Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. I. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo pavaduotojos Vaidos Misiūnienės 2016 m. sausio 18 d. nutarimo administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. SAVAD-13N-48806905-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Misiūnienė 2016 m. sausio 18 d. priėmė nutarimą administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. SAVAD-13N-48806905-16 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo J. I. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹ straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus (5 atskiri pažeidimai) bei, vadovaudamasi ATPK 33 straipsniu, skyrė jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą - 216 € baudą. Nutarime konstatuota, kad J. I. 2015 m. liepos 21 d., 08.43 val., Geležinio Vilko g., ties Kazlausko g., Vilniuje, ant nuolat ten stovinčios transporto priekabos NEPTUN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) skleidė išorinę reklamą: „Kondicionierių pildymas su garantija degalinėje prie „(duomenys neskelbtini)“; „Kondicionierių pildymas remontas (duomenys neskelbtini)“; taip pat 2015 m. liepos 21 d., 08.19 val., Ozo g., Vilniuje, ant nuolat ten stovinčios transporto priekabos NEPTUN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) skleidė išorinę reklamą: „Kondicionierių pildymas su garantija degalinėje prie „(duomenys neskelbtini)“; taip pat 2015 m. liepos 21 d., 09.03 val., Ozo g., ties 12 pastatu, Vilniuje, ant nuolat ten stovinčios transporto priekabos NEPTUN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) skleidė išorinę reklamą: „Kondicionierių pildymas su garantija degalinėje prie „(duomenys neskelbtini)“; taip pat 2015 m. liepos 21 d., 08.46 val., Geležinio Vilko g., prie Ozo g. 18, Vilniuje, ant nuolat ten stovinčios transporto priekabos NEPTUN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) skleidė išorinę reklamą: „Kondicionierių pildymas su garantija degalinėje prie „(duomenys neskelbtini)“; taip pat 2015 m. liepos 21 d., 08.41 val., Geležinio Vilko g., ties Didlaukio g. 96, Ozo g., Vilniuje, ant nuolat ten stovinčios transporto priekabos NEPTUN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) skleidė išorinę reklamą: „Kondicionierių pildymas su garantija degalinėje prie „(duomenys neskelbtini)“; „Kondicionierių pildymas remontas (duomenys neskelbtini)“; Kodėl verta pildyti kondicionierių Lukoil degalinėje 500 m iki atsakymo“, nesilaikant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, 12 straipsnio 4 dalies bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670 patvirtintų „Išorinės reklamos įrengimo“ taisyklių (toliau – ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklės) 8 punkto reikalavimų.

Teisminio nagrinėjimo metu skundą padavęs asmuo J. I. palaikė savo skundo reikalavimus. Nurodė, kad neneigia aplinkybių, jog administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodytomis dienomis priekabos galėjo ten būti. Paaiškino, kad priekabos yra jo įmonės, jos buvo pastatytos tam, kad būtų matomos žmonėms, bet nenaudojamos. Jis domėjosi savivaldybėje, nes jį buvo nubaudę anksčiau už priekabas, kurios tentas buvo trikampio formos, jam pasakė, kad jeigu būtų stačiakampės, tai jokių problemų nekiltų, todėl pakeitė į įprastą tentą, kad nebaustų. Mano, kad nepadarė pažeidimo.

Skundo padavusio asmens atstovas advokatas Darius Ališauskas teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. I. nubaustas už tai, kad skleidė išorinę reklamą ant transporto priemonės. Yra užfiksuotos transporto priemonės su tentais, ant kurių matyti reklaminiai užrašai. Jie nesutinka, kad yra padarytas teisės akto pažeidimas, kadangi joks teisės aktas nereglamentuoja, kad ant priekabos esantis tentas yra išorinės reklamos įrenginys. Ant užfiksuotų pažeidimų yra nufotografuotos automobilinės priekabos su apsauginiais tentais, t. y. ant jų nėra įrengta jokios specialios reklamos pateikimo priemonės, o tai tiesiog apsauginis tentas, kurio jokios taisyklės nereglamentuoja. Kadangi jokio specialaus įrenginio nėra, tai tokiai reklamai pavaizduoti nereikalingas joks leidimas ir bausti nebuvo už ką. Nemano, kad reikalingas kažkoks leidimas, jog transporto priemonė ten buvo pastatyta ir stovėjo kažkurį laiką. Kelių eismo taisyklės nedraudžia stovėti ar palikti stovėti transporto priemonę, kur nėra tai draudžiančių ženklų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atskiro atsiliepimo į J. I. skundą nepateikė, tik pateikdama teismui skundą su administracinių teisės pažeidimų bylos medžiaga nurodė, kad su skundu nesutinka. Į teismo posėdį institucijos, priėmusios nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje, atstovas, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą ir vietą, taip pat neatvyko, Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymą. ATPK 214¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma yra blanketinė ir aiškinantis joje įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (pvz., išorinės reklamos sąvoką) reikia remtis Reklamos įstatymo bei kitų teisės aktų, reguliuojančių reklamos naudojimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-82-895-2015)

