Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės, nagrinėdama pareiškėjo T. Š. skundo dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kompensacijos priteisimo ir baudos skyrimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. vasario 26 d. gautas pareiškėjo T. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn socialinio tinklo „Facebook“ kompaniją ir priteisti iš jos devynių milijardų eurų dydžio baudą į Lietuvos Respublikos biudžetą, priteisti pareiškėjui vieno milijardo eurų dydžio kompensaciją.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis)), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos bei teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė instancija byloms pagal skundus dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų ar neveikimo, išskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai. ABTĮ 124 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Prezidento rinkimų įstatyme, Seimo rinkimų įstatyme, Referendumo įstatyme, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatyti asmenys šiuose įstatymuose nurodytais pagrindais ir per nurodytus terminus gali apskųsti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus. Skundai paduodami raštu, faksimiliniu laišku arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pirmiau paminėtos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienintele ir galutine instancija nagrinėja tik ginčus dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų rinkimų teisinių santykių srityje, kurių specialią apskundimo tvarką nustato atitinkami rinkimų ar Referendumo įstatymai. Tik tokiais atvejais taikytinos ABTĮ antro skyriaus trečiajame skirsnyje (skundai dėl rinkimų įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimų) numatytos nuostatos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde formuluojami reikalavimai nepatenka į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo minėtu teisiniu reglamentavimu apibrėžtą kompetenciją.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

Atsižvelgdama į pareiškėjo skundo turinį ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniams teismams, todėl skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui išaiškintina, jog su skundu jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso IV skyriuje nustatytas teismingumo taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo T. Š. skundą ir grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.