- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-16
- Bylos Nr.
- 2A-45-265/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03216-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Rimvida Zubernienė
- Pareiškėjas
- J. S., V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., K. S., VĮ „Registrų centras“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą bei pareiškėjos V. S. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. individualios įmonės pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. S., K. S., VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškėjos J. S. pareiškimo civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. S. individuali įmonė (toliau – V. S. IĮ) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S. IĮ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atmesti J. S. pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009 buvo tenkintas pareiškėjos J. S. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apie ši sprendimą V. S. IĮ tapo žinoma tik 2010 m. liepos mėn., kai ji siekė sutvarkyti juridinius ginčo pastato dokumentus. Paaiškino, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo jo įsigijimo įmonė vykdo komercinę veiklą, moka nustatytus mokesčius, jį prižiūri, todėl mano, kad įgijo į jį teisę. Atsižvelgiant į tai, prašė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-12 sprendimą panaikinti ir V. S. IĮ nustatyti nuosavybės teisę į šį pastatą įgyjamosios senaties pagrindu, o pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-08 nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/09, o 2011-03-31 sprendimu pakeitė šio teismo 2011-08-12 sprendimą, pareiškėjos V. S. IĮ pareiškimą tenkinto iš dalies ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. ir V. S. IĮ įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-12 sprendimu įgyjamosios senaties pagrindu J. S. nustatytos nuosavybės teisės į ginčo pastatą. 2009-10-14 dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teisės į šį pastatą perleistos K. S.. 2009 m. nagrinėjant bylą pagal J. S. prašymą, V. S. IĮ nebuvo įtraukta kaip suinteresuotas asmuo. Teismas nustatė, kad ginčo pastato įgijimo, perdavimo ar kitokie dokumentai nėra išlikę. 1996 m. V. S. perėmė pastatą iš tikrosios ūkinės bendrijos „Smiltė“ (toliau – TŪB „Smiltė“), pradėjo jį rekonstruoti ir įrenginėti, o 1997-07-17 V. S. įsteigus individualią įmonę – vykdyti komercinę veiklą. Pastato eksploatavimo faktą patvirtina V. S. IĮ sudarytos su paslaugų tiekėjais sutartys, tvarkoma kita techninė dokumentacija. 2007–2009 m. laikotarpiu V. S. IĮ, laikydama save vienintele pastato valdytoja, atitinkamus pastato komercinių patalpų plotus išnuomodavo kitiems asmenims ūkinei-komercinei veiklai. Teismas, remdamasis šalių parodymais, nustatė, kad 2002 m. ginčo pastate buvo pradėtos įrenginėti 70 kv. m. poilsio patalpos, kuriomis faktiškai naudojasi J. S.. Ji mokėjo už telefono ar televizijos teikiamas paslaugas (pateikti keli kvitai nuo 2007 m.), bei pradėta ruošti kadastro dokumentų byla. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ji viena atvirai, nepertraukiamai 10 metų valdė ginčo pastatą, byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad ginčo pastatą V. S. IĮ ir J. S. atitinkamomis dalimis valdo ir valdė nuo 1997 m., todėl nustatė šį valdymo faktą.
Šalies argumentai
Pareiškėja J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos V. S. IĮ prašymą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjos V. S. IĮ bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad V. S. IĮ pareiškimas dėl proceso atnaujinimo buvo pateiktas praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą, nebuvo prašyta šį terminą atnaujinti, o J. S. atstovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, todėl teismas 2011-02-08 nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo praleistas įstatyme nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo. Teismas 2011-03-31 sprendime taip pat nepagrįstai konstatavo, jog 1996 m. V. S. perėmė pastatą iš TŪB „Smiltė“, pradėjo rekonstruoti ir įrenginėti, kadangi 2009-08-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/2009 buvo nustatytas priešingas faktas, kad J. S. nuo 1995 m. pastatą nepertraukiamai valdė kaip savo jai nuosavybės teise priklausantį daiktą. Apeliantė nurodo, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad J. S. vėliausiai nuo 1998-08-13 atliko pastato renovacijos darbus, vėliau suremontuotose patalpose gyveno ir naudojosi jomis.