J. I. Nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 214¹ straipsnio 3 dalį (5 atskiri pažeidimai) už tai, kad administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytu laiku ir vietose ant nuolat stovinčių transporto priekabų NEPTUN (5 priekabos) skleidė „(duomenys neskelbtini)“ išorinę reklamą. Nagrinėjamu atveju J. I. buvo inkriminuoti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, 12 straipsnio 4 dalies bei Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 8 punkto pažeidimai. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę. Išorinę reklamą įrengti draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams. Taip pat draudžiama naudoti reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (ar) naudojančią kelio ženklų simboliką. Reklama, įrengta pažeidžiant šiuos reikalavimus, turi būti nuimta, nugriauta ar išmontuota neatlyginant nuostolių jos savininkui arba įrengusių asmenų lėšomis. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiaisiais planais ar bendraisiais teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais. O Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 8 punkte nurodyta, kad išorinės reklamos įrengimas arčiau kaip 30 metrų nuo gatvių bei arčiau kaip 150 metrų nuo kelio ne gyvenvietėse turi būti suderintas su policijos pareigūnais vadovaujantis Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-10-24 įsakymu Nr. 5-V-671 (Žin., 2005, Nr. 130-4700).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad J. I. pagal ATPK 214¹ straipsnio 3 dalį (5 atskiri pažeidimai) pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių rašytinių dokumentų – administracinių teisės pažeidimų protokolų, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiųjų specialistų K. A., M. U., R. M., V. Ž., V. D. darytų nuotraukų, kuriose užfiksuotos priekabos NEPTUN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su reklama, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. pranešimo, kuriame nurodoma, kad reklamos įrengimas Geležinio Vilko ir Ozo g. su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nederintas, taip pat paties J. I. paaiškinimų teismo posėdžio metu, ir laiko, kad šie įrodymai visiškai patvirtina J. I. kaltę pažeidus Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, 12 straipsnio 4 dalies bei Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 8 punkto reikalavimus ir padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.

