jos pagrindinė veikla buvo moksliniai tyrimai ar eksperimentinė plėtra. Tačiau pareiškėjas, pateikdamas naują prašymą, papildomų dokumentų, įrodančių, kad Vilniaus polimerinių dirbinių gamyklos pagrindinė veikla buvo mokslo veikla, nepateikė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi Komisijos padaryti procesiniai pažeidimai nėra esminiai, neturi jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą. Šie argumentai taikytini ir Švietimo ir mokslo ministerijos akivaizdžiam rašymo netikslumui (apsirikimui). Teismas konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 70 – 84) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinti, ar Komisijos išankstinis sąmoningas susitarimas nepildyti Sąrašo ir Komisijos veiksmai taikant 1991 m. bei 2002 m. Mokslo ir studijų įstatymus atgal neprieštarauja Konstitucijai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog minėtas Švietimo ir mokslo ministerijos 2005 m. lapkričio 8 d. raštas Nr. Par-749/40/76-32 yra teisėtas, nes jame įvardytas menamas subjektas.

2. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad skunde nurodyti Komisijos padaryti procesiniai pažeidimai (dėl posėdžio protokolo, balsavimo) nėra esminiai, nes tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutarčiai.

3. Teismas netinkamai įvertino Komisijos 2002 m. vasario 19 d. posėdžio protokolą Nr. 12, Švietimo ir mokslo ministerijos 2002 m. kovo 15 d. raštą Nr. 40-11-248. Tai yra dokumentai, įrodantys neteisėtą išankstinį Komisijos susitarimą neįrašyti Vilniaus polimerinių dirbinių gamyklos į Sąrašą.

4. Nei 1991 m., nei 2002 m. Mokslo ir studijų įstatymų pagrindinių sąvokų apibrėžimai negali būti taikomi mokslinei veiklai, vykdytai Vilniaus polimerinių dirbinių gamykloje prieš keletą dešimtmečių, apibūdinti. Konstitucijos 70 straipsnis draudžia įstatymus taikyti atgal. Šiuo atveju būtina taikyti tik to meto teisės aktus, t. y. Visasąjunginius eksperimentinės gamyklos nuostatus. Teismas nepasisakė dėl šių argumentų.

5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 9 d. sprendimas yra suklastotas (pakeista teisėjų kolegijos sudėtis), o apeliacinis procesas nutrauktas ne dėl AB ,,Polimeriniai dirbiniai“ kaltės (skundą padavė tinkamai įgaliotas asmuo).

6. Vilniaus polimerinių dirbinių gamykla turėjo eksperimentinės gamyklos statusą, joje sistemingai buvo vykdoma mokslinė veikla, kuri buvo skatinama ir remiama.

7. Teismas šališkai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino įrodymus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 89) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjo reikalavimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas, nes Komisijos veiksmų nagrinėjimas nepriklauso šio teismo kompetencijai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas iki 1991 m. vasario 12 d. (t. y. iki Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo) dirbo Vilniaus polimerinių dirbinių gamykloje (buvo šios gamyklos direktorius). Pareiškėjas, siekdamas, kad jo darbas šioje gamykloje Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo taikymo prasme būtų pripažintas moksliniu darbo stažu, 2005 m. rugpjūčio 21 d. kreipimusi į Komisiją prašė įtraukti nurodytą gamyklą į Sąrašą (b. l. 31-33). Iš nurodyto pareiškėjo (2005-08-21) prašymo matyti, kad jis yra grindžiamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 1995 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 65, todėl nagrinėjant šią bylą yra būtina pateikti šio teisės akto taikymo aiškinimą.

Iš minėto Švietimo ir mokslo ministerijos 1995 m. sausio 25 d. įsakymo matyti, kad jis yra priimtas Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies pagrindu, o šiuo įsakymu patvirtinti Nuostatai yra skirti (taikomi) nustatyti mokslinio darbo stažui, kuris reikalingas mokslininkų valstybinei pensijai gauti (Nuostatų 2 p.). Iš Nuostatų turinio matyti, kad nurodytas mokslinio darbo stažas Komisijos nustatytinas pagal individualius mokslininkų (asmenų, siekiančių gauti tokį stažą patvirtinantį Nuostatų 8.2 punkte numatytą stažą liudijantį pažymėjimą) prašymus. Tokie prašymai nagrinėjami Nuostatų nustatyta tvarka ir išsprendžiami iš esmės priimant vieną iš Nuostatų numatytų sprendimų: a) sprendimą pripažinti mokslininko mokslinio darbo stažą (13 p.), sprendimą nepripažinti mokslinio darbo stažo (14 p.), c) sprendimą atidėti mokslininko prašymo nagrinėjimą (14 p.). Komisijai priėmus vieną iš pastarųjų dviejų sprendimų prašantis asmuo (asmuo, pretenduojantis gauti mokslininkų valstybinę pensiją), pateikęs papildomus dokumentus, turi teisę reikalauti pakartotinio dokumentų svarstymo (Nuostatų 21, 22 p.). Kolegija pažymi, kad šiuo atveju (kaip nurodyta aukščiau) pareiškėjas kreipėsi į Komisiją ne dėl savo darbo minėtoje gamykloje pripažinimo mokslinio darbo stažu, o kitu klausimu – prašant įtraukti nurodytą gamyklą į Sąrašą. Todėl nurodytas Nuostatų reglamentavimas šiai bylai tiesiogiai netaikytinas.

