Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Nijolės Sušinskienės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant: prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjams advokatams Lidijai Blinkevičienei, Mykolui Vytautui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. U. ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendžio, kuriuo G. U. pripažinti kaltu ir nuteistas pagal: BK 180 str. 1 d. - trejų metų laisvės atėmimo bausme; BK 178 str. 4 d. dvidešimties parų areštu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d., paskirtos bausmės bendrintos bausmių apėmimo būdu ir G. U. paskirta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė. R. N. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d. ir jam skirta dvejų matų laisvės atėmimo bausmė. Taikytas BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. N. atidėti trejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. R. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 6 MGL (septynių šimtų aštuoniasdešimties) litų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. liepos 22 d., apie 07 val. 20 min., pagrobė E. R. priklausantį 300 litų vertės dviratį, kuris stovėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste, bei dviračio krepšyje buvusią 20 litų vertės nukentėjusiosios striukę, viso pagrobė E. R. priklausančio nedidelės vertės turto už 320 litų.

Be to, G. U. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 1 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kaip bendrininkų grupė kartu su R. N., Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančiame parke, panaudodamas fizinį smurtą, R. N. pargriovus V. A. ant žemės ir jį laikant, jis metaliniu ramentu sudavė nukentėjusiajam ne daugiau kaip 10 smūgių per galvą, nuo kurių nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir iš kelnių kišenės ištraukęs pagrobė 20 litų vertės piniginę, su joje buvusiais bendros 800 litų vertės 200 svarų sterlingų, 70 litų, bei, atsegęs nuo diržo, pagrobė 240 litų vertės fotoaparatą „Samsung“, viso pagrobė nukentėjusiajam V. A. priklausančio turto už 1130 litų.

R. N. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir veikdamas kaip bendrininkų grupė kartu su G. U., Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančiame parke, panaudodamas fizinį smurtą pargriovė V. A. ant žemės ir jį prispaudęs laikė, kol G. U. metaliniu ramentu sudavė nukentėjusiajam 10 smūgių per galvą, kuriam nuo prieš jį pavartoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir iš kelnių kišenės ištraukęs pagrobė 20 litų vertės piniginę, su joje buvusiais bendros 800 litų vertės 200 svarų, 70 litų, bei nuo diržo atsegęs pagrobė 240 litų vertės fotoaparatą „Samsung“, viso pagrobė nukentėjusiajam V. A. priklausančio turto už 1130 litų.

G. U. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendį ir faktiškai prašo jį išteisinti pagal BK 178 str. 4 d. bei prašo švelninti paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad vagystės, už kurios įvykdymą yra nuteistas, jis nepadarė, o prisiėmė kaltę pasiūlius kriminalistams. Kriminalistai jam žadėjo atsilyginti materialiai, aiškino ką sakyti tyrėjui. Nurodo, kad filmuota medžiaga įrodo, kad 2011-07-22 jis nusikaltimo vietoje nebuvo, tas žmogus buvo apsirengęs šortais ir marškinėliais, todėl matyti visas kūnas, o jis, apeliantas, ant rankų ir kojų turi tatuiruotes. Taip pat nurodo, kad yra invalidas, vaikšto su lazda, nevaldo rankos. Dėl kitos nusikalstamos veikos nurodo, kad gailisi ją padaręs, kaltu prisipažino.

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė skundžia 2011-10-12 nuosprendį ir prašo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės R. N. pakeisti ir pagal BK 180 str. 1 d. skirti jam bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams, taikyti BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 4 p. ir 7 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejų metų laikotarpiui, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos užsiregistruoti darbo biržoje ar pradėti dirbti ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Skunde nurodoma, kad LR BK 67 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti paskirta tik pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais. X skyriaus pavadinimas rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės, todėl taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą nebuvo galima skirti baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl šios priežasties nuosprendis yra keistinas, R. N. paskiriant dar vieną BK 75 str. 2 d. 4 punkte numatytą įpareigojimą - pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kurį jis gali realiai atlikti ir kuris padės ne tik pasiekti bausmės paskirtį ir ją įgyvendinti, bet kartu užsitikrinti ir pragyvenimo šaltinį, ir nuolatines pajamas.

Teismo posėdyje gynėjai prašė G. U. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - G. U. apeliacinį skundą atmesti, o Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. U. ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniai skundai netenkintini.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-10-12 nuosprendžiu G. U. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 4 d., t. y. už tai, kad jis 2011 m. liepos 22 d. pagrobė E. R. priklausantį 300 litų vertės dviratį bei dviračio krepšyje buvusią 20 litų vertės nukentėjusiosios striukę. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas dėl G. U. kaltės jam padarius BK 178 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Apeliantas skunde teigia, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, teigia tai patvirtina filmuota medžiaga, o kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis prisiėmė. Su šiais apelianto teiginiais kolegija nesutinka, juos paneigia bylos medžiaga. Byloje nėra jokių duomenų, kuriuose būtų užfiksuota vaizdo įrašu nusikalstama veika – E. R. dviračio vagystė. Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, su kuriuo G. U. sutiko, t.y. kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, kaltu prisipažino ( t.2., b.l. 1-3). G. U. kaltė dėl BK 178 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta bylos įrodymų visuma – G. U. paaiškinimais, nukentėjusiosios apklausos protokolu, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, kita bylos medžiaga, kurie ištirti BPK 273 str. ir 291 str. nustatyta tvarka.