Pareiškėja V. S. IĮ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – V. S. IĮ pareiškimą patenkinti visiškai, o J. S. pareiškimą atmesti, priteisti iš J. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus abiejų šalių rašytinius įrodymus. Teismas konstatavo, kad J. S. pateikė tik kelis kvitus nuo 2007 m. bei pradėtą ruošti kadastro dokumentų bylą, todėl galima buvo daryti tik tokią išvadą, kad tam tikrus veiksmus dėl pastato J. S. pradėjo atlikinėti tik nuo 2007 m. Kitų įrodymų, rodančių, kad J. S. valdė pastatą ar jo dalį, nėra. Todėl neaišku, kodėl teismas nustatė, kad ji ginčo pastatą perėmė ir nepertraukiamai valdė dešimt metų. Akivaizdu, kad J. S. realiai nevaldė pastato, o jos 2009-10-14 sudarytas dovanojimo sandoris yra niekinis, siekiant užkirsti kelią V. S. įgyti nuosavybės teises į pastatą. Teismas nepasisakė dėl V. S. IĮ išdėstytų motyvų dėl šio sandorio pripažinimo niekiniu, taip pat dėl pateiktų rašytinių įrodymų už 1997–2011 m. laikotarpį, patvirtinančių, kad ginčo pastatą visą laikė valdė V. S. IĮ. Apeliantės teigimu, J. S. nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų valdžiusi ginčo pastato 70 kv. m. poilsio patalpas iki 2002 m. Teismas taip pat nenustatė, kad J. S. būtų atlikusi kokius nors veiksmus dėl likusių 800,96 kv. m. patalpų, todėl neaišku, kokiu pagrindu jai nustatyta nuosavybės teisė į likusią patalpų dalį. Pažymi, kad teismo sprendimas abstraktus ir neaiškus, nes jame nenustatyta, kokiomis dalimis V. S. IĮ ir J. S. įgijo ginčo pastatą.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos V. S. IĮ apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, prieštarauja civilinės teisės normoms, teisingumo bei protingumo principams.
Pareiškėja J. S. pateikė atsiliepimą į V. S. IĮ apeliacinį skundą. Nurodo, kad su V. S. IĮ apeliaciniu skundu bei jame išdėstytais motyvais nesutinka.
Pareiškėja V. S. IĮ pateikė atsiliepimą į J. S. apeliacinį skundą. Nurodo, kad su J. S. apeliaciniu skundu bei jame išdėstytais motyvais nesutinka. Prašo šį apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš J. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini. Byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantė V. S. IĮ pareiškė prašymą apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl bylą pagal apeliantų skundus išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad teismui nagrinėjant civilinę bylą 2-6898-730/09, suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios interesus byloje turėjo atstovauti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius. Nuo 2010-01-01 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus funkcijos perduotos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Todėl naginėjamoje byloje ši institucija, kaip Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus teisių perėmėja, privalėjo būti įtraukta proceso šalimi, nes ginčas vyko dėl pastato įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, o ne dėl valstybinės žemės. Abiejų pareiškėjų pareiškimų atmetimo atveju ginčo pastatas galimai taptų bešeimininkiu (CK 4.57 str.) ir pagal atitinkamos institucijos ieškinį nuosavybės teisė į jį galėtų būti perduota valstybei arba savivaldybei (CK 4.58 str.), todėl pirmosios instancijos teismui į nagrinėjimą bylą neįtraukus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Klaipėdos miesto savivaldybės, teisėjų kolegija konstatuoja absoliutų ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai skirtingai nurodo ginčo pastato perėmimo iš TŪB „Smiltė“ faktą. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavo, kad 1996 m. V. S. perėmė pastą iš TŪB „Smiltė“. Šiuo faktu remiasi ir apeliantė V. S. IĮ. Tuo tarpu J. S. teigia, kad pastatą iš TŪB „Smiltė“ įgijo 1995 m., sumokėjo už jį 16 000 Lt, tačiau notarinė sutartis sudaryta nebuvo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-08-12 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-6898-730/09 padarė išvadą, kad J. S. nuo 1995 m. iki šiol pastatą nepertraukiamai valdė kaip savo nuosavybės teise priklausantį daiktą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-6898-730/09 buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėja J. S. siekė gauti duomenis ir dokumentus apie jai TŪB „Smiltė“ parduotą ginčo pastatą (civilinė byla Nr. 2-6898-730/09, b. l. 6–9), tačiau nebuvo kreiptasi į Klaipėdos rajono savivaldybės archyvą bei Žemėtvarkos skyrių, kuriuose galėjo būti duomenys apie ginčo pastato priklausomybę, t. y. asmenį, kuriam buvo perduotas pastatas iš TŪB „Smiltė“ valdymo.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčo pastatą V. S. IĮ ir J. S. įgijo kartu, tačiau nenustatė, kokiomis dalimis pastatą pareiškėjai valdys. Dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjų, kaip pastato savininkų, teisių įgyvendinimas būtų apsunkintas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš viso neanalizavo, kokią konkrečiai ginčo pastato dalį valdė ir ja rūpinosi kiekvienas pareiškėjas, pareiškėjai dėl to neteikė paaiškinimų, priešingai – abu teigė, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo visą pastatą, todėl darytina išvada, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neatskleidė bylos esmės, o priimtas sprendimas yra abstraktus ir neaiškus, jo vykdymas yra praktiškai neįmanomas.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos neįtraukė į bylą dalyvauti asmenų, kurių materialines teises ir pareigas įtakoja priimtas sprendimas, nenustatė ir neįvertino svarbių faktinių bei teisinių bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės, o byloje pateiktų duomenų mastas ir turinys neduoda galimybės nustatytus procesinius trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Nustačius CPK 329 str. 2 d. nurodytą pagrindą bei dėl nagrinėjamoje byloje tirtinų aplinkybių ir reikalaujamų įrodymų masto, pobūdžio, įrodymų gavimo galimybių visa byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d., 329 str. 1 d., 2 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.