Iš minėto Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 6 straipsnio, Nuostatų 6, 8.3 punktų matyti, kad, be aukščiau nurodytos, Komisija taip pat turi funkciją teikti siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl institucijų, kuriose mokslininko darbas įskaitomas į daktaro ar habilituoto daktaro stažą mokslininkų valstybinei pensijai gauti, sąrašų (Sąrašo) papildymo ar keitimo. Nuostatuose nėra reglamentuotas tokių siūlymų priėmimo (svarstymo) ir įforminimo klausimas, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutarties nuostatas (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I2-412/03) konstatuotina, kad šis klausimas Komisijos gali būti nagrinėjamas pagal suinteresuotų asmenų atitinkamus prašymus ir turi būti priimtas atitinkamas Komisijos sprendimas. Tačiau kolegija pažymi, kad nurodytas suinteresuotumas turi būti siejamas su konkretaus asmens (mokslininko), siekiančio Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo taikymo prasme pripažinti savo darbo stažą moksliniu, stažo nustatymu.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjo minėtas 2005 m. rugpjūčio 21 d. kreipimasis (prašymas) Komisijos buvo nagrinėjamas kaip pakartotinis ir nepatenkintas Komisijos 2005 m. spalio 21 d. protokoliniu nutarimu (b. l. 34-35). Iš pridėtos prie bylos Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. I16-1291 matyti, kad pagal AB „Polimeriniai dirbiniai“ (Vilniaus polimerinių dirbinių gamyklos teisių perėmėjos) prašymą įtraukti minėtą gamyklą į Sąrašą (pateikti ministerijai atitinkamą siūlymą) Komisija buvo priėmusi 2003 m. balandžio 15 d. nutarimą (sprendimą) šio prašymo netenkinti (b. l. 17-21). Šio Komisijos nutarimo (sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas buvo teisminio nagrinėjimo dalyku, ir AB „Polimeriniai dirbiniai“ (kuriai nuo bylos iškėlimo pradžios pagal įgaliojimą atstovavo pareiškėjas) skundas dėl šio nutarimo panaikinimo buvo atmestas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 9 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2004 m. sausio 21 d. ir yra galiojantis (b. l. 39-61, 90-92). Taigi konstatuotina, kad klausimas dėl Vilniaus polimerinių dirbinių gamyklos įtraukimo į Sąrašą yra išspręstas iš esmės galiojančiu teismo sprendimu, kuris šioje administracinėje byloje negali būti nei peržiūrimas, nei kitokiu būdu kvestionuojamas (ABTĮ 14 str., Teismų įstatymo 9 str.). Todėl pareiškėjo šioje byloje pateikti argumentai dėl pastarojo teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, taip pat argumentai dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nėra reikšmingi ir nenagrinėjami (ABTĮ 86 str.).

Kaip pažymėta aukščiau, šiai bylai nėra tiesiogiai taikomas Nuostatuose pateiktas mokslininkų (t. y. fizinių asmenų, pretenduojančių gauti mokslininkų valstybinę pensiją) prašymų dėl mokslinio darbo stažo pripažinimo nagrinėjimo reglamentavimas. Tačiau, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartį bei į tai, kad aukščiau nurodyta administracinė byla pagal AB „Polimeriniai dirbiniai“ skundą buvo inicijuota ir vedama pareiškėjo (t. y. šioje byloje iš esmės buvo ginamas pareiškėjo interesas), konstatuotina, kad Nuostatų 21 punktas dėl pakartotinio dokumentų nagrinėjimo taikytinas šioje byloje pagal panašumą (ABTĮ 4 str. 6 d.). Taigi šiai bylai yra reikšminga aplinkybė, ar pareiškėjo reikalavimas Komisijai pakartotinai svarstyti klausimą dėl minėtos gamyklos įtraukimo į Sąrašą buvo pagrįstas papildomų dokumentų pateikimu, kaip tai numatyta Nuostatų 21 punkte. Iš minėto pareiškėjo 2005 m. rugpjūčio 21 d. prašymo matyti, kad jokie papildomi (palyginus su Komisijos nagrinėtais 2003-04-15 posėdyje) dokumentai nebuvo pateikti. Todėl šioje byloje nėra teisinio pagrindo daryti išvadą apie pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimą (ABTĮ 5 str. 1 d. ir 3 d. 1 p., 22 str. 1 p.), t. y. nėra teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo fakto.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas šioje byloje sprendimas kolegijos pripažįstamas pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiamaTeisėjaiAnatolijus Baranovas Stasys GudynasNijolė Piškinaitė