Nors apeliantas skunde teigia, kad kaltu dėl vagystės jis prisipažino dėl to, kad tai jam pasiūlė padaryti tyrėjai ir tikėdamasis naudos, tačiau tokie G. U. paaiškinimai vertintini kaip jo pasirinktas gynybos būdas. G. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė nusikalstamos veikos vietą ir laiką, detaliai apibūdino pagrobtą turtą, kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jo parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje. Teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus. Pirmosios instancijos teismo posėdyje G. U., nurodė, kad 2011-07-22 ryte sėdėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Pamačius, kaip nukentėjusioji palikusi dviratį nuėjo į parduotuvę, kilo mintis jį pavogti, paėmęs dviratį nuvažiavo juo prie aludės (duomenys neskelbtini) g. ir ten dviratį pardavė, o striukę, kuri buvo dviračio krepšyje – išmetė. Paaiškino, kad dviratis buvo žalios spalvos, senas, mažais ratais ( t. 2, b.l. 1-3). Iš baudžiamojoje byloje esančio 2011-07-22 protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji nurodė pagrobto dviračio požymius – dviratis buvo žalias su mažais ratukais, priekyje ir gale pritvirtintais krepšiais ( t.1., b.l. 4). Esant aptartoms byloje nustatytoms aplinkybėms, apelianto teiginiai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos ir jo prašymas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 4 d. padarymo išteisinti yra nepagrįstas.

Teismas, skirdamas G. U. bausmes, bausmių skyrimo taisyklėmis vadovavosi tinkamai, jų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į visumą BK 54 str. 2 d. numatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Į tai, kad G. U. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto neišnykus teistumui, charakterizuojamas neigiamai, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailėjosi bei į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe. Teismas, atsižvelgęs į G. U. asmenybę bei į nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių visumą, G. U. pagal BK 180 str. 1 d. pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, o už BK 178 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą – arešto bausmę. Jos savo dydžiu yra artimos sankcijose už nusikalstamas veikas numatytų šių bausmių rūšių vidurkiui. Teismas, paskirtas bausmes bendrino bausmių apėmimo būdu. Švelninti G. U. paskirtą galutinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai paskyrė bausmę, kadangi R. N., kuriam teismas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 str. 2 d. 4 p. – sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Prokurorė skunde teigia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti paskirta tik atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, o ne bausmės vykdymo atidėjimo atveju. Kolegija su šiuo prokurorės apeliacinio skundo teiginiu nesutinka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, G. N. taikydamas BK 75 str. nuostatas ir atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskiriant R. N. baudžiamojo poveikio priemonę - 6 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Baudžiamojo kodekso nuostatos teismui leidžia pilnamečiam asmeniui skirti baudžiamojo poveikio priemones: atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba nuo bausmės atitinkamais pagrindais (BK 67 str. 2 d.), kartu su bausme (BK 67 str. 3 d. ) ir atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 str. 2 d.). BK 75 str. 2 d. nustato, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis iš išvardytų įpareigojimų. Visos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys yra išvardytos BK 67 str. 2 d., o kartu su bausme galimų skirti baudžiamojo poveikio priemonių rūšys išvardytos BK 67 str. 3 d. Įstatymų leidėjas BK 75 str. 2 d. neišskyrė jokių baudžiamojo poveikio priemonių, netaikytinų asmeniui, kurio atžvilgiu yra atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pagal BK 75 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kai teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad bausmės vykdymo atidėjimas galimas nustačius, kad ši priemonė, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) teismo įpareigojimus bus pakankamai efektyvi, siekiant BK 41 str. išvardytų bausmės tikslų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad iš BK 75 str. 2 d. įstatymo leidėjo naudojamos formuluotės akivaizdu, jog bausmės vykdymo atidėjimo atveju nuteistajam galima skirti tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, o kitais galimo baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo atvejais – ir kelias (BK 67 str. 6 d.). Iš to darytina išvada, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme, BK 67 str. 3 d. pagrindu kartu su bausme gali būti paskirta viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės, o po to, padarius išvadą apie bausmės tikslų pasiekimo galimumą be realaus bausmės atlikimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, paskiriama dar viena baudžiamojo poveikio priemonė, kuri skiriama jau kitu pagrindu - ne su bausme, o atidedant bausmės vykdymą. BK 75 str. 4 d. nurodyta, kad jei bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistas asmuo tinkamai vykdo jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimą (įpareigojimus), pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui jis atleidžiamas nuo bausmės, o jei jų nevykdo - bausmės vykdymo atidėjimas panaikinamas ir toks asmuo siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Šio įstatymo analizė leidžia daryti išvadą, kad panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą (nuteistąjį pasiuntus atlikti laisvės atėmimo bausmės), kartu panaikinama ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) įpareigojimas (įpareigojimai), t.y. tokiu atveju toliau nebegali būti vykdoma ir šiuo pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Tuo tarpu kitais pagrindais (tarp jų ir kartu su bausme) paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymas, pagal BK 74 str. 2 d. nuostatą traktuotinas kaip nauja nusikalstama veika, už kurią atsakomybė numatyta BK 243 straipsnyje ir nubaudimas už tai nuteistojo neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Taigi įstatymo leidėjas yra numatęs visiškai skirtingas pasekmes už skirtingais pagrindais paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas R. N. pagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę.

Kadangi nenustatyta pagrindų nuosprendį naikinti ar skundų ribose jį keisti, todėl skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. U. ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus atmesti.