J. I. neneigia faktinių veikų aplinkybių, tai yra tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodytomis dienomis priekabos galėjo būti protokoluose nurodytose vietose, kad protokoluose nurodytos priekabos priklauso jo įmonei ir, kad jos buvo pastatytos tam, kad būtų matomos žmonėms, tačiau mano, kad jo veiksmai (veikos) neužraukia atsakomybės, kadangi joks teisės aktas nereglamentuoja, kad ant priekabos esantis tentas yra išorinės reklamos įrenginys, tokiai reklamai pavaizduoti nereikalingas joks leidimas. Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, išorinė reklama, tai yra reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Ši norma analogiškai reglamentuojama ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse. Kaip pažymi pareiškėjas, Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 3.2 punktas numato, kad Išorinės reklamos įrengimo taisyklės nereglamentuoja išorinės reklamos įrengimo ant transporto priemonių, išskyrus išorinės reklamos įrengimą ant keleivinio kelių transporto priemonių, vežančių keleivius reguliariais vietinio susisiekimo maršrutais, ir lengvųjų automobilių taksi, taip pat išorinės reklamos įrengimą ant kelių transporto priemonių, kai išorinė reklama pateikiama ant reklaminio įrenginio, įrengto ant kelių transporto priemonės. Pareiškėjo vertinimu, remiantis minėtu 3.2 punktu, Išorinės reklamos įrengimo taisyklės negali būti taikomos jo transporto priemonėms, kadangi reklama buvo užrašyta ant priekabos tento, kuri yra sudėtinė priekabos dalis. Kaip matyti iš Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 3.2 punkto, jame yra numatytos trys išimtys, kuomet Išorinės reklamos įrengimo taisyklės reglamentuoja išorinės reklamos įrengimą ant transporto priemonių, tai yra šios taisyklės reglamentuoja išorinės reklamos įrengimą: 1) ant keleivinio kelių transporto priemonių, vežančių keleivius reguliariais vietinio susisiekimo maršrutais, 2) ir lengvųjų automobilių taksi, 3) taip pat išorinės reklamos įrengimą ant kelių transporto priemonių, kai išorinė reklama pateikiama ant reklaminio įrenginio, įrengto ant kelių transporto priemonės. Remiantis tų pačių taisyklių 2 punktu, reklaminiu įrenginiu laikoma speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė (stendas, skydas, stulpas, vitrina ir pan.). Kaip matyti iš šio apibrėžimo, specialių išorinės reklamos pateikimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl reklaminiu įrenginiu gali būti laikoma ne tik stendas, skydas, stulpas ar vitrina, bet ir kitos specialios priemonės, ant kurių yra pateikiama išorinė reklama. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių nuotraukų matyti, kad reklama yra pateikiama ant tentų, kurie yra sumontuoti ant priekabų, kurios registruotos kaip standartinės O1-DC-02 kategorijos priekabos, priekabų ratai yra užblokuoti, priekabos stovi netoli gatvės, prie pat važiuojamosios kelio dalies. Šios priekabos kartu su tentais, ant kurių yra atitinkami užrašai, informacija, kuriais skatinama naudotis atitinkamomis paslaugomis, sudaro vientisą objektą ir pagal savo paskirtį yra skirtos išimtinai reklamai skleisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priekabos administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodytose vietose stovėjo ne vieną dieną, kas taip pat patvirtina faktą, kad jos nebuvo naudojamos kaip transporto priemonės. Pats pareiškėjas taip pat patvirtino, kad priekabos buvo pastatytos tam, kad būtų matomos žmonėms, jos nebuvo naudojamos pagal paskirtį. Šių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad priekabos su ant jų sumontuotais tentais yra skirtos išimtinai reklamai skleisti ir, kad tokie tentai šiuo atveju gali būti laikomi reklaminiu įrenginiu, įrengtu ant kelių transporto priemonės (priekaba pagal SEAKĮ 2 straipsnio 48 dalį yra laikoma transporto priemone, skirta tempti motorine transporto priemone), ant kurio pateikiama išorinė reklama, ką šiuo atveju Išorinės reklamos įrengimo taisyklės reglamentuoja. Įvertinus tai, kad ant transporto priemonių priekabų buvo sumontuoti specialūs tentai, ant kurių užrašyta „(duomenys neskelbtini)“ reklama, taip pat, kad priekabos su reklama stovėjo netoli gatvės, prie pat važiuojamosios kelio dalies, tai yra išorinė reklama buvo įrengta kelyje, taip pat ir arčiau kaip 30 m nuo gatvių ir toks išorinės reklamos įrengimas nebuvo suderintas su policijos pareigūnais, taip pat, kad J. I. neturėjo leidimo įrengti išorinę reklamą (tą pripažino pats), spręstina, kad tokia veika akivaizdžiai prieštarauja minėtoms Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų, 12 straipsnio 4 dalies bei Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 8 punkto nuostatoms, todėl I. I. pagrįstai patrauktas atsakomybėn.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad prieš įrengdamas reklaminius užrašus ant priekabų tentų konsultavosi su Vilniaus savivaldybės darbuotojais, dirbančiais su reklamos derinimu ir leidimų išdavimu, kurie pasakė, kad talpinant reklamą ant priekabos tento leidimo nereikės, nešalina jo atsakomybės. Kaip matyti iš byloje esančių J. I. paklausimų Vilniaus miesto savivaldybei bei Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, šie paklausimai buvo daryti 2016 m. sausio ir vasario mėnesiais, kai tuo tarpu J. I. inkriminuoti pažeidimai buvo padaryti 2015 m. liepos mėnesį, tai yra duomenų apie tai, kad prieš įrengdamas reklaminius užrašus ant priekabų tentų jis būtų konsultavęsis su nurodytomis institucijomis, byloje nėra. Be to, kaip matyti tiek iš Vilniaus miesto savivaldybės, tiek iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atitinkamų institucijų atsakymų į J. I. paklausimus, šios institucijos pateikė J. I. tik bendro pobūdžio informaciją, nurodė teisės aktus, reglamentuojančius išorinės reklamos įrengimą ir pan., tačiau jokių konkrečių išaiškinimų nepateikė.

Taip pat, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teisės aktais nėra draudžiama įrengti reklamos ant transporto priemonių (automobilių pavadinimai, ženklai, įmonių pavadinimai, kas iš esmės reklamuoją tam tikrą prekę ar paslaugą), tačiau šioje byloje esama kitų aplinkybių – transporto priemonėmis – priekabomis, buvo tyčia naudojamasi ne kaip transporto priemonėmis, o išimtinai kaip reklaminiu įrenginiu. Skundą padavęs asmuo teismo posėdžio metu pats vienareikšmiškai tai patvirtino, nurodydamas, jog jo tikslas palikti priekabas atitinkamose vietose buvo būtent reklama. Šiuo atveju transporto priemonės buvo tiesiogiai paverstos įrenginiais reklamai skleisti, todėl vien formali aplinkybė, kad reklaminiai užrašai yra ant transporto priemonė su tentu, negali būti pagrindas nesilaikyti reklamos įrengimą reglamentuojančių teisės aktų. Tokiu atveju, mieste galėtų susidaryti tokia situacija, kai visos laisvos vietos gatvėse, kur nedraudžiama statyti transporto priemonių būtų užstatytos transporto priemonėmis su specialiai ant jų įrengta reklama.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Misiūnienė tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai patraukė J. I. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 214¹ straipsnio 3 dalį (5 atskiri pažeidimai), jos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama, nenustatyta, todėl naikinti ar keisti Nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. I. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo pavaduotojos Vaidos Misiūnienės 2016 m. sausio 18 d. nutarimą administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. SAVAD-13N-48806905-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.